Kadaise Vengrijos sostinės Budapešto Didžiajame turguje buvo prekiaujama gyvuliais, javais ir daržovėmis. Šiandien ši vieta stovi apleista. Viktoro Orbáno vyriausybė nori ją prikelti antram gyvenimui. Tikslui pasiekti ji rado neįprastą partnerį – Šanchajaus Fudano universitetas iki 2024 metų šalia Dunojaus pastatys savo universiteto miestelį.
Sprendimas komunistinei Kinijai leisti įkurti universiteto filialą pokomunistinėje Vengrijoje yra prieštaringas – Budapešto meras protestuoja: čia jis planavo statyti studentų bendrabučius. Opozicija baiminasi šnipinėjimo ir politinės įtakos, o žurnalistų tyrimai parodė, kad už uždarų durų jau buvo sutarta, jog projektą finansuos Kinija.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Budapešto meras perspėja dėl Pekino įtakos
Nepatenkinta ir Europos Sąjunga: Orbáno vyriausybė ką tik iš šalies išstūmė George’o Soroso finansuojamą Centrinės Europos universitetą. Vyriausybė skleidžia sąmokslo teoriją, esą milijardierius nori užtvindyti Europą pabėgėliais. O dabar ji leidžia šalyje kurtis universitetui iš Kinijos.
Budapešto meras, aršus Orbáno oponentas Gergely Karácsony jaučiasi apgautas: „Gali paaiškėti, kad ministro pirmininko žodis nieko vertas.“ Mero supratimu, tarp jo miesto ir vyriausybės buvo susitarta Didžiojo turgaus vietoje statyti bendrabučius studentams. Architektų firmos „Snøhetta“ projekto pasiūlyme matoma centrinė halė su stiklo fasadais, daug žalumos ir atviri laiptai link upės.
Karácsary paskelbė, kad priešinsis projektui, jei Fudano universitetas plėsis į Vengriją. Jis pasisako prieš „elitinį universitetą“, esą tarnaujantį „Kinijos komunistų partijos principams ir įtakai“.
Fudano universiteto miestelis Budapešte būtų skirtas penkiems tūkstančiams studentų. Tai būtų pirmasis Šanchajaus universiteto filialas – jame Kinijoje kaip ir kituose šios šalies universitetuose dėstomas privalomas marksizmo-leninizmo kursas.
Orbáno vyriausybė esą užmerkia akis prieš pavojų nacionaliniam saugumui, kurį kelia Fudano projektas, – balandžio pabaigoje Vengrijos parlamentą įspėjo opozicijos narys Péter Ungár. Anot jo, Kinija galėtų akylai stebėti ir netgi daryti įtaką kitų Vengrijos aukštųjų mokyklų dalykų turiniui, pavyzdžiui, diplomatų rengimui.
Portalo www.direkt36.hu žurnalistų tyrimas taip pat parodė, kad šio akademinio projekto finansavimą ir toliau kontroliuoja Kinija. Pavyzdžiui, vyriausybės parengtose sutartyse numatoma, kad Budapešto miestas iš Kinijos pasiskolins 1,5 milijardus eurų ir kad statybos darbus prie Dunojaus vykdys Kinijos darbininkai, naudodami daugiausiai kiniškas statybos medžiagas. Šių spaudos pranešimų Orbáno vyriausybė nepaneigė.
Orbánas siekia užsienio politikos veiksmų laisvės
Viktoras Orbánas mezga artimus ryšius su Kinija visų pirmiausia dėl to, nes nori daugiau laisvės. Būtent dėl to jis pirma kitų vienas pats iš Rusijos įsigijo Sputnik V vakciną, taip pat dėl to jis su kinų pagalba bando įgyvendinti geležinkelio linijos Budapeštas–Belgradas statybas.
Pastaruoju metu Orbánas vis labiau krypsta nuo ES kurso – jo Fidesz partija užbėgo už akių išmetimui iš krikščionių demokratų EPP partijos šeimos palikdama ją savo noru. Vengrijai taip pat gresia baudos pagal naują ES teisės viršenybės užtikrinimo mechanizmą. Anot Rytų Europos eksperto Kai-Olaf Lang iš „Mokslo ir politikos fondo“ think tanko Berlyne, „Orbánas ruošiasi ne pasitraukti iš ES, o pasilikti sau kuo daugiau galimybių.“
Jan Puhl, „Orbáns riskanter Flirt mit Peking“, Der Spiegel, 2021 04 21.
Iš vokiečių kalbos vertė Domas Lavrukaitis.