Pasiplokime ir pasidžiaukime

Ge­gu­žės 11 d. MKIC vy­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Stu­den­tų at­sto­vy­bės (SA) Rin­ki­mi­nė-ata­skai­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja. Ren­gi­nio pa­bai­go­je at­sto­vy­bės pre­zi­den­tu ant­rai ka­den­ci­jai iš­rink­tas Klau­di­jus Me­lys bei pa­tvir­tin­ta nau­ja Re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos su­dė­tis. Ren­gi­nio įra­šą ga­li­ma ras­ti čia. To­liau teks­te skliaus­tuo­se pa­tei­kia­mi skai­čiai – nuo­ro­dos į įra­šo laiką.

Dėl kon­fe­ren­ci­jos truk­mės vie­na­me teks­te ne­tilp­tų vi­si jos me­tu pa­tir­ti kog­ni­ty­vi­niai diso­nan­sai, ku­rių bū­ta daug ir ku­rie daž­nai ne­tu­ri nie­ko bend­ra nei su stu­den­tais, nei su po­li­ti­ka. To­dėl čia bus pa­ban­dy­ta ati­džiau pa­žvelg­ti į svar­biau­sius pa­lies­tus (pra­leis­tus) klau­si­mus ir daž­niau­siai pa­si­kar­to­jan­čius SA nepo­li­ti­kos bruo­žus. Pa­sta­rie­ji, be­je, pie­šia liūd­no­ką at­sto­vy­bi­nin­kų, su­si­rū­pi­nu­sių tik įvaiz­džio bei na­rių pri­trau­ki­mo ir iš­lai­ky­mo prob­le­mo­mis, port­re­tą. Ne­nuo­sta­bu, kad di­džio­ji da­lis stu­den­tų ne tik ne­ži­no, bet ir ne­no­ri ži­no­ti, kas de­da­si SA kuluaruose.

Politika iš antrų rankų

Pir­mo­jo­je kon­fe­ren­ci­jos da­ly­je bu­vo pri­sta­ty­tos ir pa­tvir­tin­tos veik­los, re­vi­zi­jos ir fi­nan­sų ata­skai­tos. Pre­zi­den­tas at­si­skai­tė ne tik už sa­vo, bet už Par­la­men­to ir Ta­ry­bos veik­lą. Ki­taip ta­riant, Me­lys kal­bė­jo taip, tar­si šie or­ga­nai ne­tu­rė­tų sa­vų at­sa­ko­my­bių ir at­skai­tin­gų as­me­nų ir SA ne­ga­lio­tų val­džių at­sky­ri­mo prin­ci­pas, o Par­la­men­to ir Ta­ry­bos rei­ka­lus ves­tų iš­im­ti­nai Pre­zi­den­tas (0:35:57).

Par­la­men­tas yra svar­biau­sias spren­di­mų pri­ėmi­mo or­ga­nas tarp kon­fe­ren­ci­jų, ta­čiau šian­dien ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se svars­to­mi spren­di­mai, ku­rie pri­klau­so dar­bo gru­pių kom­pe­ten­ci­joms ar­ba spren­di­mų vyk­dy­mo or­ga­nams. Pa­žvel­gus į Par­la­men­to dar­bo­tvar­kę jis pa­na­šes­nis į re­dak­ci­nę ko­le­gi­ją, ku­ri gin­či­ja­si dėl do­ku­men­tų for­mu­luo­čių ir prog­ra­mų pa­va­di­ni­mų. Ar tik­rai vi­sas šio or­ga­no dar­bas su­si­de­da iš gin­čų dėl kablelių?

Pa­gal Įsta­tus Par­la­men­tas tu­ri „svars­ty­ti ir for­muo­ti or­ga­ni­za­ci­jos po­zi­ci­jas svar­biau­siais Aukš­to­jo moks­lo ir ki­tais klau­si­mais“. Tuo tar­pu dar­bo reg­la­men­tas nu­ro­do, jog „par­la­men­tas at­lie­ka vi­sas VU SA val­dy­mo funk­ci­jas, iš­sky­rus tas, ku­rios yra iš­im­ti­nė Kon­fe­ren­ci­jos kom­pe­ten­ci­ja“. Dar­bo reg­la­men­te nu­ro­dy­tos Par­la­men­to funk­ci­jos ne­su­tam­pa su Įsta­tų nuo­sta­to­mis. Vis­gi Įsta­tai yra pag­rin­di­nis veik­los do­ku­men­tas ir jam ne­tu­rė­tų prieš­ta­rau­ti ki­ti pri­im­ti ak­tai. Par­la­men­tui ant pe­čių už­si­krau­nant tik tech­ni­nius ir biu­ro­kra­ti­nius spren­di­mus ne­lie­ka lai­ko svars­ty­ti uni­ver­si­te­to ir Lie­tu­vos stu­den­ti­jos klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Par­la­men­to dar­bo pla­ne ne­bu­vo svars­ty­tas nei vie­nas su aukš­tuo­ju moks­lu su­si­jęs klausimas.

