Gegužės 22 d. VU Senato salėje vyko pirmasis naujojo studentų Parlamento posėdis. Jo metu buvo išrinkta Parlamento pirmininkė Vygailė Vilčiauskaitė. Per 3 valandų susitikimą 40 studentų atstovų turėjo apsvarstyti 5 klausimus. Jeigu visas laikas būtų skirtas tik diskusijai, vienam klausimui kiekvienas Parlamento narys būtų turėjęs 54 sekundes.
Dėl technokratiniais klausimais – programos „Be etikečių“ ataskaitos patvirtinimo, integracijos tyrimų duomenų pristatymo, kontaktinio asmens fakultetuose pareigybių aprašo tvirtinimo – užkištos dienotvarkės Parlamentui neliko laiko kalbėtis apie problemas, reikalaujančias studentų ir jų atstovų dėmesio. O tokio klausimo, kuris aktualus ne tik VU, bet ir visos Lietuvos studentijai, šiame posėdyje būta.
Trumpai: VU SA Prezidentas Klaudijus Melys Parlamentui pateikė svarstyti poziciją dėl magistrantūros studentų tvarkaraščių. Dokumente nurodomi pasiūlymai universiteto administracijai, kurių pagrindu rekomenduojama koreguoti dėstytojų darbo laiką pagal dirbančių magistrantų reikalavimus.
Reikia pabrėžti, kad nė viena studentų organizacija Lietuvoje neturi vieningos pozicijos dėl dirbančių studentų. Kol kas neaišku, ar nacionaliniu mastu darbo ir studijų derinimas yra palaikomas, ar ne, ar ši problema tiesiog ignoruojama. Todėl pozicija dėl tvarkaraščių turi būti svarstoma išsamiai (t. y., diskutavus ilgiau nei pusvalandį), kitaip rizikuojama lengvai sukurti precedentą, kuomet studentų atstovai palaiko dirbančio studento idėją.
Su kiekviena pozicija ateina ir atsakomybė. Tad ar Parlamentas svarstytų, kaip padėti dirbantiems studentams, kurie neretai dirba prastai apmokamus, nestabilius darbus, kuriuose nestinga darbo teisės pažeidimų? Dokumentas turėtų įtakos ne tik studentams – patvirtinus šią poziciją būtų suteiktas pagrindas administracijai laisvai dėlioti ne vieno užimto, pavargusio ir prastai apmokamo dėstytojo darbo grafiką. Neretas SA narys svarsto, kaip būtų galima pakelti švietimo kokybę; šią poziciją atmetus situacija bent nepablogėtų.
Užsiėmimų kokybė priklauso nuo dėstytojų, kurie pagal šį dokumentą turės dėstyti anksti ryte arba vėlai vakare, kelias dienas iš eilės. Už kitą pusę studijų kokybės yra atsakingi studentai. Kaip mokslai gali būti galvoje atėjus į seminarą ar paskaitą po darbo? Ar tikrai reikalinga Parlamento pozicija, kuri skatina dėstytojų ujimą ir pateisina atmestinas studijas? Ar tai sąžininga nedirbančių studentų atžvilgiu?
Keli atstovai diskusijos metu minėjo, jog šie pasiūlymai galioja tik magistrantams, kuriems yra svarbi darbo praktika. Niekas nekalbėjo apie magistrantų studijų programose numatytus kreditus praktikai ir apie tai, jog dėl dalies dirbančių būtų aukojami mokslams atsidėjusių studentų interesai. Pagal šias rekomendacijas sutvarkyti dėstytojų grafikai paveiktų ne tik magistrantus. Dauguma dėstytojų dirba su studijuojančiais pirmojoje studijų pakopoje, todėl bet kokie II pakopos studijų tvarkaraščių pokyčiai savaime palies ir kitų studijų organizavimą.
Kaip teisingai pastebėjo Parlamento narys iš Filosofijos fakulteto Mantas Žygus, „dirbančio studento“ idėja ne tik neatitinka realybės, bet dažnai yra paprasčiausias melas. Nepaisant apeliacijų į numatomas šios pozicijos pasekmes studentų ir dėstytojų darbo bei gyvenimo kokybei bei šių universiteto bendruomenių solidarumui, pozicija nebuvo visiškai atmesta. Klausimą nuspręsta atidėti, o jo nagrinėjimui suburta darbo grupė iš 7 Parlamento narių, tarp kurių yra ir šauksmininkų atstovas.
Studentų darbas nėra išimtinai VU problema – ji gaji visose Lietuvos aukštosiose. Šauksmininkų pozicija darbo ir studijų klausimu yra griežta: studentų darbas yra niekaip nepateisinamas, ši problema ilguoju laikotarpiu turi būti sprendžiama ir solidarios studentų savivaldos, ir nacionalinės politikos. Darbo derinimas su mokslu neigiamai atsiliepia ne tik tik dirbančio studento studijų ir gyvenimo kokybei, bet ir studentijai bei profesūrai apskritai.
MOSTA duomenys rodo, kad reikšminga dalis studentų dirba, kadangi tai yra jų asmeninis arba šeimos pragyvenimo šaltinis. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu studentų atstovai turi prisiimti atsakomybę už dirbti privalančius studentus. Tačiau neretai studentai darbuojasi savo noru – jiems studijos tėra kelias diplomo link. Vis dėlto studento pareiga yra studijuoti (tai nėra tik moralinis teiginys – jį teisiškai įtvirtina studento parašas ant studijų sutarties).
Atsižvelgiant į aukščiau aprašytą situaciją VU Parlamente, šauksmininkai ragina studentus atidžiai sekti savo atstovų veiklą vietiniuose savivaldos organuose, patiems įsitraukti į diskusijas, kreiptis į savo atstovus, teirautis jų pozicijos dėl darbo ir studijų klausimų ir įpareigoti juos atsižvelgti į pastabas. Į šį panašūs sprendimai dažnai priimami atstovų vienbalsiu pritarimu, iki galo nesupratus ir neaptarus jų reikšmės studentijai.