Kol LSS gelbėja pasaulį, kas išgelbės LSS?

Šie­met, bai­gi­nė­jan­tis va­sa­ros ato­sto­goms, Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga (LSS) rin­ko­si į ju­bi­lie­ji­nę 20-ąją asamb­lė­ją Klai­pė­do­je. Ti­tu­li­nė su­va­žia­vi­mo te­ma „At­ei­tis – stu­den­tų ran­ko­se“ – am­bi­cin­ga ir įpa­rei­go­jan­ti. Tur­būt jau nie­ko ne­ste­bi­na dar vie­na ofi­cio­zi­ne pa­te­ti­ka pri­sod­rin­ta prog­ra­ma: džiaugs­mas dėl me­ro vi­zi­to, rek­to­rių ir įta­kin­gų švie­ti­mo biu­ro­kra­tų svei­ki­na­mie­ji žo­džiai, gar­bės na­rių inau­gu­ra­ci­ja, him­nas bei gy­va ran­kų gran­di­nė Bal­ti­jos ke­lio 30-me­čiui pa­mi­nė­ti. Aki­nant gla­mū­ri­niam spin­de­siui, sun­ku įžvelg­ti, ko­kį stu­den­tams ak­tu­alų tu­ri­nį ku­ria šis suvažiavimas.

Vis­gi vie­nas dė­me­sio ver­tas mo­men­tas – dis­ku­si­ja apie stu­den­tų vaid­me­nį švie­ti­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­me – pra­šo­si teks­ti­nio at­sa­ko. Kar­tu tai pro­ga ir kiek bend­riau pa­kal­bė­ti apie LSS. Dis­ku­si­jos pa­va­di­ni­mas tei­kia kri­s­lą vil­ties, kad bus mė­gi­na­ma svars­ty­ti il­ga­lai­kes stu­den­tų vie­šo vei­ki­mo prob­le­mas: stag­nuo­jan­čią mo­bi­li­za­ci­ją, per­ne­lyg for­ma­lią sa­vi­raiš­ką ir kaus­tan­čią bai­mę mąs­ty­ti sa­vo gal­va. Taip pat ne­pa­mirš­tant vie­no ne­tie­sio­gi­nio, ta­čiau ypač svar­baus ro­dik­lio – ma­si­nio stu­den­tų dar­bo. Juk dau­gu­ma dir­ban­čių stu­den­tų ne­tu­ri lai­ko net stu­di­joms – ko­kia dar politika?

Lū­kes­čiai iš­girs­ti stu­den­tiš­ką po­kal­bį iš­ny­ko ant sce­nos pa­ma­čius vie­ni­šą LSS pre­zi­den­to Ei­gir­do Sar­ka­no ir švie­ti­mo mi­nist­ro Al­gir­do Mon­ke­vi­čiaus du­etą. Su­prask, tu­ri­nin­giau­siai apie stu­den­tų(!) švie­ti­mo po­li­ti­ką kal­ba ne pa­tys stu­den­tai, o ap­klau­sia­mas val­džios įga­lio­ti­nis. Ty­lė­ki ir klau­sy­ki pa­ty­ru­sio spe­cia­lis­to, jau­ni­mė­li, ir ne­si­var­gin­ki su­sės­ti ra­tu mąs­ty­ti pats! Šiaip ar taip, to­kios mo­ky­to­jo-mo­ki­nio ro­lių da­ly­bos sa­va­no­riš­kos ir ne­pri­mes­tos iš ša­lies. Mi­nist­ras čia nie­kuo dė­tas – dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­rių slys­te­lė­ji­mas at­spin­di bend­rą LSS nuo­vo­kos trū­ku­mą apie stu­den­tiš­kos po­li­ti­kos kil­mę. Taip jau nu­tin­ka, kai už­mirš­ta­ma, kad pa­sta­ro­ji ga­li ras­tis ir už mi­nis­te­ri­jos ribų.

Tai­gi ne­nuo­sta­bu, kad dis­ku­si­ja pa­leng­va įga­vo fa­mi­lia­rią, ko­ne tė­viš­ką au­rą – nai­vūs Sar­ka­no klau­si­mai ir pro­fe­sio­na­lūs Mon­ke­vi­čiaus at­sa­ky­mai. LSS pre­zi­den­to re­zig­na­ci­ja iš­da­vi­kiš­ka: „Kaip ma­no­te, ar da­bar stu­den­tų są­jun­gos tu­ri pa­kan­ka­mai įta­kos stu­den­tų po­li­ti­kos for­ma­vi­mui? […] Įran­kių tar­si ir yra, ta­čiau tais įran­kiais ne­vi­są­laik pa­si­nau­do­ja­me. Kaip mums la­biau įsi­trauk­ti į aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos for­ma­vi­mą?“. Mi­nist­ras su­sku­ba tai­sy­ti Sar­ka­ną: „Šiaip jūs jau daug me­tų ne­blo­gai įsi­trau­kę. […] Aš ma­nau, kad jū­sų vaid­muo, kai svars­ty­si­me Vy­riau­sy­bė­je ar Sei­me, bus la­bai reikš­min­gas.“ (30:15). Su­pran­ta­ma, kad mi­nist­rą ten­ki­na ma­ža­reikš­mis stu­den­tų vaid­muo švie­ti­mo po­li­ti­ko­je. Ka­žin, ar Vy­riau­sy­bei rei­ka­lin­ga pa­pil­do­mų komp­li­ka­ci­jų su­kel­ti ga­lin­ti stip­ri in­te­re­sų gru­pė – juk iki šiol švie­ti­mo re­for­mos buk­suo­da­vo bū­tent dėl ne­su­taiks­to­mų in­te­re­sų gau­sos. Tuo tar­pu LSS nu­jau­čia sa­vo po­li­ti­nę ma­žakrau­jys­tę, ta­čiau sto­ko­ja vaiz­duo­tės, kaip ga­lė­tų su­stip­rin­ti sa­vo gre­tas. Pro­ver­žį sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kol LSS ap­link sa­ve bu­ria ne an­ga­žuo­tus stu­den­tus, bet švie­ti­mo biurokratus. 

