Traukiant studentų parlamentą iš po velėnos

Atstovybės resursų paskirstymas yra grynai ideologinis klausimas, kurio sprendimas negali būti nusavintas nuo studentų. Diskusijai dėl jos finansų nėra patogesnio formato negu studentų parlamentas.

Parlamentarų muštynės Ukrainos Radoje. 2014 metų gegužė. Jurijaus Kirnichnio, AFP, Getty Images nuotrauka

VDU stu­den­tų par­la­men­tas yra mi­ręs. Pa­kas­tas ir už­vož­tas pil­ko gra­ni­to plokš­te. Nors įsta­tuo­se ir mi­ni­mas kaip „aukš­čiau­sias VDU stu­den­tų at­sto­vy­bės val­dy­mo or­ga­nas“, par­la­men­tas iš es­mės vei­kia kaip inst­ru­men­tas stu­den­tų pre­zi­den­tui ir val­dy­bai už­si­tar­nau­ti le­gi­ti­mu­mą liau­dies aky­se. At­sto­vy­bės na­riai, pra­bė­gus dve­jiems ver­bų sa­vait­ga­liams fuk­sų sto­vyk­lo­se, džiau­gia­si nau­jų na­rių in­jek­ci­ja. O mes ap­svars­ty­ki­me to­les­nį ins­ti­tu­ci­nės stu­den­tų po­li­ti­kos li­ki­mą. Gal lai­kas nu­trauk­ti buk­suo­jan­tį cent­ri­nį val­dy­mą ir pra­dė­ti ieš­ko­ti gy­vy­bės im­pul­so gi­les­nia­me parlamentarizme? 

Nuomonių pliurzalizmas Studentų atstovybėje

Už­su­kus į ei­li­nį stu­den­tų par­la­men­to po­sė­dį, jus pa­si­tiks ku­ror­ti­nė rim­tis. At­pa­lai­duo­jan­čiai nu­tei­kia ir vis sin­ch­ro­niš­kai suo­šian­tis ran­kų miš­kas. Tai trys de­šim­tys de­le­ga­tų vie­nin­gai bal­suo­ja už uni­ver­si­te­to Ta­ry­bos, Se­na­to, Aka­de­mi­jų ta­ry­bų, fa­kul­te­to ta­ry­bų, gin­čų bei eti­kos ko­mi­si­jų na­rius, pa­skir­tus nuo SA. Jei­gu pa­te­ko­te į pro­gi­nį su­va­žia­vi­mą, ki­taip va­di­na­mą ata­skai­ti­ne kon­fe­ren­ci­ja, iš­vy­si­te to­kį pa­tį har­mo­nin­gą VDU SA veik­los ir fi­nan­si­nių ata­skai­tų, Re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos ata­skai­tos tvir­ti­ni­mą. Kar­tais ra­my­bę su­drums­čia de­le­ga­tų ko­men­ta­rai, bet daž­niau­siai tai tė­ra re­dak­ci­niai, tei­si­nes for­mu­luo­tes lie­čian­tys pa­ste­bė­ji­mai. Vis­gi ne­jau­ku dy­kai pra­ty­lė­ti kiau­rą po­sė­dį, kai dekla­ruo­ja­mas mo­to yra „da­ry­ti da­ly­kus“. Ga­lu­ti­nai par­la­men­to pa­rei­gy­bių są­ra­šą iš­se­mia ne­si­bai­gian­čios dar­bo reg­la­men­to, įsta­tų korekcijos.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

To­kia jau įpras­ta mū­sų par­la­men­ta­rų ru­ti­na – link­sė­ti pa­gal SA pre­zi­den­to ir val­dy­bos su­sty­guo­tą biu­ro­kra­ti­nį ri­tu­alą. Jo­kių po­li­ti­nių dis­ku­si­jų, vie­šų po­zi­ci­jų ir re­zo­liu­ci­jų, pa­si­sa­kan­čių už stu­den­tų in­te­re­sus. Jo­kios spren­di­mo tei­sės me­ti­nio veik­los pla­no su­da­ry­mo pro­ce­se. Jo­kios par­la­men­ti­nės SA biu­dže­to kont­ro­lės (šis, be­je, sie­kia ~25 tūkst. eu­rų). Ne­pai­sant to, kad par­la­men­tas ren­ka pre­zi­den­tą bei val­dy­bą, vė­liau, po rin­ki­mų, pa­sta­rie­siams su­tei­kia­mas ne­ri­bo­tos ga­lios kre­di­tas for­muo­ti ir vyk­dy­ti SA prog­ra­mą. Tuo tar­pu par­la­men­tas lie­ka žio­vau­ti kam­pu­ty­je: ja­me vyk­do­mos tik ša­blo­niš­kos ad­mi­nist­ra­ci­nės pro­ce­dū­ros ir tvir­ti­na­mos kan­di­da­tū­ros į pos­tus uni­ver­si­te­to struk­tū­ro­se. Da­bar­ti­nia­me sto­vy­je SA par­la­men­tas stu­den­tams nei ne­įdo­mus, nei rei­ka­lin­gas. Tad ar yra prie­lai­dų ei­li­niam stu­den­tui iš­veng­ti su­s­ve­ti­mė­ji­mo su at­sto­vy­be? Kur­gi tu – jau­nas, dar nai­vus, bet rū­pes­tin­gas stu­den­tas – ga­li nu­kreip­ti sa­vo ener­gi­ją bend­ro­jo gė­rio vardan? 

