LSS kreipėsi į aukštąsias dėl baigiamųjų terminų pavėlinimo
Kreipimesi į šalies aukštųjų mokyklų vadovus teigiama, kad priverstinis studijų proceso perkėlimas daugiausia keblumų sukelia paskutinių kursų studentams, kurie rengia savo baigiamuosius darbus. LSS skaičiavimais šiemet Lietuvoje baigiamuosius darbus planuoja apsiginti apie 25 tūkstančiai studentų.
Sąjunga mini nepasiekiamas bibliotekas ir laboratorijas kaip pagrindinius veiksnius, neleidžiančius studentams parengti kokybiško ir pilnos apimties baigiamojo darbo. Pastarasis, anot dokumento, savo ruožtu turės įtakos jų studijų rezultatams ir planams studijuoti aukštesnėse pakopose.
Kreipimasis baigiamas LSS prašymu universitetams ir kolegijoms vėlinti baigiamųjų darbų gynimo, galutinio parengimo ir pateikimo terminus.
Kelios aukštosios mokyklos jau iki LSS kreipimosi paskelbė gaires, pagal kurias karantino sąlygomis vertins studentų baigiamuosius darbus. Antai VU yra paskelbęs, kad „karantino nulemtos papildomos išorinės aplinkybės, sutrikdžiusios baigiamųjų darbų rengimą, neturi daryti lemiamos įtakos baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo procesams.“
Tuo tarpu VDU skelbia, kad „baigiamųjų darbų ir egzaminų terminai bus pratęsti, gynimai vyks vėliau nei numatyta, datos bus paskelbtos, kai bus atnaujintas studijų procesas Universiteto patalpose. Esant poreikiui, bus sudarytas individualus studijų planas.“
VU toliau vyksta rinkimai į SA parlamentą
Balandžio 29 dienos duomenimis atstovybės rinkiminės-ataskaitinės konferencijos yra įvykusios šešiuose iš keturiolikos universiteto akademinių padalinių. Šiuo metu į studentų parlamentą yra išrinkta 18 narių, tarp jų – vienas šauksmininkų atstovas. Iš viso VU SA parlamentą sudaro 43 nariai.
Dėl karantino nuotoliniu elektroniniu būdu per universiteto MS Teams sistemą pirmą kartą vykusios konferencijos nepraėjo be nesklandumų. Balandžio 22 dieną vykstant konferencijai Filosofijos fakultete, dėl per trumpo balsavimo procedūrai atlikti skirto laiko 11 studentų negalėjo atiduoti savo balsų už studentų atstovus į parlamentą. Šioje konferencijoje iš viso dalyvavo apie 50 studentų.
Balso atiduoti nespėję studentai atstovybei išsiuntė skundą, kuriame nurodo, kad numatytų penkių minučių neužteko pirmą kartą naudojantis elektronine balsavimo sistema. Rašte prašoma atsižvelgti į šią aplinkybę organizuojant ateinančias konferencijas.
Tačiau skundą svarstant VU SA parlamente Filosofijos fakulteto studentai užtarimo nesulaukė. Parlamento narys nuo Teisės fakulteto Artūras Anisimenka parlamentui sakė, kad „nuosekliai konferencijoje dalyvaujantys studentai spėja apsispręsti ir per tokį laiką“.
Šauksmininkų atstovo siūlymai prailginti balsavimo procedūros laiką parlamento nariai įvertino skeptiškai.
Tuo tarpu šauksmininkai toliau dalyvaus vyksiančiuose rinkimuose. Šauksmo kandidatai iškelti Fizikos, Ekonomikos ir verslo administravimo, Matematikos ir informatikos fakultetuose bei Politikos mokslų ir tarptautinių santykių institute. Šių padalinių rinkimai vyks atitinkamai gegužės penktą, septintą, tryliktą ir dvyliktą dieną.
Šauksmo parlamento rinkimų programoje numatyta reformuoti studentų savivaldą, įgyvendinti Studentų darbo programą, pagerinti studentų materialinį ir socialinį aprūpinimą, reikalauti universiteto užtikrinti privalomų praktikų apmokėjimą bei palaikyti švietimo ir mokslo bendruomenės reikalavimus kolektyvinėse derybose su vyriausybe. Daugiau apie rinkimus ir šauksmininkų programą rasite mūsų svetainėje shauksmas.home.blog.
Kita VU SA rinkiminė ataskaitinė konferencija vyks Kauno fakultete, šiandien 17 val. Visų fakultetų konferencijas galite stebėti tiesiogiai, o nuorodas į jų transliaciją ir kitą informaciją rasite atitinkamo fakulteto atstovybės Facebook paskyroje.
VDU administracija priėmė sprendimą dėl lengvatų gyvenantiems bendrabučiuose
Jau ilgiau kaip mėnesį nemaža dalis bendrabučiuose kambarius besinuomojančių studentų karantiną leidžia namuose, tačiau VDU administracija savo galutiniu balandžio 24 dienos sprendimu jų nuo apgyvendinimo mokesčio neatleido.
Univermagas primena, kad balandžio 8 d. Šauksmas pirmą kartą viešai iškėlė bendrabučių klausimą ir kreipėsi į VDU administraciją, reikalaudamas visam nuotolinių studijų laikotarpiui bendrabutyje negyvenančius studentus atleisti nuo nuomos mokesčio ir užtikrinti jų gyvenamųjų vietų išsaugojimą.
Tą pačią dieną, po šauksmininkų paskelbtų reikalavimų, VDU studentų atstovybė Rektorato posėdyje nusileido derybose su administracija ir atsisakė savo pirminio reikalavo sumažinti bendrabučio mokestį 50 proc. visiems studentams.
Dėl to balandžio 10 d. Šauksmas surengė nuotolinę protesto akciją. Studentai, masiškai siųsdami laiškus VDU administracijai, pakartojo šauksmininkų reikalavimus bendrabučiuose negyvenančius studentus atleisti nuo apgyvendinimo mokesčio.
Kitą dieną po paskelbtos protesto akcijos administracija nusileido ir paskelbė kompromisinę 25 proc. apgyvendinimo mokesčio nuolaidą.
Laikydami tokį sprendimą nepakankamu balandžio 14 d. šauksmininkai paskelbė buriantys studentus bendrabučių nuomos streikui. Po kelių dienų kampanijos pritarimą streikui pareiškė 150 VDU studentų, o žinios apie streikuoti besiruošiančius studentus pasiekė nacionalinę spaudą ir kitus universitetus.
Balandžio 22 d. VU paskelbė taikantis 25 proc. nuolaidą karantino metu bendrabučiuose negyvenantiems studentams. Viešosios nuomonės spaudimas pasiekė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Jame studentų atstovybė atnaujino anksčiau nesėkmingas derybas su universiteto administracija.
Galų gale balandžio 24 d. VDU administracija paskelbė, kad studentai, nuo balandžio 1 dienos nutraukę apgyvendinimo sutartį, turės teisę prašyti sugrįžti gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą bendrabutyje, kurioje gyveno iki sutarties nutraukimo. Iki liepos 31 studentai turi užpildyti nustatytos formos elektroninį prašymą paskelbtą puslapyje apgyvendinimas.vdu.lt.
Vis dėlto kai kurie studentai pabrėžia išsikraustymo beprasmiškumą ir nepatogumą. Dėl karantino iš bendrabučio išvykusios VDU studentės Lauros teigimu „gyvenant pakankamai toli nuo Kauno šis sutarties nutraukimas ir vėlesnis jos atnaujinimas sukeltų daugiau nepatogumų nei jų yra dabar.“
Mergina išreiškė lūkestį, kad „universiteto administracija galiausiai supras, kad ši situacija palietė kiekvieną ir suteiks galimybę studentams jausti nuoširdų palaikymą ir paramą iš universiteto, o ne tik „trupinių mėtymą”, kuris atneša dar didesnių neaiškumų.“
Šauksmininkai balandžio 30 d. paskelbė, kad galutinis VDU administracijos sprendimas yra kompromisinis ir neatliepia studentų lūkesčių. Vis dėlto, Šauksmas tikino, kad šiuo metu judėjimas ir jo palaikytojai neturi galimybių streikuoti ir šauksmininkai stengsis užtikrinti, kad kuo daugiau studentų pasinaudotų universiteto suteiktomis lengvatomis.
Anot judėjimo narių, nors nuomos streiko paskelbti nepavyko, jo klausimo kėlimas ir organizavimas leido iš universiteto administracijos išsiderėti geresnes (nors ir kompromisines) sąlygas studentams bei iškelti šią studentų problemą ne tik vietiniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu.
ESU vykdomojo komiteto kadencija pratęsiama šešiems mėnesiams
Balandžio 27 dienos posėdyje dėl viruso sukeltos krizės tokį sprendimą priėmė organizacijos taryba. Sąjungos prezidento, viceprezidentų ir kitų septynių vykdomojo komiteto narių kadencija baigsis šių metų gruodžio mėnesį.
ESU valdymo struktūros pagrindas yra 46 nacionalinės studentų sąjungos iš 40 skirtingų Europos valstybių. Organizacijos aukščiausias valdymo organas (Taryba) renkasi du kartus per metus ir išrenka vienerių metų kadencijai renka sąjungos vykdomąjį komitetą, kurį sudaro sudaro prezidentas, du viceprezidentai ir septyni nariai.
Vykdomasis komitetas yra atsakingas už ESU veiklos gaires ir su jos veikla susijusius politinius ir finansinius sprendimus. Komitetas taip pat atsakingas už tarybos sprendimų vykdymą.
Europos studentų sąjungoje Lietuvos studentus atstovauja Lietuvos studentų sąjunga, kuriai nuo 2017 metų metu vadovauja Eigirdas Sarkanas.