Ne­rei­kia bū­ti Ma­kia­ve­liu, kad su­vok­tum, jog švie­ti­mo re­for­mos re­zul­ta­tas yra in­te­re­sų gru­pių po­li­ti­nio bok­so iš­da­va. O LSS to­li gra­žu ne­pri­me­na sun­kias­vo­rio var­žo­vo. Ji po­li­tiš­kai silp­na, to­dėl ne­tu­ri įta­kos spren­di­mų pri­ėmi­mui. Vis­gi at­ro­do, kad ši prie­žas­čių gran­di­nė nė­ra įkan­da­ma Sar­ka­nui. Štai, jis skun­džia­si mi­nist­rui dėl strin­gan­čios ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro re­for­mos: „Mi­nis­te­ri­jo­je yra dis­ku­si­jų, bet nė­ra konk­re­čių žings­nių į prie­kį. Tar­si yra pa­reng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, [ta­da] at­si­trau­kia­ma. Vė­l­gi su­pran­ta­ma, kad yra daug skir­tin­gų su­in­te­re­suo­tų gru­pių. […] Ar tik­rai ga­li­me ti­kė­tis jau nuo ki­tų me­tų tu­rė­ti ne­mo­ka­mą ba­ka­lau­rą ir ko­kio jo ga­li­ma ti­kė­tis?“ (44:10). Tik­rai ne taip su mi­nist­ru tu­rė­tų kal­bė­tis LSS pre­zi­den­tas, pa­si­sa­kan­tis už ga­li­my­bių ly­gy­bę už­tik­ri­nan­čias stu­di­jas. Be­pra­smiš­ka vir­kau­ti dėl ne­įgy­ven­din­tų val­džios pa­ža­dų. Dėl pa­gei­dau­ja­mos baig­ties vi­sa­da stum­do­si įvai­rios in­te­re­sų gru­pės, o LSS pa­pras­čiau­siai tin­gi im­tis veiks­mų, ku­rie leis­tų tap­ti le­mian­čiuo­ju žaidėju.

Juk apart ke­lių ins­tag­ra­mo ta­gų, LSS kam­pa­ni­jos dėl pa­gei­dau­ja­mo ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro mo­de­lio ne­ma­ty­ti. Ne­api­brėž­ti nei aiš­kūs rei­ka­la­vi­mai, nei rau­do­nos li­ni­jos, ku­rias per­žen­gus mi­nis­te­ri­jos su­lauk­tų griež­to at­sa­ko. Nors at­sklei­džia­ma, kad pa­sta­ruo­ju me­tu švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jo­je vyks­ta svar­bios dis­ku­si­jos, ta­čiau mū­sų ne­pa­sie­kia pub­li­cis­ti­nis ir ana­li­ti­nis LSS dar­bas. Taip pat ne­re­gė­ti nė men­kiau­sio krus­te­lė­ji­mo prieš svar­biau­sią kir­vį – fi­nan­sų mi­nist­ro Vi­liaus Ša­po­kos re­g­re­si­nę mo­kes­čių re­for­mą, ku­ri to­liau sau­si­na vie­šą­jį sek­to­rių ir da­ro ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro re­for­mą ne­įgy­ven­di­na­ma. Ne­skai­tant pa­vie­nių be­dan­čių iš­sto­ji­mų, stu­den­tų są­jun­ga vie­šu­mo­je ne­ma­to­ma. Ga­li­ma la­žin­tis, jog be LSS na­rių ir de­šim­ties kler­kų var­giai kas te­ži­no, kad to­kia or­ga­ni­za­ci­ja iš­vis egzistuoja.

