/

Apie kritiką, lizingą ir košę

Plėtojant valgyklos temą – dar keli prieskoniai į verdantį puodą. Šauksmininkų įžvalgos apie diskusijos virtuvę su šefais iš VDU administracijos ir Studentų atstovybės.

Ko­vo 28 d. šauks­mi­nin­kų at­sto­vas Dau­man­tas Skin­kys su VDU Rek­to­riu­mi Juo­zu Au­gu­čiu ir VDU SA Pre­zi­den­tu Pau­liu­mi Vai­tie­ku­mi da­ly­va­vo pir­mo­jo­je nau­jos uni­ver­si­te­to tink­la­lai­dės VMU Pod­cast dis­ku­si­jo­je. Lai­dos me­tu bu­vo ap­ta­ria­mas ju­dė­ji­mo iš­kel­tas vie­šo­sios val­gyk­los klau­si­mas bei ju­dė­ji­mo ir SA san­ty­kis. Klau­sy­to­jų ir ju­dė­ji­mo se­kė­jų dė­me­siui pa­tei­kia­me svar­biau­sias po­kal­bio iš­trau­kas ir smul­kius ko­men­ta­rus su ju­dė­ji­mo po­zi­ci­ja ir su­si­ju­siais pa­sta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiais, ne­pa­sie­ku­siais eterio.

„[…] rei­kė­tų su­sės­ti ir pa­ban­dy­ti pa­reng­ti vers­lo pla­ną … mū­sų tar­ny­bos (uni­ver­si­te­to) pri­si­dė­tų prie to ir ta­me pro­jek­te vis­kas ir išryškėtų“

– VDU Rek­to­rius Juo­zas Au­gu­tis

Šiuo me­tu VDU ad­mi­nist­ra­ci­ja si­mu­liuo­ja pa­lai­ky­mą val­gyk­lai, kai vie­na yra sa­ko­ma, o ki­ta yra [ne]daroma. Pa­vyz­džiui, in­ter­viu me­tu Rek­to­rius sa­kąs pa­lai­kan­tis val­gyk­los idė­ją. Ta­čiau ar ga­lė­tų Jo Mag­ni­fi­cen­ci­ja re­to­ri­ką pa­vers­ti veiks­mais ir pa­ra­gin­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Jo­ną Oku­nį pas­kelb­ti jau sa­vai­tę lau­kia­mo Do­ne­lai­čio g. 52 re­no­va­ci­jos pro­jek­to ap­ra­šą? Rek­to­riaus kvie­ti­mas sės­ti prie sta­lo ir pa­si­nau­do­jant uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos re­sur­sais brėž­ti ga­li­mą val­gyk­los veik­los pla­ną skam­ba, švel­niai pa­sa­kius, ner­im­tai ir ne­už­tik­rin­tai, kol jis raš­tu ne­at­sa­kė į šauks­mi­nin­kų ko­vo 20 d. prašymą.

Anks­tes­nių po­kal­bių su ad­mi­nist­ra­ci­ja me­tu val­gyk­lai bu­vo pa­siū­ly­tos Ca­fe­de­mic pa­tal­pos Cent­ri­niuo­se rū­muo­se. Šio pa­siū­ly­mo prob­le­ma yra su­tar­tis, ku­ri su­da­ry­ta su da­bar­ti­niais tie­kė­jais ir ku­ri tę­sis iki 2022 me­tų – vi­są stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo am­ži­ny­bę. Ant­ra prob­le­ma iš­kil­tų, jei­gu ir to­liau bū­tų nau­do­ja­ma­si pri­va­čio­mis mai­ti­ni­mo pa­slau­go­mis, ke­liant joms kai­ny­no rei­ka­la­vi­mus. Kaip ži­nia, jei­gu šis mo­de­lis bū­tų įma­no­mas, to­kia prak­ti­ka ga­lio­tų jau da­bar, ka­dan­gi ne­ma­to­ma rin­kos ran­ka tu­rė­tų pa­siū­ly­ti ge­riau­sią kai­ną ir stu­den­tams, ir dar­buo­to­jams, ir sa­vi­nin­kams. Ta­čiau, de­ja, taip nė­ra. Ir ne­ga­li bū­ti. Ke­lia­mi so­cia­li­nės ge­ro­vės tiks­lai iš prin­ci­po pra­si­len­kia su pri­va­taus vers­lo lo­gi­ka pir­miau­sia ge­ne­ruo­ti pelną.

