/

Apie kelią į galią per negalią

Pasak VDU magistranto Audriaus Kalvėno, trūksta argumentų teigti, kad universitetas yra draugiškas studentams su negalia.

At­si­lie­piau į stu­den­tų ju­dė­ji­mo „Šauks­mas“ kvie­ti­mą su­šuk­ti. Nors šau­kiant ga­li­my­bė bū­ti iš­girs­tam ir su­pras­tam ma­žė­ja, vis dėl­to su­ti­kau. Juk tai jau­na­tviš­ka, o man ne­tru­kus pus­am­žis. Juo­lab, kad pro­tes­tas ir ne­si­taiks­ty­mas su sta­tus quo tu­ri bū­ti es­mi­nis stu­den­ti­jos bruožas.

Jau šeš­tus me­tus stu­di­juo­ju VDU. At­si­žvel­giant į ma­no am­žių ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­ta, ta­čiau taip bū­na. Vie­šu­mo­je jau se­niai skam­ba ma­ni­fes­tai apie vi­so gy­ve­ni­mo mo­ky­mą­si. Šį šū­kį skel­bia ir VDU, to­dėl su­si­klos­čius pa­lan­kioms ap­lin­ky­bėms di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį dir­bęs pra­dė­jau mo­ky­tis iš­min­ties me­no – filosofijos.

Esu „ki­toks“ stu­den­tas ne tik dėl sa­vo am­žiaus. Esu ir ne­įga­lus, ar­ba mo­der­niai – su ju­dė­ji­mo ne­ga­lia. Prieš 10 me­tų pa­tir­ta trau­ma nu­lė­mė ki­to­kį ju­dė­ji­mo bū­dą – ne­įga­lio­jo ra­te­liais. Ma­no pa­sta­bos apie stu­di­jas ne­iš­ven­gia­mai nu­lem­tos ma­no am­žiaus ir negalios.

Pasirinkimas

Pa­si­rin­ki­mą stu­di­juo­ti VDU nu­lė­mė stu­den­tams su ne­ga­lia pri­tai­ky­tas uni­ver­si­te­tas ir stu­di­jos bei uni­ver­si­te­to po­žiū­ris į vy­res­nius, dir­ban­čius stu­den­tus. Rink­da­ma­sis ver­ti­nau, kaip uni­ver­si­te­to inf­rastruk­tu­ra yra pri­tai­ky­ta stu­den­tams, ju­dan­tiems ne­įga­lio­jo ra­te­liais, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mas stu­di­jų pro­ce­sas ir ga­li­my­be stu­di­jų pro­ce­są de­rin­ti su darbu.

Vie­na di­des­nių paska­tų pa­si­rink­ti VDU bu­vo 2014–2015 m. pa­tir­tis. Tuo­met Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­gos (LŽNS) už­sa­ky­mu ver­ti­nau, kaip Kau­no vi­suo­me­ni­niai sta­ti­niai ir pa­slau­gos pri­tai­ky­tos žmo­nėms su ne­ga­lia. Ap­si­lan­kius VDU pa­aiš­kė­jo, kiek jis yra drau­giš­kas stu­den­tams su ne­ga­lia. Fak­tai ro­dė, kad uni­ver­si­te­tas gal­vo­ja apie šią prob­le­mą. Uni­ver­si­te­tas sa­ve pri­sta­tė kaip „drau­giš­ką ne­įga­liems“ ir tu­rė­jo ko­or­di­na­torę su ne­ga­lia, ku­rios pa­rei­ga – rū­pin­tis stu­den­tais su ne­ga­lia. Drau­giš­ku­mą pa­tvir­ti­no 2015 m. uni­ver­si­te­tui su­teik­tas LŽNS sertifikatas.

Kas pasikeitė

Ar per penk­me­tį uni­ver­si­te­tas pa­sie­kė tuo­met už­si­brėž­tus tiks­lus? Ar įtvir­tin­tos JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos? 2019 m. pa­bai­go­je LŽNS už­sa­ky­mu vėl vyk­džiau Kau­no aukš­tų­jų ir aukš­tes­nių­jų mo­kyk­lų ap­lin­kos bei stu­di­jų pri­tai­ky­mo stu­den­tams su ne­ga­lia pa­tik­rą. Są­jun­ga duo­me­nis per­da­vė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai, o ji – Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jai. Šių me­tų pa­va­sa­rį Lie­tu­va teiks ata­skai­tą JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­tui apie per pen­ke­rius me­tus pa­siek­tą pa­žan­gą įgy­ven­di­nant JT Ne­įga­lių­jų tei­sių konvenciją. 