To­dėl at­ro­do, kad ne­la­bai ką reiš­kia ste­bė­ti­nai bran­dūs ir svar­bius moks­lo ko­ky­bės bei so­cia­li­nius stu­di­jų as­pek­tus sėk­min­gai už­čiuo­pian­tys pag­rin­di­niai LSS stra­te­gi­niai do­ku­men­tai – aukš­to­jo moks­lo vi­zi­jos gai­rės. Kol teks­ti­nės vi­zi­jos ne­se­ka nuo­sek­li prak­ti­nių veiks­mų vi­su­ma, ji tė­ra tuš­čia pro­kla­ma­ci­ja. Tri­juo­se do­ku­men­tuo­se ap­ta­ria­mi to­kie klau­si­mai kaip aukš­to­jo moks­lo pa­skir­ties su­siau­rė­ji­mo grės­mė ir mo­ky­mo­si prie­mo­nių ir inf­rastruk­tū­ros (pri­ei­na­mo mai­ti­ni­mo ir būs­to) bū­ti­ny­bė ko­ky­biš­koms stu­di­joms. Taip pat už­si­brėž­tas tiks­las siek­ti po­zi­ty­vaus po­ky­čio vi­suo­se švie­ti­mo lygmenyse.

To­kie už­da­vi­niai rei­ka­lau­ja po­le­mi­kos su ma­žų ma­žiau­siai ke­lio­mis ša­li­mis. Su fi­nan­sų ir švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jo­mis, su rei­tin­go­kra­tiš­ka MOSTA ir Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­ja, ku­riai aukš­to­jo moks­lo te­rei­kia tiek, kiek jis tar­nau­ja dar­bo rin­kai. Ga­lų ga­le mi­nė­ti ori­en­ty­rai pra­šo­si už­megz­ti so­li­da­ru­mo ry­šius su ki­tais švie­ti­mo sek­to­riaus dar­buo­to­jais, su­si­du­rian­čiais su pa­na­šio­mis prob­le­mo­mis: mo­ky­to­jais, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­lis­tais. Ty­lu, ra­mu ir šia­me fronte.

Žvel­giant iš šo­no, at­ro­do, kad są­jun­ga ne­i­š­nau­do­ja to, kas tu­rė­tų bū­ti jos ko­zi­ris. Ven­gia­ma nag­lo stu­den­tiš­ko spon­ta­niš­ku­mo, pro­tes­to, ge­bė­ji­mo žais­ti ne pa­gal mi­nis­te­ri­jos tai­syk­les, ga­lop at­vi­ro juo­ko iš ga­lios struk­tū­rų ir jų kaf­kiš­kos ba­na­ly­bės. Da­bar ken­čia­ma bū­tent nuo sa­va­no­riš­kai už­si­verž­to biu­ro­kra­ti­nės raiš­kos apy­nas­rio. Ma­ža to, kad su­au­gė­liš­kos LSS pa­niat­kės at­gra­sios dau­ge­liui stu­den­tų, pui­kiai ma­ty­ti, kad jos ne­veiks­min­gos. Niurz­gė­ji­mas, ran­kų pa­spau­di­mai ir nuo­lan­kios šyp­se­nos įta­kin­gie­siems da­bar yra vie­nin­te­liai po­li­ti­niai įran­kiai LSS ar­se­na­le. Tai, ką stu­den­tų są­jun­ga, su­vo­kia kaip aukš­tą­ją bend­ra­dar­bia­vi­mo kul­tū­rą, tė­ra xa­naxas stu­den­tiš­kai po­li­ti­kai. Mi­nist­ras, aiš­ku, džiau­gia­si: „Ma­no san­ty­kis [su LSS] na­tū­ra­lus, nuo­šir­dus. Tarp kit­ko, nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me jo­kio konf­lik­to, kad įstrig­tu­me, ne­be­ga­lė­tu­me su­si­tar­ti“ (28:45).

Mi­nė­to­sios dis­ku­si­jos fi­na­le švie­ti­mo mi­nist­rui įtei­kia­ma do­va­na. Sar­ka­nas: „Do­va­nė­lė ne­di­de­lė, ta­čiau pa­kan­ka­mai svar­bi ir su la­bai la­bai pa­pras­ta min­ti­mi. Na šiukš­lės, ir ap­skri­tai vi­sa gam­ta yra pa­kan­ka­mai už­terš­ta. Apie tai kal­ba­ma vis dau­giau ir dau­giau… Tai, va, me­ta­li­nis šiau­de­lis, daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo. Sie­kiant at­si­sa­ky­ti plas­ti­ko – gal­būt to­kia la­bai la­bai sim­bo­li­nė, ir na fai­na, sa­ky­ki­me taip, do­va­na.“ (52:00). Eko­lo­gi­nę kri­zę spren­džian­tis ir pa­sau­lį gel­bė­jan­tis me­ta­li­nis šiau­de­lis, kaip ir šian­die­ni­nė LSS švie­ti­mo po­li­ti­ka, – la­bai la­bai pa­pras­ta ir nai­vi prob­le­mų spren­di­mo imi­ta­ci­ja, vei­kiau skir­ta mė­gė­jiš­kai sa­vi­rea­li­za­ci­jai nei rim­tai veik­lai. Jei­gu LSS iš­ties no­ri tap­ti svar­bia vei­kė­ja ir bur­ti ap­link sa­ve stu­den­tus, lai­kas nu­sto­ti bu­vus klus­niu mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­niu ir pra­dė­ti nuo­sek­liai vyk­dy­ti sa­vo po­li­ti­ką. Pa­sta­ro­ji be konf­lik­to neįsivaizduojama.