Klimato krizė ir universitetas

Ba­lan­džio mė­ne­sio pra­džio­je ju­dė­ji­mas už kli­ma­to tei­sin­gu­mą Ex­tinc­tion Re­bel­lion Lie­tu­va pa­tei­kė raš­tą VU rek­to­riui ir fa­kul­te­tų deka­nams, ku­riuo rei­ka­lau­ja uni­ver­si­te­te pas­kelb­ti ne­pa­ras­tą­ją kli­ma­to pa­dė­tį, į kiek­vie­ną stu­di­jų prog­ra­mą in­te­gruo­ti ži­nias apie kli­ma­to kri­zę ir at­si­sa­ky­ti su iš­kas­ti­niu ku­ru su­si­ju­sio fi­nan­sa­vi­mo. Taip ju­dė­ji­mas pri­si­jun­gė prie pa­sau­lio moks­lo bend­ruo­me­nę vie­ni­jan­čios Sci­en­tist Re­bel­lion ak­ci­jos, ku­rios me­tu moks­lo at­sto­vai ima­si ini­cia­ty­vos vi­sa­me pa­sau­ly­je ir sie­kia at­kreip­ti dė­me­sį į ūmė­jan­čią kli­ma­to kri­zę. Apie tai ko­le­ga Kęs­tu­tis pa­kal­bi­no Ex­tinc­tion Re­bel­lion na­rę, bio­lo­gi­jos stu­den­tę Gabiją.

VDU Švietimo akademijoje įsikurs ukrainiečių kultūros ir švietimo centras

Uk­rai­nos pre­zi­den­to Vo­lo­dy­my­ro Ze­len­skio žmo­na Ole­na Ze­len­s­ka ba­lan­džio 16-ąją pra­ne­šė, kad Vil­niu­je bus ku­ria­mas uk­rai­nie­čių kul­tū­ros ir švie­ti­mo cent­ras. Šis cent­ras veiks kaip ne­a­ka­de­mi­nis Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Švie­ti­mo aka­de­mi­jos pa­da­li­nys Vil­niu­je. Pir­mie­ji cent­ro stei­gi­mo pla­nai jau pra­dė­ti. Dėl jo ta­ria­si Dia­na Nau­sė­die­nė, VDU rek­to­rius Juo­zas Au­gu­tis ir Uk­rai­nos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Pet­ro Beš­ta. VDU tei­gi­mu, jau ar­ti­miau­siu me­tu to­kia­me cent­re uk­rai­nie­čių bend­ruo­me­nė su uni­ver­si­te­to pa­gal­ba ga­lė­tų pla­nuo­ti ir or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo ir švie­ti­mo veik­las vai­kams ir jau­ni­mui, tu­rė­tų nuo­la­ti­nę vie­tą sa­vi­tar­pio pa­gal­bai bei bend­ruo­me­nės ren­gi­niams, ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti už­im­tu­mą su­au­gu­sie­siems, bend­ra­dar­biau­ti su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis organizacijomis.

Anglijos studentų paskolų palūkanų normos pasieks 12 %

At­ei­nan­čiais aka­de­mi­niais me­tais pa­lū­ka­nų nor­ma Ang­li­jos stu­den­tams šok­tels nuo šie­met bu­vu­sių 4.5 % iki 12 %, ra­šo BBC. Tai bus aukš­čiau­sia pa­lū­ka­nų nor­ma nuo 2012 me­tų, kai stu­di­jų kai­na bu­vo pa­kel­ta iki 9 000 sva­rų. Na­cio­na­li­nės stu­den­tų są­jun­gos at­sto­vė si­tu­aci­ją va­di­na bru­ta­lia. Ji tei­gia, kad „pa­di­di­nus mak­si­ma­lią pa­lū­ka­nų nor­mą iki 12 %, nuo aukš­to­jo moks­lo bus at­gra­sy­ti tūks­tan­čiai stu­den­tų, o mi­li­jo­nai ab­sol­ven­tų bus pa­lik­ti ne­ži­nio­je“. Pri­klau­so­mai nuo ab­sol­ven­to at­ly­gi­ni­mo, šis pa­lū­ka­nų šuo­lis reikš, jog per 6 mė­ne­sius jo sko­la iš­augs apy­tiks­liai nuo 2 300 iki 3000 sva­rų dau­giau nei bu­vo iki šiol. Pa­lū­ka­nų nor­mos vėl nu­kris 2023-ųjų ko­vą, kai įsi­ga­lios pa­lū­ka­nų nor­mų riba.

40 tūkstančių JAV universitetų absolventų išvaduoti nuo paskolų naštos

JAV švie­ti­mo de­par­ta­men­tas at­lei­do 40 tūks­tan­čių stu­den­tų nuo jų stu­di­jų sko­lų. Sko­los at­leis­tos že­mes­nių pa­ja­mų sko­li­nin­kų gru­pei. Taip pat dau­giau nei 3 mi­li­jo­nams bu­vo pa­siū­ly­ti kre­di­tai, skir­ti pa­dė­ti bu­vu­siems stu­den­tams grą­žin­ti sa­vo stu­di­jų pas­ko­las, pra­ne­ša Reuters. 

Nors ir ver­ti­na­mi tei­gia­mai, šie žings­niai ne­iš­pil­do pro­g­re­sy­vio­jo De­mo­kra­tų par­ti­jos spar­no rei­ka­la­vi­mo pa­nai­kin­ti vi­sas stu­di­jų sko­las. Sa­vo pre­zi­den­ti­nė­je kam­pa­ni­jo­je 2020-ai­siais Bi­de­nas kal­bė­jo apie 10 tūks­tan­čių do­le­rių nu­ra­šy­mą nuo kiek­vie­nos stu­di­jų sko­los, o tai su­da­ro dau­giau nei 400 mi­li­jar­dų dolerių. 

Bi­de­no ad­mi­nist­ra­ci­ja pir­mai­siais ka­den­ci­jos me­tais at­lei­do 17 mi­li­jar­dų do­le­rių sko­los dau­giau nei 700 tūks­tan­čių bu­vu­sių stu­den­tų ir pra­tę­sė pas­ko­los grą­ži­ni­mo pau­zę dau­giau nei 40 mi­li­jo­nų skolininkų.

Stu­di­jų sko­los yra mil­ži­niš­ka naš­ta jau­niems žmo­nėms JAV. Di­de­lis stu­di­jų pas­ko­lų pri­ei­na­mu­mas pri­si­dė­jo prie ky­lan­čių stu­di­jų kai­nų. Dau­giau nei 43 mi­li­jo­nai uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tų JAV yra įsi­sko­li­nę, o vi­du­ti­nis pas­ko­los dy­dis sie­kia 37 tūks­tan­čių do­le­rių žmogui.

Juoda jaunųjų Lietuvos mokslininkų kasdienybė: pervargę, išsekę, be asmeninio gyvenimo ir socialinių garantijų 

Lie­tu­vo­je at­li­kus jau­nų­jų moks­li­nin­kų ty­ri­mą pa­aiš­kė­jo, kad 80 % jų jau­čia emo­ci­nį iš­se­ki­mą ir pa­ti­ria sun­ku­mus de­rin­da­mi moks­li­nę veik­lą su as­me­ni­niu gy­ve­ni­mu, pra­ne­ša LRT.

Jau­nų­jų moks­li­nin­kų są­jun­gos tei­gi­mu, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į dok­to­ran­tus su­pan­čią aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę ir ap­svars­ty­ti jų sta­tu­są, nes stu­den­to sti­pen­di­ja ne­pri­lygs­ta už­dar­biui, nė­ra rei­kia­mų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų. VU psi­cho­lo­gas, ty­ri­mo ku­ra­to­rius dr. Arū­nas Žie­de­lis tvir­ti­na, kad ly­gi­nant dok­to­ran­tus su ki­tais dar­buo­to­jais, jie pa­tek­tų į 10–15 pro­cen­tų la­biau­siai iš­se­ku­sių, ma­žiau­siai įsi­trau­ku­sių dar­buo­to­jų. Pa­mi­nė­ti­na, kad ne­ma­lo­niau­sias so­cia­li­nes pa­tir­tis dok­to­ran­tai pa­ti­ria bū­da­mi stu­di­jų aplinkoje.

Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to vi­ce­mi­nist­ras Gin­tau­tas Jakš­tas pa­ste­bi, kad 60 % dok­to­ran­tų bai­gia lai­ku, 20 % – stu­di­jas pra­tę­sia, o li­kę 20 % į dok­to­ran­tū­rą įsto­ju­sių stu­den­tų stu­di­jas nu­trau­kia. VU Fi­zi­kos fa­kul­te­to dok­to­ran­tas Edvi­nas Skliu­tas sa­ko, kad stu­den­to sta­tu­sas bū­nant dok­to­ran­tu nė­ra pa­kan­ka­mas. Tai su­ke­lia sun­ku­mų ku­riant am­žiui įpras­tą ne­pri­klau­so­mą gy­ve­ni­mą. So­cio­lo­gas Ta­das Ša­rū­nas pri­de­da, kad dok­to­ran­tas ne­gau­na so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, to­dėl dok­to­ran­tū­ros pri­pa­ži­ni­mas dar­bu pa­dė­tų šią prob­le­mą spręsti.