Pa­tik­ros me­tu su VDU Stu­den­tų rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi Man­tu Si­ma­na­vi­čiu­mi ap­si­lan­kė­me 25-iuo­se uni­ver­si­te­to pa­da­li­niuo­se – fa­kul­te­tuo­se bei bend­ra­bu­čiuo­se. Ži­no­ma, de­rėjo at­si­žvelg­ti į nau­jas ap­lin­ky­bes – prie uni­ver­si­te­to pri­jung­tus bu­vu­sį Alek­sand­ro Stul­gin­skio, ir Lie­tu­vos eduko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tus ir Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­tą. VDU ži­nion per­ėję stu­den­tams su ne­ga­lia ne­pri­tai­ky­ti sta­ti­niai ga­li­mai pa­krei­pė pa­tik­ros re­zul­ta­tus į nei­gia­mą pusę.

Pir­mas po­ky­tis ly­gi­nant su 2015 m. ty­ri­mu – šiuo me­tu uni­ver­si­te­tas ne­tu­ri ko­or­di­na­to­riaus su ne­ga­lia, at­sa­kin­go už dar­bą su stu­den­tais su ne­ga­lia. Ži­no­ma, šias pa­rei­gas ga­li tin­ka­mai ei­ti ir dar­buo­to­jas be ne­ga­lios, ta­čiau as­me­ni­nė pa­tir­tis lei­džia ge­riau su­vok­ti stu­den­tų su ne­ga­lią prob­le­mas ir jų spren­di­mus. Apie tai by­lo­ja 2019 m. pa­bai­go­je VDU Stu­den­tų rei­ka­lų de­par­ta­men­to su­si­ti­ki­mas su stu­den­tais su ne­ga­lia ir jų pa­si­da­lin­ta patirtis.

Tai­gi, si­tu­aci­ja pa­si­kei­tė – Stu­den­tų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas pa­si­gen­da ži­nių ir in­for­ma­ci­jos, kaip ir kuo gy­ve­na uni­ver­si­te­to stu­den­tai su ne­ga­lia. Te­ko da­ly­vau­ti mi­nė­to­je dis­ku­si­jo­je, ku­rią iš da­lies pas­ka­ti­no  ar­tė­jan­tys rek­to­riaus rin­ki­mai. Ge­rai, kad uni­ver­si­te­to rek­to­rius Juo­zas Au­gu­tis sten­gia­si su­si­pa­žin­ti su stu­den­tų su ne­ga­lia prob­le­mo­mis ir jų stu­di­jų pa­tir­ti­mi. Ta­čiau bū­tų pui­ku, jei tai da­ry­tų nuo­la­tos, ne tik ar­tė­jant rinkimams.

Ant­ras po­ky­tis – ap­lin­kos ir tu­ri­nio pri­tai­ky­mo sam­pra­to­je. Kai 2015 m. LŽNS su­tei­kė uni­ver­si­te­tui drau­giš­ko žmo­nėms su ne­ga­lia ser­ti­fi­ka­tą, svar­biau­siu ver­ti­ni­mo ob­jek­tu bu­vo ap­lin­kos pri­tai­ky­mas stu­den­tams su ju­dė­ji­mo ne­ga­lia. Pra­ėju­sių me­tų ver­ti­ni­mo ap­im­tis bu­vo ge­ro­kai pla­tes­nė – taip pat ver­tin­ta, kaip uni­ver­si­te­to ap­lin­ka pri­tai­ky­ta stu­den­tams su re­gos ir klau­sos ne­ga­lia. Pa­ste­bė­ta, kad di­džio­ji da­lis inf­rastruk­tū­ros nė­ra pri­tai­ky­ta stu­den­tams su ju­dė­ji­mo ne­ga­lia. Ap­lin­ka ypač ne­drau­giš­ka stu­den­tams su re­gos ne­ga­lia – pa­si­ges­ta ne­re­gių ve­di­mo sis­te­mų, tak­ti­li­nių in­di­ka­to­rių, žy­mė­ji­mų brai­lio raš­tu ir gar­si­nių adap­ta­ci­jų. Pa­si­ges­ta ir adap­ta­ci­jų į ges­tų kal­bą stu­den­tams su klau­sos negalia.

Tre­čias po­ky­tis – ko­mu­ni­ka­ci­jos for­mo­se. Jei 2015 m. dė­me­sys bu­vo su­telk­tas į fi­zi­nį ap­lin­kos pri­tai­ky­mą stu­den­tams su ju­dė­ji­mo ne­ga­lia, tai 2019 m. bu­vo pa­ste­bė­ta, kad VDU Stu­den­tų rei­ka­lų, Rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­tų ir li­ku­sios ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mu­ni­ka­ci­ja ne­pri­tai­ky­ta stu­den­tams su negalia.