„[…] jei­gu mes vie­na­me pa­sta­te tu­rė­tu­me val­gyk­lą, prie ku­rios uni­ver­si­te­tas pri­si­dė­tų sa­vo­mis lė­šo­mis, tai ga­lė­tu­mėm su­kur­ti to­kią so­cia­li­nę nelygybę.“

– VDU Rek­to­rius Juo­zas Au­gu­tis

Pag­rin­di­nė skep­tiš­ka Rek­to­riaus pa­sta­ba val­gyk­los klau­si­mu bu­vo dėl ta­ria­mos vie­šo mai­ti­ni­mo pri­vi­le­gi­jos, ku­rią gau­tų tik da­lis – t. y. mies­to cent­re stu­di­juo­jan­čių – VDU stu­den­tų. Iš tik­rų­jų siū­lo­ma val­gyk­los vie­ta ap­rū­pin­tų 4 fa­kul­te­tus, ku­rie pri­glau­džia apie 40 pro­cen­tų stu­den­tų (šis skai­čius iš­ties yra di­des­nis dėl mies­to cent­re vyks­tan­čių srau­ti­nių ir kal­bų paskai­tų) ir reikš­min­gą da­lį aka­de­mi­nių bei ne­a­ka­de­mi­nių dar­buo­to­jų. Ne­ly­gy­bė grei­čiau at­si­ran­da ta­da, kai stu­den­tas ir dar­buo­to­jas ne­ga­li nau­do­tis mai­ti­ni­mo pa­slau­go­mis, ku­rias tei­kia įmo­nė, vei­kian­ti uni­ver­si­te­to pa­tal­po­se, ne­pri­klau­so­mai nuo jos lo­ka­ci­jos. Šiuo me­tu taip vei­kia So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to ka­vi­nė Pro­fe­so­rius. Mi­nė­ti­na, kad pe­ti­ci­jos už vie­šą­ją val­gyk­lą sta­tis­ti­ka ro­do, jog dau­giau nei pu­sė pa­ra­šų su­rink­ta iš to­liau nuo cent­ro esan­čių fa­kul­te­tų stu­den­tų ir darbuotojų.

„[…] [20]20 me­tais spręs­ti kar­tu su­sė­dus, tai yra de­mo­kra­tiš­kas pro­ce­sas (to biu­dže­to), jei­gu vi­sa bend­ruo­me­nė pri­tar­tų to­kiam, tai ta­da ma­žiau bū­tų skir­ta stu­den­tų rė­mi­mui, ma­žiau bū­tų ski­ria­ma at­ly­gi­ni­mų didinimui […]“

– VDU Rek­to­rius Juo­zas Au­gu­tis

Dėl fi­nan­si­nės da­lies. Vi­sų pir­ma, in­ves­ti­ci­jos į įran­gą ga­lė­tų bū­ti den­gia­mos iš lė­šų, skir­tų pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jai ar­ba, ki­tu at­ve­ju, jos ga­lė­tų bū­ti li­zin­guo­tos, jų kaš­tai den­gia­mi kiek­vie­nais me­tais su val­gyk­los veik­los sub­si­di­jo­mis. Uni­ver­si­te­to biu­dže­to tai dras­tiš­kai pa­veik­ti ne­tu­rė­tų, jei­gu lė­šos bū­tų pro­tin­gai su­pla­nuo­tos ir pa­skirs­ty­tos il­guo­ju laikotarpiu.