JK parlamentarai pareikalavo vyriausybės studentams suteikti neatidėliotinas pragyvenimo stipendijas
Parlamentarai iš įvairių partijų vykdo kampaniją, kurios tikslas atkreipti JK kanclerio, atsakingo už valstybės biudžetą, dėmesį į prastą studentų padėtį ir reikalauti finansinės paramos darbo netekusiems ir neatitinkančių universalaus kredito suteikimo sąlygų.
Layla Moran, Liberalų demokratų partijos atstovė švietimo klausimais, vadovaujanti kampanijai, sakė, kad labiausiai ekonominiu požiūriu pažeidžiami yra tie studentai, kurie negali kreiptis į savo šeimas dėl finansinės paramos. Todėl jiems reikalinga vyriausybės parama.
Iš nepasiturinčios aplinkos kilę ir prastai apmokamuose ir neterminuotose darbo vietose dėl pragyvenimo dirbantys studentai yra labiausiai nukentėję dėl kilusios krizės. Dauguma jų neteko darbo, kai dėl pandemijos užsidarė juos darbinę verslai. Tuo tarpu jie vis dar priversti mokėti nuomos ir kitus mokesčius.
Kol dauguma JK universitetų įkūrė studentų paramos fondus, Škotijos vyriausybė paskelbė penkių milijonų svarų paramos paketą krizės ištiktiems studentams. Kampaniją pradėję parlamentarai to paties tikisi ir iš Boriso Johnsono vadovaujamos vyriausybės.
Parlamentarų laiškas kancleriui Rishi’ui Sunakui perspėja, kad vėl pradėjus veikti nuo studentų darbo priklausomoms parduotuvėms, barams ir restoranams pastariesiems bus lengviau nusamdyti naują ateinančią studentų laidą nei dabar išleisti apmokamų apmokamų dabar įdarbintus studentus.
Parlamentarai kampaniją pradėjo dieną po to, kai Jungtinės Karalystės Nacionalinė studentų sąjungą (NUS) pareikalavo leisti studentams pakartoti paskutinius studijų metus nemokant jokio mokesčio už studijas arba grąžinti sumokėtus pinigus už tą patį laikotarpį, kaip balandžio 22 d. pranešė britų dienraštis The Guardian.
NUS presidentė Zamzama Ibrahima teigė, kad kyla pavojus, jog studentų interesai krizės metu bus ignoruoti ir pamiršti. Ji vyriausybės pareikalavo sudaryti 60 milijonų svarų dydžio studentų paramos fondą tiems, kurie susidūrė su finansinėmis bėdomis.
NUS apklausoje, kurioje dalyvavo 10 tūkstančių JK studentų, 85 procentai dirbančių studentų teigė, kad jiems reikės papildomos finansinės paramos, kadangi jie buvo atleisti iš darbo dėl epidemijos sukeltų užsidarymų.
Beveik trys ketvirtadaliai studentų teigė, kad atšaukus įprastus egzaminus ir vertinimo procesui persikeliant į elektroninę erdvę jie nerimauja dėl savo studijų baigimo. Trečdalis sakė nerimaujantys dėl galimybės tęsti studijas kitoje pakopoje.
95 procentai nerimavo dėl viruso įtakos ekonomikai, 81 procentas buvo susirūpinęs dėl savo įsidarbinimo galimybių ateityje, 71 procentas pergyveno dėl viruso sukeltos recesijos, jo įtakos studijų baigimui ir jų samdomumui po studijų.
Vokietijos partijų jaunimo organizacijos kreipėsi į vyriausybę dėl paskolų studentams suteikimo sąlygų
Jaunosios sąjungos, Jaunųjų socialistų, Žaliojo jaunimo ir Jaunųjų liberalų organizacijų vadovai savo reikalavimus federalinei švietimo ministrei krikščionei demokratei Anjai Karliczek ir socialdemokratui finansų ministrui Olafui Scholzui išdėstė bendrame laiške.
Politinių jaunimo organizacijų lyderiai Karliczek ir Scholzo reikalauja teikti valstybines paskolas visiems dėl viruso sukeltos krizės darbo netekusiems studentams. Taip pat reikalaujama, kad federalinė vyriausybė atkreiptų dėmesį į profesinių studijų studentus, pameistrius ir kad minėtos paskolos būtų teikiamos ir jiems, o jų dydis būtų sulygintos su aukštųjų mokyklų studentų gaunamomis paskolomis.
„Viruso sukelta krizė palietę visus gyventojus, tačiau yra viena jų grupė, kuri nesusilaukė deramų skubių veiksmų iš vyriausybės“, rašoma laiške. „Jauni žmonės, kurie studijas dažniausiai finansuoja dirbdami baruose, kavinėse ir mugėse ir kurie turi rūpintis savo praktikos vieta – įprasti studentai, pameistriai ir dvigubo (praktinio ir teorinio) išsilavinimo siekiantys studentai – iki šiol nesusilaukė pakankamos paramos.“
Švietimo ministrė Karliczek atmetė ankstesnį socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų partijų pasiūlymą teikti valstybines paskolas didesniam studentų skaičiui paskolų atvėrimą. Vietoje jų krikščionė demokratė siūlo studentams teikti paskolas su nulinėmis palūkanomis.