Dar­bo reg­la­men­tas at­sto­vy­bi­nin­kams mai­šo ne tik val­džių ir dar­bo pa­si­da­li­ji­mo kor­tas, bet lau­žo ir ele­men­ta­rios par­la­men­ti­nės pro­ce­dū­ros nor­mas. Pa­vyz­džiui, Kon­fe­ren­ci­jos bal­sa­vi­me dėl Re­vi­zi­jos ata­skai­tos pa­tvir­ti­ni­mo da­ly­va­vo 135 bal­so tei­sę tu­rin­tys na­riai. Už bal­sa­vo 56, prieš 22, su­si­lai­kė 57. Bal­sai „už“ ne­su­da­rė dau­gu­mos, to­dėl ata­skai­ta tu­rė­jo bū­ti ne­pa­tvir­tin­ta (2:35:40).

Ta­čiau dėl ma­ni­pu­lia­ty­vių Dar­bo reg­la­men­to pa­kei­ti­mų (šiuo me­tu su­si­lai­ky­mo bal­sas Kon­fe­ren­ci­jo­je trak­tuo­ja­mas kaip ne­da­ly­va­vi­mas bal­sa­vi­me; to­kios ne­są­mo­nės nė­ra nei vie­na­me de­mo­kra­tiš­kai vei­kian­čia­me par­la­men­te, ta­me tar­pe ir LR Sei­me) kon­fe­ren­ci­jos klau­si­mui bu­vo pri­tar­ta. 57 stu­den­tų at­sto­vai stai­ga ta­po Sch­rödin­ge­rio ka­tėmis, t. y. tuo pat me­tu ir ati­da­vė sa­vo bal­sus, ir ne­da­ly­va­vo bal­sa­vi­me. Taip at­sto­vy­bė žūt­būt ven­gia dis­ku­si­jos ir yra pa­si­ry­žu­si an­ti­de­mo­kra­tiš­kai keis­ti ak­tus ir di­s­kre­di­tuo­ti sa­vo aukš­čiau­sio val­dy­mo or­ga­no veiklą.

Darbai ir varkės

Ga­lin­giau­sias gink­las šlip­suo­tų ir kos­tiu­mais pa­da­bin­tų at­sto­vy­bi­nin­kų ar­se­na­le yra są­ra­šų už­pil­dy­tos skaid­rės. Pa­žvel­gus į il­gas ata­skai­ti­nes ho­mi­li­jas ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad at­sto­vy­bi­nin­kai ap­si­kro­vę pra­smin­gais dar­bais. Ta­čiau net ir trum­pai ne­pri­sta­to­mas svars­ty­mų tu­ri­nys (kas konk­re­čiai bu­vo pa­siū­ly­ta, at­mes­ta ar pri­im­ta) su­ke­lia įta­ri­mą, jog jo dar­buo­se, kaip ir kal­bo­se, nė­ra. Vis dėl­to, pa­sak Me­lio, iš tie­sų, svar­biau­sia „ge­ri san­ty­kiai su mi­nistrais ir kad ne­pa­si­keis­tų Vy­riau­sy­bė“. Su­prask, kad nie­kas ne­truk­dy­tų su­da­ri­nė­ti ir pri­sta­ti­nė­ti vie­nin­go di­zai­no powerpointų.

Pa­vyz­džiui, vie­nas iš ata­skai­to­je nu­ro­dy­tų „dar­bų“ – Par­la­men­to dar­bo pla­no pa­tvir­ti­ni­mas. Švie­sus ry­to­jus ne už kal­nų, дорогие това́рищи! Ele­men­ta­rus do­ku­men­tas, ku­ris rei­ka­lin­gas ins­ti­tu­ci­jai vyk­dy­ti sa­vo veik­lą, pri­sta­to­mas kaip stu­den­tų po­li­ti­kos pa­sie­ki­mas. Tai dar vie­nas įro­dy­mas, jog Par­la­men­tas yra ap­kiau­tęs sa­vo­je be­pra­smiš­ko­je veik­lo­je (0:39:24).

Pa­na­šaus po­bū­džio yra dau­gu­ma punk­tų mi­nė­tuo­se są­ra­šuo­se. Pa­kei­tus 4 pa­da­li­nių at­sto­vy­bių nuo­sta­tus, pre­zi­den­tas pa­si­džiau­gė vie­nin­gu vi­zu­a­li­niu iden­ti­te­tu ir gra­žiu lo­go­ti­pu: „Vi­zu­alas pa­da­ro mus iš­skir­ti­niais ki­tų SA Lie­tu­vo­je tar­pe, nes mes tą iš tik­rų­jų sklan­džiai sten­gia­mės už­tik­rin­ti“ ir kaip­gi be „Pa­si­plo­ki­me sau už ši­tą dar­bą“ (0:38:00). Po­li­ti­kos ir tu­ri­nio ne­ras­ta, ta­čiau ge­ra ži­no­ti, kad at­sto­vy­bė ne­at­si­lie­ka pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio tar­pu­ni­ver­si­te­ti­nė­se vie­šų­jų ry­šių rung­ty­nė­se pri­trauk­ti kuo dau­giau stu­di­jų krep­še­lių ir kuo ma­žiau tik­rų studentų.

At­sto­vy­bi­nin­kai ne tik pui­kiai pri­si­tai­ko prie šian­die­nos Zeit­geis­to, bet ir aky­lai sau­go so­viet­me­čio pa­li­ki­mą – penk­me­čio grįž­ta­mo­jo ry­šio pry­mil­žio pla­ną (0:47:17). Me­tai iš me­tų be­si­kar­to­jan­čios prob­le­mos šį kar­tą mū­sų pir­mū­nų iš­spręs­tos 110 proc. na­šu­mu taip ir ne­nu­spren­dus, ko­dėl iš vi­so rei­ka­lin­gos stu­den­tų ap­klau­sos ir ko­kia jų prasmė.

„Ne­tu­ri­me to­kio džiu­gaus ir gra­žaus re­zul­ta­to, ta­čiau ko­ja ko­jon žen­giant ga­lė­si­me jį pa­siek­ti.“ – VU SA Pre­zi­den­tas Klau­di­jus Melys

Dar vie­nas be­ver­tis, bet są­ra­šiu­ką pa­pe­nė­jęs „pa­sie­ki­mas“ – pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų at­lais­vi­ni­mas (0:53:20). Ne­ži­nia, ar ver­ta džiaug­tis, ka­dan­gi stu­di­jų da­ly­kus lais­vai sa­vo pa­da­li­nio rė­muo­se bu­vo ga­li­ma rink­tis jau prieš šią ino­va­ci­ją tie­siog pa­si­nau­do­jus in­di­vi­dua­lių stu­di­jų pla­nu. Apart su­ma­žė­ju­sios do­ku­men­tų ap­im­ties, nie­kas iš es­mės ne­pa­si­kei­tė, o SA vis dar ne­tu­ri pa­siū­ly­mų, kaip su­da­ry­ti są­ly­gas stu­den­tams lais­vai rink­tis da­ly­kus ne tik iš sa­vo, bet ir iš iš ki­tų fakultetų.

Re­to­riš­kai įspū­din­gai skam­ba at­sto­vy­bės pa­sie­ki­mai dėl ne­mo­ka­mo aukš­to­jo moks­lo (1:02:02). Tik ky­la klau­si­mas, gal­būt prie to la­biau pri­si­dė­jo jau­ni­mo emig­ra­ci­jos mas­tai, ku­rie le­mia, jog ne­bė­ra kam už­pil­dy­ti vi­sų vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų stu­di­jų vie­tų? Ne­pai­sant to, pra­ėju­sių me­tų duo­me­ni­mis, įsto­ju­sių į mo­ka­mas stu­di­jas bu­vo dau­giau nei bet ku­riais ki­tais me­tais kaip ir ne­už­pil­dy­tų ne­mo­ka­mų stu­di­jų vie­tų. At­sto­vy­bė lau­rus da­bi­na­si ir dėl pa­di­dė­ju­sių sti­pen­di­jų, bet ven­gia už­si­min­ti apie šiai sri­čiai ŠMM ski­ria­mas lėšas.

