LSS vardija studentų problemas, bet dėl sprendimų neskuba

Va­sa­rio 25 die­ną vy­ko Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ja­ma nuo­to­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Al­ma Ma­ter: so­cia­li­nė di­men­si­ja Lie­tu­vo­je“. Jos me­tu bu­vo pri­sta­to­mi ir ana­li­zuo­ja­mi LSS bei Eu­ros­tu­dent ty­ri­mai apie stu­den­tų so­cia­li­nę ge­ro­vę. Anot or­ga­ni­za­to­rių, svar­bu už­tik­rin­ti ne vien nuo­sek­lų pri­ėmi­mą į aukš­tą­jį moks­lą, bet ir sklan­dų mo­ky­mo­si pro­ce­są. Pri­sta­ty­ti ty­ri­mai at­sklei­dė dau­gy­bę stu­den­tams opių so­cia­li­nių prob­le­mų, tad da­bar lauk­si­me, ko­kius jų spren­di­mus pa­siū­lys LSS.

Pir­mą­jį kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tar­tą ty­ri­mą „Dar­bas stu­di­jų me­tu: dau­giau nau­dos ar ža­los?” pri­sta­tė LSS so­cia­li­nių ir aka­de­mi­nių rei­ka­lų va­do­vė Jo­a­na Ja­si­lio­ny­tė. Apie dar­bo ir stu­di­jų de­ri­ni­mą bu­vo ap­klaus­ta kiek dau­giau nei du su pu­se tūks­tan­čių Lie­tu­vos stu­den­tų, at­si­tik­ti­ne tvar­ka at­rink­tų iš LSP duo­me­nų ba­zės. J. Ja­si­lio­ny­tė ty­ri­mo ana­li­zę pa­da­li­no į ke­lias es­mi­nes da­lis: stu­den­tų dar­bo ten­den­ci­jas, vals­ty­bės re­mia­mas stu­di­jų pas­ko­las ir stu­den­tų praktikas.

Pra­ne­šė­ja tei­gė, kad di­džio­ji da­lis ap­klaus­tų stu­den­tų, dir­ban­čių ap­mo­ka­mą dar­bą, stu­di­juo­ja ant­ro­je ar­ba tre­čio­je stu­di­jų pa­ko­po­je. Net 33 % re­s­pon­den­tų nu­ro­dė dir­ban­tys stu­di­jų me­tu, kad ga­lė­tų stu­di­juo­ti, dar 38 % dir­ba no­rė­da­mi fi­nan­siš­kai pa­dė­ti šei­mai. Ne­ra­mi­na ir ki­ta ten­den­ci­ja – dau­giau nei pu­sė ap­klaus­tų­jų yra ne­pa­ten­kin­ti sa­vo da­bar­ti­ne fi­nan­si­ne pa­dė­ti­mi, o per pa­sta­ruo­sius me­tus treč­da­lis jų pa­ty­rė fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dau­giau­siai lai­ko dar­bui ski­rian­tys stu­den­tai dir­ba ap­mo­ka­mą dar­bą – jie dar­bui ski­ria vi­du­ti­niš­kai ne ma­žiau nei 31 va­lan­dą per sa­vai­tę. Na­tū­ra­lu, jog ši stu­den­tų gru­pė stu­di­joms, įskai­tant ir sa­va­ran­kiš­ką mo­ky­mą­si, ski­ria ma­žiau­siai lai­ko per sa­vai­tę. Ty­ri­mas at­sklei­dė ir tai, ką Šauks­mas jau ke­le­rius me­tus ban­do įro­dy­ti at­sto­vy­bių na­riams – 41 % dir­ban­čių stu­den­tų at­sa­kė, kad dar­bas ken­kia stu­di­jų ko­ky­bei. Tai pa­si­reiš­kia lai­ko trū­ku­mu, nuo­var­giu ar sun­ku­mu su­de­rin­ti stu­di­jų ir dar­bo tvarkaraščius.