Bet svar­biau yra nuo­la­ti­nis val­gyk­los iš­lai­ky­mas ir kaš­tai. Po­kal­by­je Rek­to­rius mi­nė­jo, jog tam ga­li­ma skir­ti lė­šų iš ki­tų sri­čių, pvz., iš nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti. Taip da­ry­ti rei­kė­tų, ži­no­ma, tik su­ti­kus dar­buo­to­jams ir jų at­sto­vams. Šis spren­di­mas ga­lė­tų bū­ti mo­ty­vuo­tas efek­ty­ves­niu lė­šų pa­nau­do­ji­mu. Jei­gu, tar­ki­me, yra ke­lia­mas dar­buo­to­jo at­ly­gi­ni­mas (skai­čia­vi­mo dė­lei da­ro­ma prie­lai­dą, kad pa­pil­do­mos lė­šos bus iš­leis­tos ir mai­ti­ni­mui­si pri­va­čio­je įstai­go­je), jo so­cia­li­nė pa­dė­tis iš es­mės gerėja.

Ta­čiau ar ne­bū­tų efek­ty­viau pa­nau­do­ti tas pa­čias lė­šas, da­lį jų ski­riant val­gyk­los iš­lai­ky­mui, ku­rio­je ga­lė­tų mai­tin­tis vi­si? Dar­buo­to­jo at­ly­gi­ni­mo kė­li­mas ne­kei­čia stu­den­tų so­cia­li­nės būk­lės, o ski­riant da­lį at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mo lė­šų val­gyk­los iš­lai­ky­mui bū­tų pa­ge­rin­ta ir dar­buo­to­jų, ir stu­den­tų so­cia­li­nė pa­dė­tis. Trum­pai ta­riant, už tuos pa­čius pi­ni­gus bū­tų ga­li­ma pa­ge­rin­ti di­des­nės bend­ruo­me­nės da­lies so­cia­li­nę ge­ro­vę. Tas pats ga­lio­ja ir iš stu­den­tų ska­ti­ni­mo lė­šų gau­na­mai so­cia­li­niai naudai.

„[…] ne­rei­kia skam­bių fra­zių mė­ty­ti, iro­ni­jos ir vi­sa ki­to. Ele­men­ta­rios konst­ruk­ty­vios dis­ku­si­jos me­tu ga­li­ma tuos vi­sus da­ly­kus iš­sa­ky­ti ir ne tik pa­ro­dy­ti, kas blo­gai, bet kar­tu gal­būt ir ieš­ko­ti spren­di­mų, kaip tai ištaisyti.“

– VDU SA Pre­zi­den­tas Pau­lius Vai­tie­kus

Taip bu­vo at­si­liep­ta apie šauks­mi­nin­kų teks­tus, ku­rie, pa­sak pre­zi­den­to, yra per­sunk­ti iro­niš­kos re­to­ri­kos, ta­čiau, at­seit, ne­siū­lo jo­kio „konst­ruk­ty­vaus“ tu­ri­nio. Ma­tyt, stu­den­tų at­sto­vai per il­gai ir per daug dė­me­sio sky­rė įvaiz­džiui, vie­šie­siems ry­šiams, ko­mu­ni­ka­ci­jai ir re­to­ri­kai to­bu­lin­ti. De­ja, at­sto­vy­bi­nin­kai ak­li lie­ka ne tik sa­vo kal­bų ar dar­bų tu­ri­nio sty­giui, bet jo simp­to­miš­kai ne­įžvel­gia ir ki­tų teks­tuo­se. Reikš­mę su­telk­da­mi tik į re­to­ri­ką at­sto­vy­bi­ni­kai tar­si pa­si­me­ta ir kar­tu pa­me­ta tuos taip iš­si­ilg­tus „konst­ruk­ty­vius“ tei­gi­nius. SA tu­rė­tų su­teik­ti ati­tin­ka­mą dė­me­sį sa­vo ir ki­tų teks­tų bei veik­los tu­ri­niui, ka­dan­gi dėl per­dė­to pri­si­ri­ši­mo prie for­mos lie­ka ne­iš­girs­ti au­ten­tiš­ki pasiūlymai.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk