Studentų puslapius atvertus

Kas­dien dėl stu­den­tų dė­me­sio run­gia­si šim­tai ži­nias­klai­dos plat­for­mų. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų – ne pa­čių stu­den­tų ku­ria­mas tu­ri­nys. Vis dėl­to Lie­tu­vo­je yra ke­lios ži­nias­klai­dos prie­mo­nės, ku­rių tu­ri­nys ne tik skir­tas stu­den­ti­jai, bet pa­čių stu­den­tų ir kuriamas.

Stu­den­tų ži­nias­klai­da tu­rė­tų su­kur­ti ter­pę stu­den­tams reikš­tis ne­si­var­žant su do­mi­nuo­jan­čiais ži­nias­klai­dos žai­dė­jais, la­vin­ti jų įgū­džius ra­šy­ti ir skai­ty­ti teks­tą, ska­tin­ti kri­tiš­kai ver­tin­ti kul­tū­ri­nius ir po­li­ti­nius fe­no­me­nus. Be to, ji tu­rė­tų at­spin­dė­ti stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bę. Tu­rint ome­ny šį svar­bų stu­den­tiš­kos ži­nias­klai­dos vaid­me­nį, ap­žvel­ki­me, kas sle­pia­si tarp lie­tu­viš­kų stu­den­tų pus­la­pių ir ra­di­jo bangų.

Njuspeipis

Mė­ne­si­nis KTU stu­den­tų žur­na­las. Vie­nin­te­lis pe­rio­di­nis stu­den­tų lei­di­nys, ku­ris iš­ei­na po­pie­ri­niu (800 vie­ne­tų) ti­ra­žu. Ran­da­mas KTU stu­den­tų mies­te­ly­je ir Kau­no cent­re esan­čio­se ka­vi­nė­se. Nju­s­pei­pis sa­vo sve­tai­nės ne­tu­ri, ta­čiau žur­na­lą lei­džia ir in­ter­ne­te.

Tai vie­nin­te­lis stu­den­tiš­kas lei­di­nys, ku­ris aiš­kiai įvar­di­ja sa­vo žan­rą – stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo bū­do žur­na­las. Nju­s­pei­pis dekla­ruo­ja­mą įvaiz­dį pri­pil­do ati­tin­ka­mu tu­ri­niu. Žur­na­le aps­čiai ga­li­ma ras­ti ke­lio­nių įspū­džių, stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jų ir pra­mo­gų – anek­do­tų, gal­vo­sū­kių, ki­no ir mu­zi­kos ap­žval­gų. De­ja, žur­na­lo moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo teks­tai tik mė­gė­jiš­kai pri­sta­to hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų te­mas. Iš prin­ci­po svei­kin­ti­ni stu­den­tų ban­dy­mai ang­lų kal­ba ra­šy­ti tarp­tau­ti­nei uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei nu­vi­lia pras­ta teks­tų ko­ky­be ir ba­na­liu tu­ri­niu. Mėn­raš­čio skel­bi­mų plo­tus už­pil­do ne stu­den­tų ren­gi­niai, o uni­ver­si­te­to vie­šų­jų ry­šių akcijos. 

Nju­s­pei­pis yra įspū­džių ir spal­vų po­t­pour­ri, kar­tais ba­lan­suo­jan­tis ant bul­va­ri­nio lei­di­nio ri­bos. Tad žur­na­lo ne­ap­kal­tin­si už­si­brėž­to žan­ro ne­ati­ti­ki­mu. Ta­čiau ar toks tu­ri­nys ir for­ma tin­ka vie­nin­te­liam stu­den­tiš­kam po­pie­ri­niu for­ma­tu iš­ei­nan­čiam žur­na­lui? To­kią pra­ban­gą sau lei­džian­tis lei­di­nys tu­rė­tų tu­rė­ti rim­tes­nių am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių ne tik su KTU, bet ir su vi­sos stu­den­ti­jos po­li­ti­kos ir kul­tū­ros problemomis.

Studis

Iki 2018 me­tų va­sa­ros 500 ti­ra­žu ėju­si vie­nin­te­lė po­pie­ri­nė Nju­s­pei­pio al­ter­na­ty­va, VDU Stu­den­tų at­sto­vy­bės žur­na­las Stu­dis, šiuo me­tu iš­ei­na kar­tą per tris mė­ne­sius elekt­ro­ni­niu for­ma­tu ir da­lį teks­tų pub­li­kuo­ja sa­vo pus­la­py­je.

Ke­lio­nės ir era­smus mai­nai su­da­ro pa­sto­viau­sią ir di­džiau­sią šio lei­di­nio tu­ri­nio da­lį. Daug vie­tos už­ima in­ter­viu žan­ras, ypač po­kal­biai su dės­ty­to­jais. Tai ma­žai pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis tu­ri­nys, pri­rei­kus už­pil­dan­tis nu­me­rio pus­la­pius. Iš ki­tų lei­di­nių Stu­dis iš­si­ski­ria su­teik­da­mas dau­giau vie­tos stu­den­tų ban­dy­mams ap­mąs­ty­ti juos su­pan­čią tikro­vę. Ja­me taip pat re­gu­lia­riai pub­li­kuo­ja­ma stu­den­tų kū­ry­ba – pro­za, po­e­zi­ja ir vi­zu­a­lių­jų me­nų darbai.

Pa­si­tai­ko ir ga­na prak­tiš­kų, ak­tu­alių pub­li­ka­ci­jų, pa­vyz­džiui, stu­den­tų jau­čia­mo st­re­so, kli­ma­to kai­tos prob­le­mų klau­si­mais. Ki­ta ver­tus, daž­nai pa­ta­ria­ma, kaip pra­leis­ti lais­va­lai­kį ir var­to­ti, o ne, tar­ki­me, kaip pla­nuo­ti sa­vo fi­nan­sus, ieš­ko­ti pi­gaus būs­to ar kny­gų ir kri­tiš­kai ver­tin­ti so­cia­li­nius, po­li­ti­nius ar eko­no­mi­nius fenomenus.

Stu­džio pa­va­di­ni­mo pa­ant­raš­tė nu­ro­do, kad tai yra VDU SA lei­di­nys. Ta­čiau žur­na­le nė­ra nau­jie­nų ar po­le­mi­kos apie stu­den­tų po­li­ti­ką. Jei­gu in­ter­viu ima­mas iš ką tik iš­rink­tos SA pre­zi­den­tės, tai ji kal­bi­na­ma la­biau kaip dar­buo­to­ja, ką tik sėk­min­gai bai­gu­si dar­bo pa­ieš­ką, o ne kaip stu­den­tų atstovė. 

Stu­dis ne­tu­ri aiš­kiai api­brėž­tų te­mi­nių kryp­čių. Žur­na­las vei­kiau pri­me­na uni­ver­si­te­to Fa­ce­bo­o­ko sie­ną. Jis tar­si sa­vi­tiks­lis – ei­nan­tis vien dėl to, kad ei­tų, o ne dėl to, kad tu­rė­tų, ką pa­sa­ky­ti. To­dėl re­gu­lia­rus skai­ty­to­jas ja­me at­ras keis­tų prieš­ta­ra­vi­mų. Pa­vyz­džiui, vie­na­me nu­me­ry­je lei­džia­mas stu­den­to, pri­sta­to­mo dar­bo­ho­li­ku, in­ter­viu, o ki­ta­me – teks­tas apie per­si­dir­bu­sių stu­den­tų psichologiją.

Di­džiau­sia Stu­džio silp­ny­bė – jis ne­at­spin­di stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo rea­ly­bės. Tarp stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jų, dės­ty­to­jų pa­sa­ko­ji­mų ir bliz­gaus uni­ver­si­te­to įvaiz­džio lie­ka ne­at­skleis­ta su­dė­tin­go­ji stu­den­tiš­kos bū­ties pu­sė – per­var­gę ar­ba ne­mo­ty­vuo­ti drau­gai, per­si­dir­bę dės­ty­to­jai, pras­ti se­mi­na­rai, ba­ra­kai, ku­rio­ziš­ki ir liūd­ni stu­den­tiš­ki pra­gy­ve­ni­mo būdai.

Mes – 360

Sa­vo veik­lą šių me­tų pra­džio­je pra­dė­jęs kaip VMU Pod­cast, da­bar šis pod­cas­tas pri­ei­na­mas net per ke­tu­rias plat­for­mas, tarp ku­rių yra Spo­ti­fy ir 15min Klau­syk. Jo­se Ig­nas Lok­ci­kas ir Ie­va Švec­ky­tė įvai­rio­mis te­mo­mis kal­bi­na lai­dos sve­čius – ati­tin­ka­mų sri­čių spe­cia­lis­tus, VDU stu­den­tus ir dės­ty­to­jus. Pod­cas­to ap­ra­šy­me pa­brė­žia­ma, kad tai yra uni­ver­si­te­to stu­den­tų iniciatyva.

Iki šiol pa­si­ro­dė tik še­šios Mes – 360 lai­dos, tai­gi kol kas sun­ku da­ry­ti bend­res­nes iš­va­das. Ta­čiau ne­ri­mą ke­lia po pir­mų dvie­jų lai­dų pa­keis­tas pa­va­di­ni­mas, ku­ris da­bar pa­na­šus į VDU ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­šų­jų ry­šių šū­kį, nau­do­ja­mą uni­ver­si­te­to re­kla­mai tarp abi­tu­ri­en­tų. Ky­la įta­ri­mas, kad stu­den­tiš­ka ini­cia­ty­va vėl iš­nau­do­ja­ma kaip re­kla­ma nau­jiems krep­še­liams pri­trauk­ti. Šį įspū­dį su­stip­ri­na ir vie­to­mis per­ne­lyg for­ma­lus ir rim­tas pod­cas­to įvaizdis.

Lai­dų tu­ri­nys iš es­mės pri­me­na stu­den­tiš­kus lei­di­nius – kal­ba­ma apie ke­lio­nes, apie stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jas ir apie at­si­tik­ti­nai pa­rink­tas stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo prob­le­mas. Mes – 360 trans­lia­ci­jos pra­si­dė­jo 2019 me­tų pa­va­sa­rį, ta­čiau kol kas klau­sy­to­jai ru­dens se­zo­ną nau­jų lai­dų ne­su­lau­kė. Lai­kas pa­ro­dys, ar kū­ry­bi­nė gru­pė to­liau ma­tys pras­mę ir at­ras en­tu­ziaz­mo tęs­ti pra­dė­tą darbą.

Universiteto žurnalistas

VU Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to žur­na­lis­ti­kos ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ran­tū­ros stu­den­tų laik­raš­tis. Nuo 1977 me­tų ei­nan­tis lei­di­nys yra se­niau­sia stu­den­tiš­ka ži­nias­klai­dos prie­mo­nė Lie­tu­vo­je. Pas­ku­ti­nis po­pie­ri­nis nu­me­ris taik­liu te­mi­niu pa­va­di­ni­mu „Ar ži­nias­klai­da mirš­ta?“ iš­ėjo 2017 me­tais. Šian­dien Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas pa­kan­ka­mai re­gu­lia­riai teks­tus ir lai­dų me­džia­gą ke­lia į sa­vo nau­jie­nų sve­tai­nę.

Žur­na­las yra lei­džia­mas Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­te stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų. Jo tu­ri­nys yra pa­kan­ka­mai pa­dri­kas – vi­sa ga­ly­bė ne­nu­si­sto­vė­ju­sių, pa­se­nu­sių ir pus­tuš­čių rub­ri­kų. Prie pag­rin­di­nių ži­nias­klai­dos te­mų – po­li­ti­kos, kul­tū­ros, eko­no­mi­kos – pri­si­lie­čia­ma, švel­niai ta­riant, sporadiškai. 

Bend­rai Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas teks­tų ko­ky­be len­kia ki­tus stu­den­tų žur­na­lus. Vis­gi ja­me kaip ir ki­tuo­se lei­di­niuo­se ga­li­ma ras­ti ir po­t­pur­ri: nuo gy­ve­ni­mo bū­do lai­dų apie fi­gū­ros gra­ži­ni­mą iki įspū­džių iš ke­lio­nių ir mai­nų į už­sie­nį. Pa­si­kly­dus tarp dau­gy­bės at­si­tik­ti­nai su­mes­tų žur­na­lis­ti­kos stu­den­tų at­si­skai­ty­mų dar­bų da­ro­si sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kiam skai­ty­to­jui lei­di­nys skirtas. 

At­ro­do, kad Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas stu­den­tiš­kus rei­ka­lus ko­men­tuo­ja ne­re­gu­lia­riai ar­ba vi­sai prie jų ne­pri­si­lie­čia. Teks­tai ra­šo­mi la­bai rim­tai, tar­si sten­gia­ma­si imi­tuo­ti do­mi­nuo­jan­čias ži­nias­klai­dos prie­mo­nes. Žur­na­lo au­to­riai ma­žai ko­ky­biš­ko dė­me­sio ski­ria na­cio­na­li­nei po­li­ti­kai, ką jau be­sa­ky­ti apie stu­den­tų po­li­ti­ką. Tar­si įgū­džiai dirb­ti su to­kio­mis te­mo­mis bū­si­miems žur­na­lis­tams bū­tų nereikalingi.

Start FM

Stu­den­tų ra­di­jo sto­tis VU Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­te. Ji ra­di­jo ban­go­mis trans­liuo­ja­ma be­veik vi­sa­me Vil­niu­je, taip pat pri­ei­na­ma in­ter­ne­te. Sto­ties sve­tai­nė­je ga­li­ma ras­ti pra­ėju­sių lai­dų įra­šus, jų ap­ra­šus ir trans­lia­ci­jos prog­ra­mą. Sto­tį ga­li­ma pa­gir­ti dėl daž­nai trans­liuo­ja­mų laidų.

Dau­giau­siai dė­me­sio Start FM ski­ria mu­zi­kai. Per sto­tį ga­li­ma iš­girs­ti di­de­lį spekt­rą mu­zi­kos sti­lių: psy­che­de­lic, me­tal, sad­co­re, funk, soul, dis­co, hou­se, bo­ogie, dubs­tep, roc­ka­bil­ly, blu­es, pop, be­at, ska, reg­gae, punk, dan­ce, count­ry, jazz, exper­i­men­tal, ele­ct­ro­nic, am­bi­ent, gro­ove ir ki­tų. Vie­na ver­tus, žmo­gaus ku­ruo­ja­ma mu­zi­ki­nė prog­ra­ma – tik­ra at­gai­va You­Tu­be ir Spo­ti­fy al­go­rit­mų am­žiu­je. Ki­ta ver­tus, ban­dy­mas ap­im­ti vis­ką gra­si­na su­men­kin­ti sto­ties ki­to­niš­ku­mą, o ku­rio nors vie­no sti­liaus lai­dos ei­na per re­tai, kad jo ger­bė­jai ga­lė­tų Start FM lai­ky­ti sa­va stotimi.

Mu­zi­ka yra vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris iš­ski­ria sto­tį iš ki­tų plat­for­mų. Li­ku­sios lai­dos yra stu­den­tų žur­na­lų tu­ri­nio ati­tik­muo (kad ir lai­dos apie bai­sy­bes ir fil­mų ap­žval­gas, ati­tin­kan­čios pra­mo­gų skil­tį, ar lai­dos apie ki­tas kul­tū­ras, pri­me­nan­čios ke­lio­nių ap­ra­šy­mus žur­na­luo­se). Yra lai­dų, ne­pa­ten­kan­čių į žur­na­lų siū­lo­mą asor­ti­men­tą, kaip an­tai lai­dos apie ly­čių klau­si­mus, ame­ri­kie­tiš­ką fu­tbo­lą, ap­lin­ko­sau­gą ir žur­na­lis­ti­ką, ta­čiau ga­li­ma su­abe­jo­ti, ar lai­dų kū­rė­jai šias te­mas su­sie­ja su studentija.

