Kol LSS gelbėja pasaulį, kas išgelbės LSS?

Šią vasarą Lietuvos studentų sąjungos asamblėjoje Klaipėdoje diskutuota apie studentų vaidmenį švietimo politikoje – Eigirdas Sarkanas kalbino švietimo ministrą Algirdą Monkevičių. Daumanto Skinkio komentaras, kodėl prošvaisčių šiame fronte nematyti.

Šie­met, bai­gi­nė­jan­tis va­sa­ros ato­sto­goms, Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga (LSS) rin­ko­si į ju­bi­lie­ji­nę 20-ąją asamb­lė­ją Klai­pė­do­je. Ti­tu­li­nė su­va­žia­vi­mo te­ma „At­ei­tis – stu­den­tų ran­ko­se“ – am­bi­cin­ga ir įpa­rei­go­jan­ti. Tur­būt jau nie­ko ne­ste­bi­na dar vie­na ofi­cio­zi­ne pa­te­ti­ka pri­sod­rin­ta prog­ra­ma: džiaugs­mas dėl me­ro vi­zi­to, rek­to­rių ir įta­kin­gų švie­ti­mo biu­ro­kra­tų svei­ki­na­mie­ji žo­džiai, gar­bės na­rių inau­gu­ra­ci­ja, him­nas bei gy­va ran­kų gran­di­nė Bal­ti­jos ke­lio 30-me­čiui pa­mi­nė­ti. Aki­nant gla­mū­ri­niam spin­de­siui, sun­ku įžvelg­ti, ko­kį stu­den­tams ak­tu­alų tu­ri­nį ku­ria šis suvažiavimas.

Vis­gi vie­nas dė­me­sio ver­tas mo­men­tas – dis­ku­si­ja apie stu­den­tų vaid­me­nį švie­ti­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­me – pra­šo­si teks­ti­nio at­sa­ko. Kar­tu tai pro­ga ir kiek bend­riau pa­kal­bė­ti apie LSS. Dis­ku­si­jos pa­va­di­ni­mas tei­kia kri­s­lą vil­ties, kad bus mė­gi­na­ma svars­ty­ti il­ga­lai­kes stu­den­tų vie­šo vei­ki­mo prob­le­mas: stag­nuo­jan­čią mo­bi­li­za­ci­ją, per­ne­lyg for­ma­lią sa­vi­raiš­ką ir kaus­tan­čią bai­mę mąs­ty­ti sa­vo gal­va. Taip pat ne­pa­mirš­tant vie­no ne­tie­sio­gi­nio, ta­čiau ypač svar­baus ro­dik­lio – ma­si­nio stu­den­tų dar­bo. Juk dau­gu­ma dir­ban­čių stu­den­tų ne­tu­ri lai­ko net stu­di­joms – ko­kia dar politika?

Lū­kes­čiai iš­girs­ti stu­den­tiš­ką po­kal­bį iš­ny­ko ant sce­nos pa­ma­čius vie­ni­šą LSS pre­zi­den­to Ei­gir­do Sar­ka­no ir švie­ti­mo mi­nist­ro Al­gir­do Mon­ke­vi­čiaus du­etą. Su­prask, tu­ri­nin­giau­siai apie stu­den­tų(!) švie­ti­mo po­li­ti­ką kal­ba ne pa­tys stu­den­tai, o ap­klau­sia­mas val­džios įga­lio­ti­nis. Ty­lė­ki ir klau­sy­ki pa­ty­ru­sio spe­cia­lis­to, jau­ni­mė­li, ir ne­si­var­gin­ki su­sės­ti ra­tu mąs­ty­ti pats! Šiaip ar taip, to­kios mo­ky­to­jo-mo­ki­nio ro­lių da­ly­bos sa­va­no­riš­kos ir ne­pri­mes­tos iš ša­lies. Mi­nist­ras čia nie­kuo dė­tas – dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­rių slys­te­lė­ji­mas at­spin­di bend­rą LSS nuo­vo­kos trū­ku­mą apie stu­den­tiš­kos po­li­ti­kos kil­mę. Taip jau nu­tin­ka, kai už­mirš­ta­ma, kad pa­sta­ro­ji ga­li ras­tis ir už mi­nis­te­ri­jos ribų.

Tai­gi ne­nuo­sta­bu, kad dis­ku­si­ja pa­leng­va įga­vo fa­mi­lia­rią, ko­ne tė­viš­ką au­rą – nai­vūs Sar­ka­no klau­si­mai ir pro­fe­sio­na­lūs Mon­ke­vi­čiaus at­sa­ky­mai. LSS pre­zi­den­to re­zig­na­ci­ja iš­da­vi­kiš­ka: „Kaip ma­no­te, ar da­bar stu­den­tų są­jun­gos tu­ri pa­kan­ka­mai įta­kos stu­den­tų po­li­ti­kos for­ma­vi­mui? […] Įran­kių tar­si ir yra, ta­čiau tais įran­kiais ne­vi­są­laik pa­si­nau­do­ja­me. Kaip mums la­biau įsi­trauk­ti į aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos for­ma­vi­mą?“. Mi­nist­ras su­sku­ba tai­sy­ti Sar­ka­ną: „Šiaip jūs jau daug me­tų ne­blo­gai įsi­trau­kę. […] Aš ma­nau, kad jū­sų vaid­muo, kai svars­ty­si­me Vy­riau­sy­bė­je ar Sei­me, bus la­bai reikš­min­gas.“ (30:15). Su­pran­ta­ma, kad mi­nist­rą ten­ki­na ma­ža­reikš­mis stu­den­tų vaid­muo švie­ti­mo po­li­ti­ko­je. Ka­žin, ar Vy­riau­sy­bei rei­ka­lin­ga pa­pil­do­mų komp­li­ka­ci­jų su­kel­ti ga­lin­ti stip­ri in­te­re­sų gru­pė – juk iki šiol švie­ti­mo re­for­mos buk­suo­da­vo bū­tent dėl ne­su­taiks­to­mų in­te­re­sų gau­sos. Tuo tar­pu LSS nu­jau­čia sa­vo po­li­ti­nę ma­žakrau­jys­tę, ta­čiau sto­ko­ja vaiz­duo­tės, kaip ga­lė­tų su­stip­rin­ti sa­vo gre­tas. Pro­ver­žį sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kol LSS ap­link sa­ve bu­ria ne an­ga­žuo­tus stu­den­tus, bet švie­ti­mo biurokratus. 

Ne­rei­kia bū­ti Ma­kia­ve­liu, kad su­vok­tum, jog švie­ti­mo re­for­mos re­zul­ta­tas yra in­te­re­sų gru­pių po­li­ti­nio bok­so iš­da­va. O LSS to­li gra­žu ne­pri­me­na sun­kias­vo­rio var­žo­vo. Ji po­li­tiš­kai silp­na, to­dėl ne­tu­ri įta­kos spren­di­mų pri­ėmi­mui. Vis­gi at­ro­do, kad ši prie­žas­čių gran­di­nė nė­ra įkan­da­ma Sar­ka­nui. Štai, jis skun­džia­si mi­nist­rui dėl strin­gan­čios ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro re­for­mos: „Mi­nis­te­ri­jo­je yra dis­ku­si­jų, bet nė­ra konk­re­čių žings­nių į prie­kį. Tar­si yra pa­reng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, [ta­da] at­si­trau­kia­ma. Vė­l­gi su­pran­ta­ma, kad yra daug skir­tin­gų su­in­te­re­suo­tų gru­pių. […] Ar tik­rai ga­li­me ti­kė­tis jau nuo ki­tų me­tų tu­rė­ti ne­mo­ka­mą ba­ka­lau­rą ir ko­kio jo ga­li­ma ti­kė­tis?“ (44:10). Tik­rai ne taip su mi­nist­ru tu­rė­tų kal­bė­tis LSS pre­zi­den­tas, pa­si­sa­kan­tis už ga­li­my­bių ly­gy­bę už­tik­ri­nan­čias stu­di­jas. Be­pra­smiš­ka vir­kau­ti dėl ne­įgy­ven­din­tų val­džios pa­ža­dų. Dėl pa­gei­dau­ja­mos baig­ties vi­sa­da stum­do­si įvai­rios in­te­re­sų gru­pės, o LSS pa­pras­čiau­siai tin­gi im­tis veiks­mų, ku­rie leis­tų tap­ti le­mian­čiuo­ju žaidėju.

Juk apart ke­lių ins­tag­ra­mo ta­gų, LSS kam­pa­ni­jos dėl pa­gei­dau­ja­mo ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro mo­de­lio ne­ma­ty­ti. Ne­api­brėž­ti nei aiš­kūs rei­ka­la­vi­mai, nei rau­do­nos li­ni­jos, ku­rias per­žen­gus mi­nis­te­ri­jos su­lauk­tų griež­to at­sa­ko. Nors at­sklei­džia­ma, kad pa­sta­ruo­ju me­tu švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jo­je vyks­ta svar­bios dis­ku­si­jos, ta­čiau mū­sų ne­pa­sie­kia pub­li­cis­ti­nis ir ana­li­ti­nis LSS dar­bas. Taip pat ne­re­gė­ti nė men­kiau­sio krus­te­lė­ji­mo prieš svar­biau­sią kir­vį – fi­nan­sų mi­nist­ro Vi­liaus Ša­po­kos re­g­re­si­nę mo­kes­čių re­for­mą, ku­ri to­liau sau­si­na vie­šą­jį sek­to­rių ir da­ro ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro re­for­mą ne­įgy­ven­di­na­ma. Ne­skai­tant pa­vie­nių be­dan­čių iš­sto­ji­mų, stu­den­tų są­jun­ga vie­šu­mo­je ne­ma­to­ma. Ga­li­ma la­žin­tis, jog be LSS na­rių ir de­šim­ties kler­kų var­giai kas te­ži­no, kad to­kia or­ga­ni­za­ci­ja iš­vis egzistuoja.

To­dėl at­ro­do, kad ne­la­bai ką reiš­kia ste­bė­ti­nai bran­dūs ir svar­bius moks­lo ko­ky­bės bei so­cia­li­nius stu­di­jų as­pek­tus sėk­min­gai už­čiuo­pian­tys pag­rin­di­niai LSS stra­te­gi­niai do­ku­men­tai – aukš­to­jo moks­lo vi­zi­jos gai­rės. Kol teks­ti­nės vi­zi­jos ne­se­ka nuo­sek­li prak­ti­nių veiks­mų vi­su­ma, ji tė­ra tuš­čia pro­kla­ma­ci­ja. Tri­juo­se do­ku­men­tuo­se ap­ta­ria­mi to­kie klau­si­mai kaip aukš­to­jo moks­lo pa­skir­ties su­siau­rė­ji­mo grės­mė ir mo­ky­mo­si prie­mo­nių ir inf­rastruk­tū­ros (pri­ei­na­mo mai­ti­ni­mo ir būs­to) bū­ti­ny­bė ko­ky­biš­koms stu­di­joms. Taip pat už­si­brėž­tas tiks­las siek­ti po­zi­ty­vaus po­ky­čio vi­suo­se švie­ti­mo lygmenyse.

To­kie už­da­vi­niai rei­ka­lau­ja po­le­mi­kos su ma­žų ma­žiau­siai ke­lio­mis ša­li­mis. Su fi­nan­sų ir švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jo­mis, su rei­tin­go­kra­tiš­ka MOSTA ir Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­ja, ku­riai aukš­to­jo moks­lo te­rei­kia tiek, kiek jis tar­nau­ja dar­bo rin­kai. Ga­lų ga­le mi­nė­ti ori­en­ty­rai pra­šo­si už­megz­ti so­li­da­ru­mo ry­šius su ki­tais švie­ti­mo sek­to­riaus dar­buo­to­jais, su­si­du­rian­čiais su pa­na­šio­mis prob­le­mo­mis: mo­ky­to­jais, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­lis­tais. Ty­lu, ra­mu ir šia­me fronte.

Žvel­giant iš šo­no, at­ro­do, kad są­jun­ga ne­i­š­nau­do­ja to, kas tu­rė­tų bū­ti jos ko­zi­ris. Ven­gia­ma nag­lo stu­den­tiš­ko spon­ta­niš­ku­mo, pro­tes­to, ge­bė­ji­mo žais­ti ne pa­gal mi­nis­te­ri­jos tai­syk­les, ga­lop at­vi­ro juo­ko iš ga­lios struk­tū­rų ir jų kaf­kiš­kos ba­na­ly­bės. Da­bar ken­čia­ma bū­tent nuo sa­va­no­riš­kai už­si­verž­to biu­ro­kra­ti­nės raiš­kos apy­nas­rio. Ma­ža to, kad su­au­gė­liš­kos LSS pa­niat­kės at­gra­sios dau­ge­liui stu­den­tų, pui­kiai ma­ty­ti, kad jos ne­veiks­min­gos. Niurz­gė­ji­mas, ran­kų pa­spau­di­mai ir nuo­lan­kios šyp­se­nos įta­kin­gie­siems da­bar yra vie­nin­te­liai po­li­ti­niai įran­kiai LSS ar­se­na­le. Tai, ką stu­den­tų są­jun­ga, su­vo­kia kaip aukš­tą­ją bend­ra­dar­bia­vi­mo kul­tū­rą, tė­ra xa­naxas stu­den­tiš­kai po­li­ti­kai. Mi­nist­ras, aiš­ku, džiau­gia­si: „Ma­no san­ty­kis [su LSS] na­tū­ra­lus, nuo­šir­dus. Tarp kit­ko, nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me jo­kio konf­lik­to, kad įstrig­tu­me, ne­be­ga­lė­tu­me su­si­tar­ti“ (28:45).

Mi­nė­to­sios dis­ku­si­jos fi­na­le švie­ti­mo mi­nist­rui įtei­kia­ma do­va­na. Sar­ka­nas: „Do­va­nė­lė ne­di­de­lė, ta­čiau pa­kan­ka­mai svar­bi ir su la­bai la­bai pa­pras­ta min­ti­mi. Na šiukš­lės, ir ap­skri­tai vi­sa gam­ta yra pa­kan­ka­mai už­terš­ta. Apie tai kal­ba­ma vis dau­giau ir dau­giau… Tai, va, me­ta­li­nis šiau­de­lis, daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo. Sie­kiant at­si­sa­ky­ti plas­ti­ko – gal­būt to­kia la­bai la­bai sim­bo­li­nė, ir na fai­na, sa­ky­ki­me taip, do­va­na.“ (52:00). Eko­lo­gi­nę kri­zę spren­džian­tis ir pa­sau­lį gel­bė­jan­tis me­ta­li­nis šiau­de­lis, kaip ir šian­die­ni­nė LSS švie­ti­mo po­li­ti­ka, – la­bai la­bai pa­pras­ta ir nai­vi prob­le­mų spren­di­mo imi­ta­ci­ja, vei­kiau skir­ta mė­gė­jiš­kai sa­vi­rea­li­za­ci­jai nei rim­tai veik­lai. Jei­gu LSS iš­ties no­ri tap­ti svar­bia vei­kė­ja ir bur­ti ap­link sa­ve stu­den­tus, lai­kas nu­sto­ti bu­vus klus­niu mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­niu ir pra­dė­ti nuo­sek­liai vyk­dy­ti sa­vo po­li­ti­ką. Pa­sta­ro­ji be konf­lik­to neįsivaizduojama.

Daumantas Skinkys

Daumantas yra tarpautinės politinės ekonomijos magistrantas Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (LSE). Vienas iš Šauksmo steigėjų, 2018–2020 metais ėjo VDU studentų parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.