At­sto­vy­bės at­sa­ky­mas – VDU SA ko­mi­te­tai (ne­mai­šy­ti su par­la­men­to ko­mi­te­tais, ku­rie pa­pras­čiau­siai ne­eg­zis­tuo­ja). Tai biu­ro­kra­ti­nio br­eins­tor­mo or­ga­nai, su­da­ry­ti iš stu­den­tų sa­va­no­rių ir ku­ruo­ja­mi pa­skir­to, pre­zi­den­tui lo­ja­laus ko­or­di­na­to­riaus. Pa­pras­čiau ta­riant, SA ko­mi­te­tai yra ins­ti­tu­ci­niai mi­nis­te­ri­jų ek­vi­va­len­tai. Bū­tent juo­se stu­den­tų pre­zi­den­to ir val­dy­bos dik­tuo­ja­mos veik­los gai­rės įgau­na konk­re­tų pa­vi­da­lą. Tar­ki­me, Pro­jek­tų ir tarp­tau­ti­nių ry­šių ko­mi­te­to sa­va­no­riams tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi už iš fon­dų į at­sto­vy­bę kap­sin­čius tūks­tan­čius eu­rų, o įsi­tvir­ti­nu­siems Mar­ke­tin­go ir re­kla­mos ko­mi­te­te – už tūks­tan­čius, ski­ria­mus at­sto­vy­bės reprezentacijai. 

Ka­dan­gi ko­mi­te­tai iš es­mės yra vyk­dy­to­jų kuo­pe­lės, tai stu­den­tas, ku­ris tu­ri am­bi­ci­jų ne tik pil­dy­ti pre­zi­den­to ir val­dy­bos pri­mes­tą prog­ra­mą, bet ir stra­te­giš­kai ją kur­ti, čia jau­sis sve­ti­mas. Tie, kam te­ko mė­gin­ti, ge­rai ži­no, kaip spė­riai opo­zi­ci­nis im­pul­sas iš­si­kve­pia, pa­te­kęs į pat­ro­na­žo ir ne­po­tiz­mo smag­ra­čius SA ko­mi­te­tuo­se. Jei­gu sto­ko­ji už­nu­ga­rio ar­ba ne­pa­lai­kai val­džios li­ni­jos, SA ko­mi­te­tuo­se esi nie­kas. Tad kur­gi dė­tis vis tiek ne­rims­tan­čiam studentui? 

Čia rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo ties­mu­kų ver­ti­ni­mų: „pats ei­ki į pre­zi­den­tus ar val­dy­bą, žmo­gau. Būk ly­de­ris!“ Šiaip ar taip, prak­ti­ka ro­do, kad ne pre­zi­den­tai ir val­dy­bos su po pa­žas­ti­mi glau­džia­mais ko­mi­te­tais yra stu­den­tų at­sto­vy­bės gy­vy­bin­gu­mo ga­ran­tas. Vie­to­je lauk­to na­šu­mo ir ope­ra­ty­vu­mo ke­lių žmo­nių ran­ko­se kon­cen­truo­ja­ma ga­lia už­tar­na­vo at­sto­vy­bei pla­tų stu­den­tų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ir il­ga­lai­kį no­rą ne­tu­rė­ti nie­ko bend­ro su SA. 

