„Močiutei nepasakojau“: molotovus gaminantys Ukrainos studentai

Prieš sa­vai­tę Da­nie­lis Me­dia­kov­skyis bu­vo is­to­ri­jos stu­den­tas va­ka­rų Uk­rai­nos mies­te Lvo­ve. Ta­čiau nuo sek­ma­die­nio jis prie sa­va­dar­bių bom­bų kli­juo­ja gu­mi­nes juos­te­les ir plas­ti­ki­nius kamš­te­lius. „Tai prak­ti­nė is­to­ri­ja. Da­bar tam at­ėjo lai­kas“, – pa­aiš­ki­na jis, į dė­žę pa­krau­da­mas dar vie­ną mo­lo­to­vo kokteilį.

Ap­link jį prie sa­va­dar­bio sta­lo sto­vi apie tu­zi­nas stu­den­tų ir jau­nų pro­fe­sio­na­lių kū­ry­bi­nin­kų. Vi­si dė­vi kau­kes ir skal­bi­mo pirš­ti­nes. Už­im­to­je ga­my­bos li­ni­jo­je kiek­vie­nas vai­di­na sa­vo vaid­me­nį. Rū­sy­je įsi­kū­ru­sio­je sprog­me­nų ga­myk­lo­je jau­čia­mas stip­rus ben­zi­no ir da­žų va­lik­lio kva­pas – šie skys­čiai su po­lis­ti­re­nu ir si­da­bro dul­kė­mis su­da­ro mo­lo­to­vo kok­tei­lių ingridientus.

20-me­tis Me­dia­kov­skyis sa­ko, kad pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį jį anks­ti pa­ža­di­no mo­ti­na ir pra­ne­šė, kad Ru­si­ja įsi­ver­žė į Uk­rai­ną. „Ži­no­jau, kad tai pra­si­dės. Ma­no ran­kos pra­dė­jo dre­bė­ti“, – sa­ko jis. Pra­lei­dęs die­ną so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, jis nu­spren­dė, kad pa­mė­gins padėti.

„Ma­no tė­vai ži­no, kad sa­va­no­riau­ju. Mo­čiu­tei ne­pa­sa­ko­jau. Ji ir taip jau pa­kan­ka­mai ne­ri­mau­ja dėl da­ly­kų“, – pri­si­pa­žįs­ta jis. Jis su­tin­ka, kad mo­lo­to­vai ne­su­stab­dys ga­lin­gos Ru­si­jos ka­riuo­me­nės. Ta­čiau jis pa­brė­žia: „Tai pa­lauš ru­sų ka­rius psi­cho­lo­giš­kai ir pa­ro­dys, kad jų čia nie­kas nelaukia“.

Nuo stal­vir­šio kren­ta ir su­dūž­ta vie­nas iš mo­lo­to­vų. Ko­man­da pa­si­ša­li­na de­šim­čiai mi­nu­čių, kad duo­tų lai­ko iš­si­sklai­dy­ti kenks­min­giems ga­rams. Dėl ge­res­nio vė­di­ni­mo­si ati­da­ro­mas pus­rū­sio lan­gas. Lau­ke kren­ta sniegas.

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kam­pa­ni­ja už­grob­ti ir pa­verg­ti Uk­rai­ną klos­to­si ne taip ge­rai, kaip ti­kė­jo­si Krem­lius. Pra­ėjus pen­kioms die­noms Uk­rai­nos ar­mi­ja duo­da at­sa­ką nai­kin­da­ma Ru­si­jos ka­ri­nes ko­lo­nas ir triuš­ki­nan­čiai pa­nau­do­da­ma gy­ny­bi­nius gink­lus – kai ku­riuos gau­tus iš JAV ir JK. Ki­je­vas ir ki­ti pag­rin­di­niai mies­tai lai­ko­si neužimti.

Tuo pat me­tu ki­lo be­pre­ce­den­tė pat­rio­ti­nio pa­ky­lė­ji­mo ban­ga, per ku­rią ci­vi­lių sa­va­no­rių pa­jė­gos de­da­si prie ka­ro dar­bų. Jie au­ko­ja mais­tą, siū­lo nak­vy­nes nuo bom­bar­da­vi­mo pri­vers­tiems bėg­ti žmo­nėms ir dai­nuo­da­mi dai­nas au­džia ka­muf­lia­ži­nius ka­ri­nius tinklus.

Lvo­ve bu­vęs pra­mo­ni­nis komp­lek­sas, nau­do­ja­mas kaip kū­ry­bi­nis cent­ras ir rei­vo erd­vė, bu­vo pa­vers­tas im­pro­vi­zuo­ta mo­lo­to­vo kok­tei­lių ga­myk­la. Vie­na­me rū­sio kam­pe sto­vi krū­vos bu­te­lių su lip­du­kais „Obuo­lių sul­tys, 1997“. Ki­ta­me – vie­toj dag­čių nau­do­ja­mi juos­te­lė­mis su­plė­šy­ti gė­lė­ti li­ni­niai kvadratėliai.

„Mes juos va­di­na­me Ban­de­ros glo­tnu­čiais“, – sa­kė 25 me­tų vie­šų­jų ry­šių at­sto­vę vie­nam ma­dos pre­kių žen­klui Li­ly Ele­a­nor, tu­rė­da­ma ome­ny­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų Uk­rai­nos na­cio­na­lis­tų ly­de­rį Ste­pa­ną Ban­de­rą. Kaip ji su­si­do­ro­ja su troš­kio­mis dar­bo są­ly­go­mis? „Man pa­tin­ka kva­pas. Tai lais­vės kva­pas. Ru­sai ne­ži­no, ką jie čia da­ro“, – sa­kė ji.

Nuo ​​18 iki 35 me­tų am­žiaus sa­va­no­riai baig­tus mo­lo­to­vus – maž­daug 1 500 per die­ną – pa­krau­na į au­to­mo­bi­lių ba­ga­ži­nes. Ta­da jie pla­ti­na­mi per pa­ti­ki­mą kon­tak­tų tink­lą, da­lis jų lai­ko­mi re­zer­ve, jei Ru­si­ja ban­dy­tų už­im­ti Lvo­vą. Ins­tag­ra­me ir Fa­ce­bo­o­ke da­li­na­ma­si pa­ta­ri­mais, kaip juos mes­ti į be­si­ver­žian­čius prie­šo tankus.

23 me­tų Yu­li­ia Oliinyk sa­kė, kad ma­žai at­jau­tė į Uk­rai­ną ka­riau­ti iš­siųs­tus jos am­žiaus ar jau­nes­nius Ru­si­jos šauk­ti­nius, kai ku­rie iš jų bu­vo su­gau­ti. „Esu tarp­tau­ti­nių san­ty­kių stu­den­tė. Tai tik­rai ge­ras pa­si­ruo­ši­mas sprog­me­nų ga­my­bai“, – juo­ka­vo ji. Pa­sak jos, Uk­rai­na la­bai sten­gė­si ras­ti dip­lo­ma­ti­nį spren­di­mą iš­veng­ti karo.

Oliinyk pa­sa­ko­ja, kad ne tik ga­mi­no sprog­me­nis, bet ir lan­kė muš­ty­nių ​​su pei­liais, gra­na­tų mė­ty­mo ir pir­mo­sios pa­gal­bos mo­ky­mus. Šie įgū­džiai bu­vo bū­ti­ni, nes Uk­rai­na jau aš­tuo­ne­rius me­tus ko­vo­ja su Mask­va ir Ru­si­jos re­mia­mais se­pa­ra­tis­tais Don­ba­se. „De­ja, Ru­si­ja pri­klau­so mū­sų kai­my­nys­tei“, – sa­kė ji.

Įpras­tais lai­kais sprog­me­nų ga­my­bos fab­ri­ke vei­kė kū­ry­bos įmo­nės: stu­di­jos, me­ni­nin­kai ir ta­tuiruo­čių sa­lo­nai. Da­bar jo penk­ta­me aukš­te ap­si­sto­ję pa­bė­gė­liai – jie įsi­kū­rė ant čiu­ži­nių ša­lia ar­ko­mis iš­ka­bin­tų lem­pų ir An­dy War­ho­lo me­no kū­ri­nių su Kemp­be­lo sriu­bos skar­di­nė­mis. Pir­ma­me aukš­te vei­kia val­gyk­la ir dra­bu­žių iš­da­vi­mo punktas.

Ne­dau­ge­lis mo­lo­to­vus ga­mi­nan­čių jau­nuo­lių yra jį me­tę. Var­to­to­jų pa­tir­ties di­zai­ne­ris Boh­da­nas Zhe­lob­chu­kas sa­kė, kad 2014-ai­siais per Mai­da­no su­ki­li­mą prieš tuo­me­ti­nį pro­ru­siš­ką ša­lies pre­zi­den­tą Vik­to­rą Ya­nu­ko­vy­chių Ki­je­ve su­sprog­di­no sa­va­dar­bę bom­bą. „Tuo­met pa­si­ga­mi­no­me ke­le­tą kok­tei­lių. Penk­ta­die­nį vėl pra­dė­jo­me juos ga­min­ti“, – sa­kė jis.

Anot „Ky­iv In­de­pen­dent“ nau­jie­nų sve­tai­nės, vie­na iš Lvo­vo alaus da­ryk­lų ėmė­si ga­min­ti sprog­me­nis. „Prav­da Bre­we­ry ko­man­da šian­dien pils­to ran­ki­niu bū­du. Tai la­bai ypa­tin­ga se­ri­ja. Tiek daug no­rin­čių pa­dė­ti žmo­nių. Alų su­pils­ty­si­me vė­liau“, – Fa­ce­bo­o­ke pas­kel­bė vie­nas alaus da­ryk­los dar­buo­to­jų Yu­rius Zastavny.

25 me­tų IT pro­jek­tų va­do­vas iš Ma­riu­po­lio Ro­dio­nas Ka­dat­skyi tei­gė, kad ne vi­si ga­lė­jo pa­im­ti gink­lą ir kau­tis. Sprog­me­nų ga­my­ba bu­vo dar vie­nas bū­das pa­dė­ti, sa­kė jis. „Jau­ni­mas su­jau­din­tas šios pat­rio­ti­nė dva­sios. Da­bar kiek­vie­nam aiš­ku, ką jis ar ji ga­li padaryti.“

Lu­ke Har­ding, „‘I haven’t told my gran­ny’: Ukraine’s stu­dent mo­lo­tov cock­tail-ma­kers“, The Gu­ar­dian, 2022 02 28.

Iš ang­lų kal­bos ver­tė Do­mas Lavrukaitis.