Tai­gi at­sto­vy­bės nuo­pel­nai yra ak­ty­vus vei­ki­mas… vi­sur. Tar­si at­sa­kin­gai ei­ti sa­vo pa­rei­gas yra di­de­lis pa­sie­ki­mas, ver­tas „pa­si­plo­ji­mo ir pasidžiaugimo“.

Tvano metu… norisi pozityvo

Re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos ata­skai­to­je kar­to­ja­mos tos pa­čios re­ko­men­da­ci­jos iš (ne vie­ne­rių) pra­ėju­sių me­tų. Re­vi­zi­jos pa­sta­bos kai ka­da pa­si­da­ry­da­vo per­ne­lyg abst­rak­čios, o am­bi­cin­ges­nių pa­siū­ly­mų, ko­kio­mis spren­di­mų kryp­ti­mis ar gai­rė­mis ga­lė­tų va­do­vau­tis at­sto­vy­bė, ir­gi pa­teik­ta nebuvo.

SA ir vėl bu­vo pri­min­tos il­ga­lai­kės prob­le­mos dėl do­ku­men­tų vie­ši­ni­mo trū­ku­mo. At­sto­vy­bi­nin­kai net ne­si­ruo­šia at­si­žvelg­ti į pa­sta­bas, ka­dan­gi de­ta­li fi­nan­si­nė ata­skai­ta, pri­sta­ty­ta pa­čio­je Kon­fe­ren­ci­jo­je, ir ki­ti smul­kūs duo­me­nys vis dar ne­pri­ei­na­mi at­sto­vy­bės pus­la­py­je. Pre­zi­den­tas džiau­gia­si, kad kiek­vie­no pa­da­li­nio sky­rius tu­ri sa­vo pus­la­pį, ta­čiau jie, pa­si­ro­do, ver­tin­gi tik kaip vie­šų­jų ry­šių ir įvaiz­džio to­bu­li­ni­mo įran­kis, o ne do­ku­men­tų da­li­ni­mo­si plat­for­mos. Re­vi­zi­jos ata­skai­tos dis­ku­si­ją už­da­rė klau­si­mas, ku­ris pui­kiai tik­tų da­bar­ti­nės SA šūkiui:

„Tai­gi, už ką gi mus pa­gir­si­te? Man no­ri­si po­zi­ty­vo.“ – VU SA Cent­ro Ko­mi­te­to Biu­ro va­do­vė Ilo­na Žilinskytė

Turinio stoka ir logorėja

Da­bar­ti­nis SA Pre­zi­den­tas sa­vo pri­si­sta­ty­mo rin­ki­mams kal­bą [sic[k]!] pra­dė­jo taip:

„Pa­si­ti­kė­ji­mu ir dar­bu, ku­rį dė­jau ir bent jau sten­giau­si ne žo­džiais, o dar­bais… Iš tie­sų, tai ką mes vi­si da­rė­me kaip or­ga­ni­za­ci­ja, man at­ro­do, tai yra la­bai di­džiu­lis stip­ry­bės įro­dy­mas mum bend­rai, kad mes kar­tu ženg­da­mi ga­li­me pa­siek­ti be­ga­li­nius re­zul­ta­tus ir, man ro­dos, apie tai, ką šian­dien kal­bė­jo bi­b­lio­te­kos di­rek­to­rė, kad tas mak­si­mu­mas mu­my­se yra dar di­des­nis mak­si­mu­mas ne­gu mes įsi­vaiz­duo­ja­me, iš tie­sų, yra di­džio­ji tie­sa.“ – VU SA Pre­zi­den­tas Klau­di­jus Melys

Gal­būt, ir tik gal­būt, jei bū­tų ven­gia­ma be­let­ri­s­ti­kos apie nie­ką, stu­den­tų at­sto­vams lik­tų lai­ko už­duo­ti klau­si­mus, o ne sku­bė­ti už­da­ry­ti se­si­ją. Jei­gu bū­tų pa­sa­ko­ma dau­giau nei „di­džio­ji tie­sa“, vi­sa kon­fe­ren­ci­ja ne­bū­tų to­kia pa­na­ši į Pa­l­mi­ros prog­no­zes ar vie­ti­nio ko­mjau­ni­mo sky­riaus suvažiavimą.

Me­lys pri­sta­tė pag­rin­di­nius sa­vo prog­ra­mos punk­tus: ko­ky­biš­kos stu­di­jos ir jų ap­lin­ka, ap­klau­sų pa­ge­ri­ni­mas, stu­den­tų po­rei­kiais grįs­ti spren­di­mai, ap­gy­ven­di­ni­mo klau­si­mai, na­cio­na­li­nis at­sto­va­vi­mas, kom­pe­ten­ci­jų ke­li­mas, ren­gi­nu­kai, aka­de­mi­nės eti­kos kodeksas.

Ar iš to­kios ap­im­ties są­ra­šo ga­li bū­ti aiš­kūs or­ga­ni­za­ci­jos pri­o­ri­te­tai? Ar šios gai­rės, ra­cio­na­lios ir pa­sver­tos, ar su­for­mu­luo­tos taip, kad po me­tų bū­tų ga­li­ma vėl teik­ti il­gus są­ra­šus „ties kuo bu­vo dir­ba­ma“, bet ir vėl ne­mi­nė­ti, kas pa­da­ry­ta? Ar pre­zi­den­tas (kaip ir vi­sa at­sto­vy­bė) vėl dirbs prin­ci­pu „da­ro­me vis­ką, bet svar­biau­sia – ge­rai at­ro­dy­ti selfiuose“?

Ypa­tin­gą dė­me­sį šio­je ka­den­ci­jo­je Me­lys sa­ko skir­siąs ant­ros pa­ko­pos (ma­gist­ran­tū­ros) stu­di­joms. Ko­dėl? Pre­zi­den­tas at­sa­ko: „ma­gist­ran­tū­ra yra tar­pi­nė gran­dis tarp ba­ka­lau­ro ir dok­to­ran­tū­ros stu­di­jų ir tai at­ve­ria di­de­lę ga­li­my­bių sfe­rą pri­im­ti stu­den­tų po­rei­kiais grįs­tus spren­di­mus“. Ne pa­slap­tis, kad ma­gist­ran­tū­ra vi­sa­da ėjo po ba­ka­lau­ro ir prieš dok­to­ran­tū­rą, tai­gi kas stai­ga Pre­zi­den­tui at­vė­rė ga­li­my­bių ho­ri­zon­tus, pa­aiš­kin­ta ne­bu­vo. Taip pat li­ko ne­aiš­ku, ar tai reiš­kia, jog ba­ka­lau­ro ir dok­to­ran­tū­ros stu­di­jos yra ne­la­bai tin­ka­mos jo iš­ran­kiam skoniui.

„Apie tai kal­ba vi­sas uni­ver­si­te­tas,“ – sa­kė Me­lys apie nau­ją Vy­riau­sy­bės dar­bo gru­pę stu­den­tų ap­gy­ven­di­ni­mo ad­mi­nist­ra­vi­mo klau­si­mu. Kas tas „vi­sas uni­ver­si­te­tas“ ir ką jis kal­ba vė­l­gi li­ko ne­aiš­ku. Pre­zi­den­tas džiau­gė­si pa­kliu­vęs į šią dar­bo gru­pę, ta­čiau ko­kie VU SA pa­siū­ly­mai bus jo­je pri­sta­to­mi li­ko pa­slap­ti­mi. Aiš­ku, kad ši dar­bo gru­pė – dar vie­nas or­di­nas il­go­jo „ties ši­tuo dir­ba­ma“ są­ra­šo kolekcijoje.

At­kar­to­tos kli­ši­nės kiek­vie­nų stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­mų fra­zės su to­kiais pat kli­ši­niais nu­ty­lė­tais klau­si­mais: stu­den­tų at­sto­va­vi­mas na­cio­na­li­niu mas­tu (VU SA vis dar ne LSS na­rė), kom­pe­ten­ci­jų kė­li­mas, mo­ky­mai (pa­sta­rie­ji vyks­ta kiek­vie­nais me­tais ir kol kas – jo­kio po­ky­čio, gal­būt to­dėl, kad ne­mok­šos mo­ko ir ug­do ki­tas ne­mok­šas?), rin­ko­da­ros stra­te­gi­ja (kam po vel­nių ji rei­ka­lin­ga stu­den­tus at­sto­vau­jan­čiai or­ga­ni­za­ci­jai?), kas­me­ti­niai ren­gi­nu­kai (dar vie­nas di­dis dar­bas, ku­rio nie­kas ne­pa­si­ges­tų uni­ver­si­te­to ka­len­do­riu­je) ir t. t.

Kiek­vie­nas iš mi­nė­tų punk­tų tu­rė­tų su­si­lauk­ti at­ski­ro ko­men­ta­ro ir smul­kių svars­ty­mų, ta­čiau ga­li­ma pa­mi­nė­ti bent ke­lis dės­nius, bend­rus Me­lio kal­bai ir vi­sam ren­gi­niui: pro­te­guo­ja­mas ir nek­ves­tio­nuo­ja­mas pa­vir­šu­ti­niš­kas dar­bų var­di­ji­mas, ne­ski­ria­ma nei dė­me­sio, nei lai­ko po­kal­biams apie tu­ri­nį. Svar­biau­sia – da­ly­vau­ti Vy­riau­sy­bės ko­mi­si­jo­se, pil­dy­ti ata­skai­tas, žy­mė­tis var­ne­les, pro­fe­sio­na­liai at­ro­dy­ti ir, ži­no­ma, „pa­si­plo­ti ir pasidžiaugti“.

Pre­zi­den­tas, pa­klaus­tas, ką ma­no apie 3 me­tų truk­mės ba­ka­lau­ro stu­di­jas pa­mi­nė­jo vie­nin­te­lį da­ly­ką: tai la­bai ap­krau­na stu­den­tus ir at­sto­vy­bei sun­ku gal­vo­ti apie or­ga­ni­za­ci­jos tęs­ti­nu­mą, nes stu­den­tai ne­ran­da lai­ko veik­lai, ka­dan­gi in­ten­sy­viau mo­ko­si. Tai­gi, stu­den­te, ži­no­kis, kad Pre­zi­den­tui rū­pi tiek, kiek ga­li pa­si­tar­nau­ti at­sto­vy­bės tiks­lams, o stu­den­tus at­sto­vau­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja yra pro­duk­tas, ku­ris tu­ri bū­ti fai­nas vi­siems, bet tik ne tiems, ku­riems tu­ri tar­nau­ti. Tuo tar­pu po il­gos var­kių stū­mi­mo die­nos at­sto­vai už ta­ve at­si­tū­sins post-kon­fe­ren­ci­nia­me ba­liu­je. Jū­sų ma­lo­nu­mui, Pre­zi­den­to ir šio teks­to bai­gia­ma­sis žodis:

„Bet apie vi­sa tai yra… tai yra tiks­lai. Tiks­lai, ku­rių ve­di­ni mes kiek­vie­nas, ar ne?, at­si­ne­šam kaž­ko­kią idė­ją. Jie ko­re­guo­ja­si me­tų ei­go­je. Ko­re­guo­ja­si dėl to, kad at­si­ran­da ne­ti­kė­tų klau­si­mų, at­si­ran­da, į tai, ką rei­kia rea­guo­ti, tai, kas yra svar­bu stu­den­tams, į tai, kas svar­bu kiek­vie­nam mū­sų kaip or­ga­ni­za­ci­jos na­riui. Kad mes iš tie­sių kur­tu­mėm tą ge­rą, aiš­kų ir fai­ną pro­duk­tą, ku­riuo mes ga­lė­tu­mėm gy­ven­ti ir ku­riuo bū­tų ne­bai­su pa­sa­ky­ti, kad mes esa­me or­ga­ni­za­ci­ja, kur at­sto­vau­jam stu­den­tams, ku­rie gi­na jų po­rei­kius, ku­ri gi­li­na­si į jų po­rei­kius ir sten­gia­si tą iš­neš­ti vi­so uni­ver­si­te­to mas­tu. Tai aš ti­kiuo­si, kad mes vi­si at­ei­nan­čius me­tus bū­sim tie, ku­rie šiais tiks­lais (ir gal­būt ki­tais, ku­rie pa­si­pil­dys, nes nu nie­ka­da ne­ži­nai, ko ga­li at­si­ra­st) pul­suo­sim pir­myn.“ – VU SA Pre­zi­den­tas Klau­di­jus Melys