Pa­vyz­džiui, vie­šo­ji ko­mu­ni­ka­ci­ja, ku­rio­je uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei skel­bia­mi ren­gi­niai, ne­nu­ro­do, kaip jų vie­ta ir tu­ri­nys bus pri­tai­ky­tas stu­den­tams su ne­ga­lia – ar stu­den­tams su ju­dė­ji­mo ne­ga­lia ga­li­ma pa­tek­ti į ren­gi­nio vie­tą, ar bus ver­čia­ma į ges­tų kal­bą, ar bus ne­re­giams adap­tuo­tas tu­ri­nys. To­kiais at­ve­jais pa­kak­tų nau­do­ti vi­suo­ti­nai pri­im­tus žy­mė­ji­mus sim­bo­liais, ku­rie stu­den­tams su ne­ga­lia pra­neš­tų apie ren­gi­ni pri­tai­ky­mą. Šis Kau­nas Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022 or­ga­ni­za­ci­jos su­kur­tas pri­ei­na­mu­mo gi­das yra pri­ei­na­mas vie­šai. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je gi­dą pa­tei­kiau Stu­den­tų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui, ta­čiau ne­pa­ste­bė­jau, kad jis bū­tų naudojamas.

Priežastys

VDU duo­me­nys skel­bia, kad 2010 m. stu­den­tų su ne­ga­lia uni­ver­si­te­te bu­vo 127, o 2017 m. – 105. 2012 m. Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos at­lik­to ty­ri­mo „Ne­įga­lie­ji aukš­ta­ja­me mok­s­le“ re­zul­ta­tai ro­do pa­na­šią ten­den­ci­ją – 2013 m. VDU stu­di­ja­vo 138 stu­den­tai su ne­ga­lia ir Lie­tu­vo­je šis uni­ver­si­te­tas pir­ma­vo pa­gal stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų su ne­ga­lia skai­čių. Ant­ro­je vie­to­je su 91 stu­den­tu bu­vo VU. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais stu­den­tai su ne­ga­lia VU ren­ka­si daž­niau nei VDU.

Pa­sak VDU Stu­den­tų rei­ka­lų de­par­ta­men­to va­do­vo Man­to Si­ma­na­vi­čiaus ir vy­res­nio­sios ad­mi­nist­ra­to­rės Auš­ros Mar­tin­kie­nės, šiuos po­ky­čius lė­mė pa­ki­tęs VU po­žiū­ris į stu­den­tus su ne­ga­lia. 2017 m. VU se­na­tas pa­tvir­ti­no „At­vi­ras ne­įga­liems uni­ver­si­te­tas“ stra­te­gi­ją ir pa­sky­rė du ko­or­di­na­to­rius dar­buo­tis su stu­den­tais ir uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jais su ne­ga­lia. Ši sta­tis­ti­ka iliust­ruo­ja uni­ver­si­te­tų po­žiū­rį. So­cia­liai at­sa­kin­gais sa­ve nu­ro­do dau­gu­ma uni­ver­si­te­tų, ta­čiau šią są­vo­ką jie su­pran­ta skirtingai.

2016 m. VDU Stu­di­jų rei­ka­lų tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ėjęs Si­ma­na­vi­čius tei­gė, kad VDU ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į „Ne­įga­lie­siems drau­giš­kiau­sio uni­ver­si­te­to“ sta­tu­są, nes ja­me moks­lus bai­gė ir to­liau stu­di­juo­ja vi­siš­kai ne­ga­lin­ti ju­dė­ti stu­den­tė, uni­ver­si­te­to pa­sta­tai pri­tai­ky­ti ne­įga­lių­jų po­rei­kiams ir uni­ver­si­te­tas siū­lo stu­den­tams su ne­ga­lia nau­do­tis so­cia­li­nio tak­si pa­slau­go­mis (nors šio pro­jek­to vyk­dy­to­jai veik­lą Kau­ne nu­trau­kė 2020 m. pradžioje).