Se­niai lai­kas su­si­mąs­ty­ti: ar to­kio ma­žo mas­te­lio po­li­ti­nei struk­tū­rai kaip stu­den­tų sa­vi­val­da ap­skri­tai bū­ti­na tvir­ta­ran­kė va­do­vy­bė? Ne­gi mū­sų uni­ver­si­te­to stu­den­tai tik­rai to­kie in­fan­ti­lūs, kad rei­kė­tų veng­ti ker­ti­nių at­sa­ko­my­bių pa­skirs­ty­mo pla­tes­nei žmo­nių gru­pei – par­la­men­tui? Da­bar­ti­nė at­sto­vy­bė pa­lai­ko kenks­min­gą mo­de­lį, ku­ris už­ker­ta ke­lią ins­ti­tu­ciš­kai reikš­tis in­di­vi­dua­liai ar­ba gru­pi­nei stu­den­tų ini­cia­ty­vai. Pre­zi­den­to-val­dy­bos eki­pa­žas, kin­ky­tas ko­mi­te­tų asi­sten­tais, buk­suo­ja. Ver­čiau kreip­ki­me žvilgs­nį į par­la­men­ti­nę asamblėją. 

Traukiant parlamentą iš po velėnos

Kad ir kaip kra­ty­tų­si šio epi­te­to, stu­den­tų at­sto­vy­bė yra po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Kas ki­ta, jei­gu ne or­ga­ni­za­ci­jos po­li­tiš­ku­mas, įtvir­tin­tas SA įsta­tuo­se? „VDU SA mi­si­ja – at­sto­vau­ti VDU stu­den­tams vie­ti­nia­me, na­cio­na­li­nia­me ir tarp­tau­ti­nia­me lyg­me­ny­se bei siek­ti vi­sa­pu­siš­kos jų ge­ro­vės.” Pa­vyz­džiui, nu­tar­tis nuo­lat skir­ti di­džią­ją da­lį de­šimt­tūks­tan­ti­nio at­sto­vy­bės biu­dže­to stu­den­tų pra­mo­goms yra po­li­ti­nis spren­di­mas. Jis aiš­kiai su­po­nuo­ja SA po­žiū­rį, kas yra at­sto­vau­ja­mų­jų stu­den­tų ge­ro­vė. At­si­sa­ky­mas iš­reikš­ti pa­lai­ky­mą strei­kuo­jan­tiems mo­ky­to­jams, nors to rei­ka­lau­ja uni­ver­si­te­to stu­den­tai, yra bai­lus bei trum­pa­re­giš­kas, ta­čiau taip pat po­li­ti­nis sprendimas.

Da­bar at­sto­vy­bės po­li­ti­ka, t. y. da­ly­va­vi­mas vie­šuo­se švie­ti­mo ir moks­lo rei­ka­luo­se, fak­tiš­kai ap­si­ri­bo­ja dė­me­siu stu­den­tų lais­va­lai­kiui ir leng­va­bū­diš­kai ig­no­ruo­ja ki­tas sri­tis. Pir­ma, tai to­liau stip­ri­na kla­si­ki­nį at­sto­vy­bės kaip va­ka­rė­lių or­ga­ni­za­to­rės vaiz­di­nį. Ant­ra, ska­ti­na svars­ty­ti apie al­ter­na­ty­vią SA struk­tū­rą, ku­ri ge­bė­tų plė­to­ti po­li­tiš­kai bran­des­nius re­zul­ta­tus. Tam pra­džiai rei­kia, kad at­vi­rai po­li­tiš­kas par­la­men­tas at­im­tų iš val­dy­bos ir pre­zi­den­to ga­lios monopolį.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Re­for­muo­tas par­la­men­tas tu­rė­tų at­si­plėš­ti nuo va­dy­bi­nio biu­ro­kra­tiz­mo ir tap­ti po­li­ti­ne plat­for­ma. Rei­kia su­pras­ti, kad ri­bo­tų SA re­sur­sų pa­skirs­ty­mas yra pri­o­ri­te­tų api­brėž­ties, to­dėl gry­nai ideo­lo­gi­nis klau­si­mas. Šio klau­si­mo spren­di­mas ne­ga­li bū­ti nu­sa­vin­tas nuo stu­den­tų ir su­tar­tas už SA va­do­vy­bės ofiso du­rų. Dis­ku­si­ja dėl at­sto­vy­bės prog­ra­mos ir fi­nan­sų pri­va­lo bū­ti po­li­ti­zuo­ja­ma ir vie­šai gliau­do­ma stu­den­tų bend­ruo­me­nė­je. Šiuo me­tu nė­ra tam pa­to­ges­nio for­ma­to ne­gu stu­den­tų par­la­men­tas. Ne­abe­jo­ti­na, kad dis­ku­tan­tų vi­zi­jos, ku­ria kryp­ti­mi tu­rė­tų ju­dė­ti SA, skir­sis – kaip ski­ria­si ir įvai­rių fa­kul­te­tų stu­den­tų lū­kes­čiai. Ta­čiau bū­tent idė­jų ir in­te­re­sų skir­tu­mą (o ne va­do­vy­bės vien­pu­sius nu­ta­ri­mus) įtvir­ti­nus kaip at­ra­mos taš­ką to­les­nei at­sto­vy­bės veik­los plė­to­tei, kur­tų­si rea­lios prie­lai­dos stu­den­tų savivaldai. 

Tai su­vo­kus, gin­čas par­la­men­te pa­ma­žu įsi­tvir­tin­tų kaip pro­ce­dū­ri­nė nor­ma. Pa­s­lin­kus ker­ti­nių spren­di­mų pri­ėmi­mą iš biu­ro­kra­ti­nio br­eins­tor­mo į po­li­ti­nių gin­čų lau­ką, at­sto­vy­bė tap­tų at­skai­tin­ges­nė bei at­vi­res­nė. Re­for­muo­tas par­la­men­tas iš SA va­do­vy­bės per­im­tų pre­ro­ga­ty­vą for­muo­ti veik­los prog­ra­mą ir biu­dže­tą. Tuo tar­pu va­do­vy­bė ta­pa­tin­tų­si su no­mi­na­les­ne prog­ra­mos vyk­dy­to­jų-ad­mi­nist­ra­to­rių ro­le. Ne pa­slap­tis, kad šio­je sri­ty­je at­sto­vy­bės pro­fe­sio­na­lų kom­pe­ten­ci­jos yra aukščiausios.

Ta­pęs pag­rin­di­niu stu­den­tų at­sto­vy­bės val­dy­mo or­ga­nu, par­la­men­tas pri­va­lė­tų rink­tis daž­niau – bent sy­kį per ke­lias sa­vai­tes. Par­la­men­tas po­sė­džiau­tų skir­tin­go­mis kon­fi­gū­ra­ci­jo­mis: stu­di­jų ko­ky­bės, so­cia­li­nių rei­ka­lų, kul­tū­ros ir kt. Spe­cia­liai tam su­si­bū­ru­sios dar­bo gru­pės ruoš­tų po­sė­džio die­no­tvar­kę. Be re­gu­lia­riai po­sė­džiuo­se da­ly­vau­jan­čių iš­rink­tų de­le­ga­tų, su­si­rin­ki­muo­se tu­rė­tų ras­tis erd­vės pa­si­reikš­ti vi­siems uni­ver­si­te­to stu­den­tams bei alum­nams, ku­riems rū­pi švie­ti­mo ir moks­lo tematika. 

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad stu­den­tų par­la­men­tas ne­bū­tų pa­jė­gus pri­sta­ty­ti iš­sa­mių prog­ra­mi­nių pa­siū­ly­mų aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos stam­bie­siams klau­si­mams, ta­čiau ga­lė­tų (ir pri­va­lė­tų) pri­im­ti prin­ci­pi­nes po­zi­ci­jas, reikš­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, rei­ka­la­vi­mus bei ste­bė­ti ar šiai­sias se­ka at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos. Pa­vyz­džiui, ko­kia VDU SA lai­ky­se­na dėl dir­ban­čių stu­den­tų? Dar­bo ir stu­di­jų de­ri­ni­mas yra pa­lai­ko­mas ar ne, ar ši prob­le­ma tie­siog ig­no­ruo­ja­ma? Ne­ga­li­ma lik­ti be­bal­siais ten, kur lė­ti­nis ki­mu­lys at­ve­ria ke­lią spren­džian­čių­jų ins­ti­tu­ci­jų savivalei.

Pa­bai­gai ver­ta pa­kar­to­ti – aki­vaiz­du, kad stip­res­nis par­la­men­tas yra stu­den­tams įdo­mes­nis par­la­men­tas. Na, o esa­mos va­do­vy­bės bai­mė, kad ašt­ro­kas pa­si­kei­ti­mas val­dy­mo struk­tū­ro­je ga­li stip­riai pa­kenk­ti SA or­ga­ni­za­ci­niam tęs­ti­nu­mui pri­me­na brech­tiš­ką mįs­lę: kas nu­tin­ka sky­lei, kai sū­ris su­val­go­mas? 

Daumantas Skinkys

Daumantas yra tarpautinės politinės ekonomijos magistrantas Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (LSE). Vienas iš Šauksmo steigėjų, 2018–2020 metais ėjo VDU studentų parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.