Vals­ty­bės re­mia­mos pas­ko­los ir sti­pen­di­jos stu­den­tams ga­li ge­ro­kai pa­leng­vin­ti fi­nan­si­nę naš­tą. Ta­čiau tik trys pro­cen­tai ap­klaus­tų­jų pa­si­nau­do­jo pas­ko­la pa­deng­ti gy­ve­ni­mo iš­lai­doms, o dau­giau nei pu­sė ne­pa­tei­ku­sių pa­raiš­kų at­sklei­dė ne­no­rin­tys tu­rė­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Pa­dė­tis, kai dau­giau nei tūks­tan­tis ap­klaus­tų stu­den­tų ven­gia fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, nors jau­čia po­rei­kį to­kiai pa­gal­bai, siū­lo per­žiū­rė­ti pas­ko­lų tei­ki­mo są­ly­gas. Ty­ri­mas pa­ro­dė ir ki­tų prob­le­mų: di­džio­ji da­lis stu­den­tų, ne­tei­ku­sių pa­raiš­kos gau­ti so­cia­li­nę sti­pen­di­ją, net ne­ži­no­jo apie to­kią ga­li­my­bę. J. Ja­si­lio­ny­tė sti­pen­di­jas stu­den­tams api­bend­ri­no taip: „Di­džio­ji da­lis stu­den­tų ne­gau­na AM ski­ria­mos ska­ti­na­mo­sios sti­pen­di­jos, o gau­nan­čių stu­den­tų sti­pen­di­jos dy­dis yra ne­pa­kan­ka­mas pa­deng­ti pa­ti­ria­mas iš­lai­das”. Ki­ta Šauks­mo ke­lia­ma prob­le­ma – ne­ap­mo­ka­mos stu­den­tų prak­ti­kos – taip pat at­si­spin­dė­jo LSS ty­ri­me. Pa­aiš­kė­jo, kad dau­gu­ma stu­den­tų at­lie­ka tik pri­va­lo­mą, o ne pa­pil­do­mą prak­ti­ką. Tik kas de­šim­tas stu­den­tas už prak­ti­ką gau­na at­ly­gį ir tik vie­nam iš dvy­li­kos pa­den­gia­mos prak­ti­kos me­tu pa­tir­tos išlaidos.

J. Ja­si­lio­ny­tės pa­teik­to­se re­ko­men­da­ci­jo­se aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos for­muo­to­jams ma­ty­ti ke­le­tas es­mi­nių siū­ly­mų: di­din­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą, lei­sian­čią stu­den­tams dau­giau lai­ko skir­ti stu­di­joms, o ne ap­mo­ka­mam dar­bui; kom­pen­suo­ti stu­den­tų pa­ti­ria­mas iš­lai­das prak­ti­kų me­tu; to­bu­lin­ti vals­ty­bės re­mia­mų pas­ko­lų sis­te­mą; už­tik­rin­ti, kad fi­nan­si­nė pa­ra­ma bū­tų ski­ria­ma vi­siems tei­sės ak­tų kri­te­ri­jus ati­tin­kan­tiems stu­den­tams. LSS ti­ki­si, kad į šio ty­ri­mo duo­me­nis bus at­si­žvel­gia­ma aukš­tes­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Sa­vo ruož­tu Šauks­mas ti­ki­si, kad LSS bus pa­si­ry­žu­si dėl to pakovoti.

Nevienodos starto pozicijos

Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cent­ro vy­res­nio­ji po­li­ti­kos ana­li­ti­kė Že­my­na Pau­liu­kai­tė-Ge­čie­nė kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­tė Eu­ros­tu­dent VII ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Ty­ri­mo tiks­las – iš­tir­ti ir pa­ly­gin­ti so­cia­li­nes bei eko­no­mi­nes stu­den­tų gy­ve­ni­mo są­ly­gas skir­tin­go­se Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­se. Bu­vo ap­klaus­ti per trys tūks­tan­čiai že­my­no stu­den­tų. Ti­ria­mi stu­den­tai su­skirs­ty­ti į ke­tu­rias gru­pes: stu­den­tai, ku­rių tė­vai ne­tu­ri aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo; stu­den­tai, tu­rin­tys ri­bo­jan­čių svei­ka­tos su­tri­ki­mų; stu­den­tai, tu­rin­tys vai­kų; vy­res­ni nei 30 me­tų stu­den­tai. Pir­ma­jai gru­pei pri­klau­so 46 % ap­klaus­tų­jų ir pa­sta­rai­siais me­tais šis skai­čius au­go. Šie stu­den­tai tei­gia­mai į aukš­tą­jį moks­lą žvel­gia re­čiau ir nė­ra lin­kę ma­ny­ti, kad moks­las skir­tas jiems. Pa­ste­bi­ma, kad pa­sta­rie­ji daž­niau ren­ka­si stu­di­juo­ti ko­le­gi­jo­se ir iš­tęs­ti­nė­se stu­di­jo­se bei pa­ti­ria sun­ku­mų dėl per di­de­lio mo­ky­mo­si krū­vio ar fi­nan­si­nių įsipareigojimų.

11 % ap­klaus­tų­jų tu­ri ri­bo­jan­čių svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Šie stu­den­tai daž­niau ren­ka­si uni­ver­si­te­tus ir nuo­la­ti­nes stu­di­jas, šio­je gru­pė­je vy­rų ir mo­te­rų da­lis yra pa­na­ši. Vis dėl­to, šiai stu­den­tų gru­pei daž­nai ne­pa­kan­ka gau­na­mos pa­ra­mos pa­deng­ti dėl svei­ka­tos prob­le­mų ky­lan­tiems ne­pa­to­gu­mams. Ji daž­niau pa­ti­ria ir psi­cho­lo­gi­nių su­tri­ki­mų stu­di­jų me­tu, tarp ku­rių daž­niau­si – ne­ri­mas ir st­re­sas. Stu­den­tai, tu­rin­tys vai­kų, yra lin­kę stu­di­juo­ti ko­le­gi­jo­se švie­ti­mo, vers­lo ar tei­sės sri­ty­se. Di­de­lis mo­ky­mo­si krū­vis, įsi­pa­rei­go­ji­mai dar­be, vai­kų prie­žiū­ra bei fi­nan­si­niai sun­ku­mai jiems la­biau­siai ap­sun­ki­na stu­di­jas. Ši stu­den­tų gru­pė re­čiau­siai mi­nė­jo mo­ty­va­ci­jos sto­ką kaip truk­dį stu­di­joms. Vy­res­ni nei 30 me­tų am­žiaus stu­den­tai daž­niau stu­di­juo­ja ko­le­gi­jo­se, iš­tęs­ti­nė­se stu­di­jo­se švie­ti­mo ar­ba vers­lo sri­ty­se. To­kie stu­den­tai su­da­ro 14 % ap­klaus­tų­jų. Di­džiau­si truk­džiai stu­di­joms, anot jų, įsi­pa­rei­go­ji­mai dar­be, fi­nan­si­nės prob­le­mos ir or­ga­ni­za­ci­nės prob­le­mos aukš­to­jo­je mokykloje.

Ž. Pau­liu­kai­tė-Ge­čie­nė, ap­žvel­gu­si so­cia­liai jaut­rioms stu­den­tų gru­pėms ky­lan­čius sun­ku­mus, įvar­di­jo prob­le­mą, su ku­ria su­si­du­ria vis dau­giau Lie­tu­vos stu­den­tų – pro­fe­si­nės pa­tir­ties ne­pri­pa­ži­ni­mą pir­mą kar­tą sto­jant į aukš­tą­ją mo­kyk­lą. 2019–2020 me­tų Eu­ros­tu­dent VII ty­ri­mo duo­me­ni­mis, tu­rima pro­fe­si­nė pa­tir­tis sto­jant bu­vo užskai­ty­ta tik sep­ty­niems pro­cen­tams stu­den­tų. Daž­niau tai pa­ste­bi­ma ko­le­gi­jo­se (10 %), re­čiau – uni­ver­si­te­tuo­se (pen­ki pro­cen­tai). Ge­ro­kai daž­niau pro­fe­si­nė pa­tir­tis pri­pa­žin­ta stu­den­tams, da­riu­siems per­trau­ką tarp vi­du­ri­nės ir aukš­to­sios mo­kyk­los. Vis dėl­to, dau­giau nei pu­sei jų tu­rima pro­fe­si­nė pa­tir­tis sto­ji­mo me­tu ne­bu­vo įskai­ty­ta. Lie­tu­va pa­ten­ka tarp tų ša­lių, ku­rio­se stu­den­tai daž­niau­siai į aukš­tą­sias mo­kyk­las sto­ja iš­kart po vi­du­ri­nės bai­gi­mo, bet so­cia­liai rem­ti­nų gru­pių stu­den­tai yra daž­niau lin­kę da­ry­ti per­trau­ką tarp mo­kyk­los ir studijų.

Politikų pasiūlymai studentų socialinėms problemoms

Kon­fe­ren­ci­ją už­bai­gė dis­ku­si­ja „Su­si­tar­ki­me dėl so­cia­li­nės di­men­si­jos įgy­ven­di­ni­mo Lie­tu­vo­je“. Tar­pu­sa­vy­je idė­jo­mis da­li­no­si LR Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, bu­vęs LSS pre­zi­den­tas Pau­lius Bal­to­kas, Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pa­ta­rė­ja Ais­tė Kai­rie­nė, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Žu­kaus­kas, Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Sau­lė Ma­čiu­kai­tė-Žvi­nie­nė ir ka­den­ci­ją bai­gęs LSS pre­zi­den­tas Ei­gir­das Sarkanas.

Dis­ku­si­jos pra­džio­je da­ly­viai įver­ti­no aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos si­tu­aci­ją Lie­tu­vo­je. Vi­si kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai vien­bal­siai su­ti­ko, kad so­cia­li­nės di­men­si­jos pa­dė­tis ša­ly­je yra pras­ta. Dar­bas stu­di­jų me­tu, aukš­to­jo moks­lo pri­ei­na­mu­mo, stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mo, per­si­kva­li­fi­ka­vi­mo ir ne­for­ma­lių kom­pe­ten­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo prob­le­mos – tai tik ke­li simp­to­mai, at­krei­pian­tys dė­me­sį į so­cia­li­nės di­men­si­jos trū­ku­mą švietime.

Vė­liau da­ly­viai dis­ku­ta­vo dėl at­sa­ko­my­bės už aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos įgy­ven­di­ni­mą. A. Žu­kaus­kas ak­cen­ta­vo at­sa­ko­my­bės pa­si­da­li­ni­mą ir tarp val­džios, ir, re­mian­tis uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ja, tarp aukš­to­jo moks­lo įstai­gų. „Šei­mi­nin­kų yra daug ir at­sa­ko­my­bė yra pa­skirs­ty­ta, ta­čiau ne vi­si ją pri­si­ima.“ – tei­gė Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Jis taip pat pa­tei­kė ke­lis uni­ver­si­te­tų ne­fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­vyz­džius: spe­cia­lių­jų po­rei­kių ko­or­di­na­to­riaus pa­rei­gos, ko­ky­biš­ka ir leng­vai pri­ei­na­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, nau­jus stu­den­tus su aka­de­mi­ja su­pa­žin­di­nan­ti įva­di­nė stu­di­jų sa­vai­tė. A. Kai­rie­nė pra­tę­sė šią min­tį, pa­pil­do­mai į so­cia­li­nės di­men­si­jos at­sa­ko­my­bės lau­ką įtrauk­da­ma ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas bei pa­čius stu­den­tus. Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pa­ta­rė­ja pa­ste­bė­jo, jog šian­dien įpras­ta kul­tū­ros me­ce­na­tys­tės pa­ra­ma ga­lė­tų bū­ti tai­ko­ma ir švie­ti­me. Ki­ta ver­tus, S. Ma­čiu­kai­tė-Žvi­nie­nė pa­brė­žė, kad so­cia­li­nės di­men­si­jos klau­si­mas ga­lė­tų aiš­kiau at­si­spin­dė­ti vy­riau­sy­bės prog­ra­mos prie­mo­nių pa­ke­te, ypač įsta­ty­mi­niu lyg­me­niu, api­brė­žiant so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pus. Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kės nuo­mo­ne „Ga­li­my­bė mo­ky­tis ir įgy­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ne­tu­ri pri­klau­sy­ti nuo žmo­gaus so­cio­e­ko­no­mi­nės pa­dė­ties.“ Sa­vo ruož­tu E. Sar­ka­nas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad so­cia­li­nės di­men­si­jos prie­mo­nių pla­ną rei­kia ne tik pa­reng­ti, bet ir įgyvendinti.