Kaip ir stu­den­tų žur­na­lai Start FM ne­iš­ven­gia uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos įsi­ki­ši­mo į trans­liuo­ja­mą tu­ri­nį. Da­bar­ti­nė­je sto­ties prog­ra­mo­je dvi lai­das ve­da VU ad­mi­nist­ra­ci­jos na­riai – ko­mu­ni­ka­ci­jos ko­or­di­na­to­riai. Gal pa­si­ro­dy­tų ne­pa­grįs­ta šias lai­das au­to­ma­tiš­kai įvar­dy­ti uni­ver­si­te­tų vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­jos da­li­mi, bet daug ką sa­ko fak­tas, kad šios lai­dos pri­sta­to kri­tiš­kai ne­įver­tin­tą re­kla­mi­nį VU vei­dą, pa­vyz­džiui, alum­nų ka­rje­rų sėk­mės is­to­ri­jas ir nau­jas uni­ver­si­te­to investicijas.

Bendrai paėmus

Api­bend­ri­nant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad stu­den­tų ži­nias­klai­da ne­si­ski­ria nuo di­džių­jų ša­lies ži­nias­klai­dos prie­mo­nių. Jo­je vy­rau­ja pop­si­nis, gy­ve­ni­mo bū­do ir bul­va­ri­nis tu­ri­nys. Ji ne­at­spin­di stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo rea­ly­bės ir ne­tu­ri ter­pės, kur nuo­lat bū­tų ap­ta­ria­mos na­cio­na­li­nė (LSS) ir vie­ti­nė (SA) stu­den­tų politika.

Nė­ra nė vie­no kul­tū­ri­nio stu­den­tų lei­di­nio, ku­ris leis­tų jau­nie­siems kū­rė­jams ne­si­var­žant su pa­ty­ru­siais dė­dė­mis ir te­to­mis aštrin­ti sa­vą­sias plunks­nas ir au­gin­tų kul­tū­ri­nio ka­no­no lau­žy­to­jus. Tuo tar­pu kul­tū­ri­nės ap­žval­gos ap­si­ri­bo­ja trum­po­mis fil­mų ar kny­gų re­cen­zi­jo­mis. Tai reiš­kia, kad kul­tū­ra stu­den­tų yra tik var­to­ja­ma, o ne ap­mąs­to­ma ar ana­li­zuo­ja­ma. Daug ką apie stu­den­tų or­ga­ni­za­vi­mą­si ir jų ko­ky­biš­kos spau­dos sam­pra­tą pa­sa­ko tai, kad ki­ti di­des­ni uni­ver­si­te­tai ir me­nų aka­de­mi­jos ne­tu­ri sa­vo stu­den­tiš­kų leidinių.

Per­ša­si viš­tos ir kiau­ši­nio prob­le­ma – nė­ra or­ga­ni­zuo­to stu­den­tų po­li­ti­kos ir kul­tū­ros lau­ko ir nė­ra ra­šan­čių ir skai­tan­čių stu­den­tų. Šis už­bur­tas ra­tas ne­reiš­kia pa­dė­ties be iš­ei­ties. Prob­le­mą spręs­ti rei­kia pra­de­dant lau­žy­ti pa­čią ar­ti­miau­sią ra­to da­lį. Ku­ria­mas tu­ri­nys tu­ri bū­ti ko­ky­biš­kas ir tai­ky­tis į es­mi­nes stu­den­tų prob­le­mas, o skai­ty­to­jai tu­ri to­kio tu­ri­nio rei­ka­lau­ti ir iš au­to­rių, ir iš redaktorių.