Po be­veik pen­ke­rių me­tų stu­di­jų VDU tu­riu pri­pa­žin­ti, kad šių ar­gu­men­tų ne­pa­kan­ka teig­ti, jog uni­ver­si­te­tas yra drau­giš­kas stu­den­tams su ne­ga­lia. Lau­kia­mo re­zul­ta­to ne­duos ban­dy­mai įvai­rio­mis so­cia­li­nė­mis ak­ci­jo­mis spręs­ti prob­le­mas, su­si­ju­sias su stu­den­tams su ne­ga­lia ne­pri­tai­ky­ta uni­ver­si­te­to ap­lin­ka ir stu­di­jo­mis. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai VDU Stu­den­tų at­sto­vy­bė vie­šo­jo­je erd­vė­je pas­kel­bė so­cia­li­nę pro­vo­ka­ci­ją, ku­rio­je stu­den­tas su ne­ga­lia gat­vė­je ta­ria­mai pa­me­ta pi­ni­gi­nę, o pra­ei­viai ją jam grą­ži­na. Taip yra ska­ti­na­mas gai­les­tis ir em­pa­ti­ja, o ne su­pra­t­i­mas ar įga­lių­jų ir ne­įga­lių­jų bendradarbiavimas.

Di­džiau­si VDU skau­du­liai – ne­pro­fe­sio­na­lus po­žiū­ris į ap­lin­kos pri­tai­ky­mą ir į stu­den­tus su ne­ga­lia. Pa­vyz­džiui, iki šiol ne­su­ge­bė­ta tin­ka­mai pri­tai­ky­ti uni­ver­si­te­to Di­džio­sios sa­lės. Čia įtei­kia­mi dip­lo­mai ab­sol­ven­tams, ta­čiau stu­den­tai, ju­dan­tys ne­įga­lio­jo ra­tu­kais, į sa­lę ir ant sce­nos ne­šio­ja­mi ant ran­kų. 2019 m. at­si­sa­kiau bū­ti kil­no­ja­mu ran­ko­mis ir dip­lo­mą at­si­ėmiau po šven­tės. Uni­ver­si­te­tas yra įsi­gi­jęs laip­tų ko­pik­lį, ku­ris prob­le­mą iš­spren­džia tik for­ma­liai. Ko­pik­liu į sa­lę trans­por­tuo­jant stu­den­tą ne­įga­lio­jo ra­te­liuo­se šis spren­di­mas ke­lia jam pa­vo­jų, spren­di­mas taip pat ne­ati­tin­ka Sta­ty­bos tech­ni­nių rei­ka­la­vi­mų (STR) ir es­mi­nio JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos prin­ci­po – ga­li­my­bės ju­dė­ti ir veik­ti savarankiškai.

Te­ko su­si­dur­ti su ste­bi­nan­čiu ad­mi­nist­ra­ci­jos po­žiū­riu. Jai pa­si­ro­džiau esan­tis „ri­bo­tų ga­li­my­bių“, kai pa­pra­šiau nu­va­ly­ti au­to­mo­bi­lio sta­ty­mo vie­tą, ka­dan­gi sli­di dan­ga kė­lė pa­vo­jų iš­kri­sti iš ra­te­lių per­sė­dant iš ve­ži­mė­lio į au­to­mo­bi­lį. Vie­šai skel­bia­ma apie VDU pa­stan­gas už­tik­rin­ti stu­den­tų su ne­ga­lia „spe­cia­lius po­rei­kius“. Ka­dan­gi vi­sų stu­den­tų po­rei­kiai yra tie pa­tys, lai­kau šią są­vo­ką di­s­kri­mi­nuo­jan­čia. Be­je, šios są­vo­kos ne­de­rė­tų pai­nio­ti su stu­den­tų in­di­vi­dua­liais po­rei­kiais. Vis dar pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai stu­den­tai su ne­ga­lia lai­ko­mi „ne­įga­liu­kais“, pa­tys pa­lan­kiai ver­ti­na ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­tą uni­ver­si­te­to ap­lin­ką ir su­si­tai­ko su tuo, kad juos ne­šio­tų. To­kių aki­b­rokš­tų bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti, jei VDU dau­giau dė­me­sio skir­tų sa­vo stu­den­tams su ne­ga­lia ir at­si­žvelg­tų į spe­cia­lis­tų rekomendacijas.

2015 m. LŽNS su­teik­tas ser­ti­fi­ka­tas, kad VDU yra drau­giš­kas ne­įga­liems, bu­vo pa­ra­gi­ni­mas veik­ti to­liau. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad į šį pas­ka­ti­ni­mą bu­vo rea­guo­ta ner­im­tai. Ne­ste­bi­na pra­ras­ta po­zi­ci­ja sta­tis­ti­ko­je, ta­čiau ste­bi­na uni­ver­si­te­to po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu, nes po­ten­cia­lo ši al­ma ma­ter tu­ri la­bai daug. Tu­ri, bet neišnaudoja.