Dis­ku­si­jos pa­bai­go­je da­ly­viai bė­rė konk­re­čius pa­siū­ly­mus aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos įgy­ven­di­ni­mui. P. Bal­to­kas stu­di­jų ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo kon­teks­te įžvel­gė ver­ty­bi­nę dis­ku­si­ją ir pa­tei­kė dvi al­ter­na­ty­vas: ar­ba ma­žin­ti mi­ni­ma­lią sto­ji­mo kar­te­lę, ar­ba su­teik­ti dau­giau lai­ko ją pa­siek­ti. Ar­tū­ras Žu­kaus­kas, kri­ti­kuo­da­mas so­cia­li­niams skir­tu­mams ne­jaut­rų įsto­ji­mą pa­gal vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, kaip al­ter­na­ty­vą siū­lė kvo­tų sis­te­mą. Iš­lai­kant uni­ver­sa­lią mi­ni­ma­lią kar­te­lę, vie­na sto­jan­čių­jų gru­pė bū­tų ver­ti­na­mą pa­gal VBE re­zul­ta­tus, o ki­ta – kar­tu įtrau­kiant ir re­gio­nams bū­din­gus so­cio­e­ko­no­mi­nius as­pek­tus. S. Ma­čiu­kai­tė-Žvi­nie­nė pa­pil­dė dis­ku­si­ją, at­kreip­da­ma dė­me­sį į ne­for­ma­lių kom­pe­ten­ci­jų pri­pa­ži­ni­mą ir ko­ky­biš­kes­nės in­for­ma­ci­jos nuo­to­li­niu bū­du pri­ei­na­mu­mą. Švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė taip pat už­si­mi­nė apie dar­bo ir stu­di­jų de­ri­ni­mą, ta­čiau konk­re­čių prie­mo­nių, de­ja, ne­pa­tei­kė. Ki­ta ver­tus, A. Kai­rie­nės tei­gi­mu, rei­kia ne tik pa­reng­ti Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos to­bu­li­ni­mo veik­los pla­ną, bet ir su­kur­ti są­ly­gas stu­den­tų įsi­trau­ki­mui į ap­mo­ka­mą moks­li­nę veik­lą, taip iš da­lies spren­džiant dar­bo stu­di­jų me­tu prob­le­mą. Taip pat, A. Kai­rie­nės siū­ly­mu, rei­kia su­si­tvar­ky­ti su tech­ni­nė­mis kliū­ti­mis: pri­tai­ky­ti stu­di­jų prog­ra­mų vyk­dy­mą spe­cia­lių­jų po­rei­kių stu­den­tams ir už­tik­rin­ti vi­sas ga­li­my­bės fi­ziš­kai pa­tek­ti į aukš­to­sios mo­kyk­los pa­tal­pas. Dis­ku­si­ją už­bai­gė E. Sar­ka­nas, ku­ris, at­sto­vau­da­mas LSS, pa­tei­kė tris sto­ji­mo į aukš­tą­ją mo­kyk­lą al­ter­na­ty­vas: leng­ves­nis pa­te­ki­mas per pro­fe­si­nes mo­kyk­las, grei­tes­nis kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas per trum­pą­sias stu­di­jas ir efek­ty­ves­nis ne­for­ma­liai įgy­tų kom­pe­ten­ci­jų pripažinimas.