Uni­ver­si­te­te dir­ba So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to deka­nas, JT eks­per­tas, Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to na­rys dr. Jo­nas Ruš­kus. Jo kom­pe­ten­ci­ja ir pa­tir­tis ga­lė­tų pa­dė­ti VDU tap­ti ly­de­riu. Uni­ver­si­te­tas taip pat ga­li di­džiuo­tis dr. Gied­re Pra­nai­ty­te, VDU Fran­ko­fo­ni­jos ša­lių cent­ro ko­or­di­na­to­re, ku­rios pa­tir­tis ga­li pa­dė­ti uni­ver­si­te­tui spręs­ti bū­si­mų stu­den­tų su ne­ga­lia prob­le­mas. Šių spe­cia­lis­tų pa­tir­tis ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti uni­ver­si­te­tui, o įsi­klau­sy­mas ir stu­den­tų su ne­ga­lia at­sto­vų įtrau­ki­mas į uni­ver­si­te­to veik­lą pa­dė­tų su­pras­ti pa­sta­rų­jų poreikius.

Vis dėl­to ga­li­ma pa­gir­ti VDU po­žiū­rį į vy­res­nius, dir­ban­čius stu­den­tus. Ar­tes li­be­ra­les prin­ci­pas vei­kia pui­kiai – ga­liu pa­tvir­tin­ti sa­vo pa­tir­ti­mi. Ši ap­lin­ky­bė kom­pen­suo­ja dar ne­pri­tai­ky­tą ap­lin­ką ir tu­ri­nį. Dės­ty­to­jai ir stu­di­jų pro­ce­so ko­or­di­na­to­riai yra ge­ra­no­riš­ki ir pa­si­ren­gę pa­dė­ti. Jie at­si­žvel­gia į in­di­vi­dua­lų už­im­tu­mą, su­da­ro ga­li­my­bes su­si­da­ry­ti in­di­vi­dua­lų stu­di­jų pla­ną ir ska­ti­na stu­den­tą veik­ti sa­va­ran­kiš­kai. Stu­di­jų lais­vė per­duo­da stu­den­tui at­sa­ko­my­bę už jų or­ga­ni­za­vi­mą, ta­čiau tai su­tei­kia nū­die­nai bū­ti­nus įgūdžius. 

Pabaigai

Api­bend­rin­da­mas no­riu iš­skir­ti rea­lią uni­ver­si­te­to si­tu­aci­ją ir tu­ri­mą po­ten­cia­lą. 2019 m. ke­lių aukš­tų­jų mo­kyk­lų pri­jun­gi­mas prie VDU ta­po di­de­liu iš­šū­kiu uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai. Jis pa­rei­ka­laus daug pa­pil­do­mų kom­pe­ten­ci­jų ir re­sur­sų, ta­čiau taip pat su­tei­kia uni­ver­si­te­tui nau­jų ga­li­my­bių. Pa­pil­do­mos stu­di­jų ir moks­lo kryp­tys ga­li pa­di­din­ti šio uni­ver­si­te­to pa­trauk­lu­mą bū­si­miems stu­den­tams, tarp jų – ir stu­den­tams su ne­ga­lia. Tam rei­kia iš­nau­do­ti tu­ri­mas kom­pe­ten­ci­jas, ku­rios kol kas ignoruojamos.

Į stu­di­jų ko­or­di­na­vi­mą ne­įt­rauk­ti stu­den­tai su ne­ga­lia, pri­tai­kant ap­lin­ką ne­pai­so­ma STR nor­ma­ty­vų, ban­do­ma su­tau­py­ti imi­tuo­jant pri­tai­ky­mą, bai­mė pri­pa­žin­ti ne­pa­kan­ka­mas kom­pe­ten­ci­jas ir pa­tir­ties sto­ką ko­mu­ni­kuo­jant su esa­mais ir bū­si­mais stu­den­tais lė­mė ma­žė­jan­tį stu­den­tų su ne­ga­lia skai­čių. Vis dėl­to, uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė­je pa­sta­rie­ji yra pri­si­im­tos so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės pa­vyz­dys. Be jų uni­ver­si­te­tas pra­ran­da po­zi­ci­jas aukš­ta­ja­me mok­s­le ir sa­vo iš­skir­ti­nu­mą – ga­li­my­bę ki­taip or­ga­ni­zuo­ti stu­di­jas, moks­lo ty­ri­mus ir bend­ruo­me­nės gyvenimą.

Taip pat skaityk

Studentai kovoje su klimato krize

Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu,