Į užribį – savo noru

Nemažai jaunų kandidatų sėkmingai pasirodė 2023 metų savivaldos rinkimuose. Bet kodėl tai dar nereiškia proveržio jaunimo politikoje?

Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžių salė. KMS administracijos nuotrauka

Šeš­ta­die­nis, pas­ku­ti­nė rin­ki­mų kam­pa­ni­jos die­na prieš 2023 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mus. Vie­no so­cial­de­mo­kra­tų kan­di­da­to Fa­ce­bo­ok pa­sky­ro­je pa­si­ro­do agi­ta­ci­nis įrašas.

Pe­čiais su­si­rė­męs su Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­te (LSDP) į ka­me­rą žvel­gia rim­tas sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis kos­tiu­muo­tas kan­di­da­tas. „Mie­li Lie­tu­vos žmo­nės…“ ir „Mes, so­cial­de­mo­kra­tai…“ – ant­ra­me pla­ne ūžiant Ka­ziu­ko mu­gei so­cial­de­mo­kra­tų pir­mi­nin­kė rė­žia gi­mi­nės šven­tei pri­tin­kan­tį ra­gi­ni­mą bal­suo­ti. Pats kan­di­da­tas ne­iš­ta­ria nė žo­džio – te po­pu­lia­riau­sia par­ti­nė po­li­ti­kė Lie­tu­vo­je ati­dir­ba savo.

Dub­lis.

Ei­li­nio so­cial­de­mo­kra­tų kan­di­da­to ei­li­nis agi­ta­ci­nis kli­pas ei­li­niuo­se rin­ki­muo­se? Ne­įp­ras­ta tai, kad įra­šo he­ro­jus – po rin­ki­mų bū­si­mas jau­niau­sias Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rys de­vy­nio­lik­me­tis And­rius Gru­ma­das (LSDP).

Iš pir­mo žvilgs­nio keis­ta – jau­ni­mo kan­di­da­to kam­pa­ni­ja nie­kuo ne­pa­na­ši į pa­tį jau­ni­mą. Ko­dėl net ir jau­niau­si kan­di­da­tai ape­liuo­ja į senimą?

Jaunimo rezultatai rinkimuose

Gru­ma­das ne vie­nin­te­lis jau­nas kan­di­da­tas, ku­riam pa­si­se­kė pra­ėju­siuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se. Per­ga­lė­mis ga­li džiaug­tis vi­sų pag­rin­di­nių po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų nariai.

Štai rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 15 Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo (LLJ) na­rių, iš ku­rių iš­rink­ti 5. Kaip ir ga­li­ma ti­kė­tis – di­džio­ji dau­gu­ma jų (3) – pa­te­ko į Vil­niaus mies­to ta­ry­bą. Nors LLJ na­rių tarp po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų kan­di­da­tų bu­vo ma­žiau­siai, į ta­ry­bas jų bu­vo iš­rink­ta san­ty­ki­nai dau­giau­siai, t. y. be­veik kas trečias.

Kan­di­da­tų iš Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos (LSDJS) gre­tos bu­vo žy­miai gau­ses­nės. Se­niau­sios ša­lies po­li­ti­nės par­ti­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­sė 57 kan­di­da­tai, iš ku­rių 13 bu­vo iš­rink­ti ta­ry­bų na­riais. Dau­giau­siai jų – Ro­kiš­ky­je (3). Ap­skri­tai, LSDJS na­riai sėk­min­giau­siai pa­si­ro­dė vi­du­ti­niuo­se Lie­tu­vos re­gio­nų miestuose.

Ga­liau­siai – kon­ser­va­to­riai. Jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ly­gai (JKL) pri­klau­sė ma­žiau kan­di­da­tų – 48, jų bu­vo iš­rink­ta 13, t. y. tiek pat kiek jau­nų­jų so­cial­de­mo­kra­tų. Jau­nie­ji kon­ser­va­to­riai ge­riau­sius re­zul­ta­tus maž­daug to­ly­giai ro­do ir di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se (Vil­niu­je – 2, Kau­ne ir Pa­ne­vė­žy­je – po 1), ir re­gio­nų centruose.

Bend­rai šios trys or­ga­ni­za­ci­jos iš­kė­lė 121 kan­di­da­tą, iš ku­rių bu­vo iš­rink­ti 31. Pa­ly­gi­ni­mui – per sa­vi­val­dos rin­ki­mus vi­so­je ša­ly­je į 1 520 ta­ry­bų vie­tų kan­di­da­ta­vo 14 034 kan­di­da­tai. Tad ne­pai­sant per­ga­lių, jau­ni­mas čia – tik la­šas jūroje.

Į politikos užribį – savo noru

Nors rin­ki­muo­se re­zul­ta­tai ne­bliz­ga, jau­ni­mo po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ne­trūks­ta pa­jė­gu­mų pa­siek­ti kai ku­rių už­si­brėž­tų po­li­ti­nių tiks­lų. Pa­vyz­džiui, kad ir ne­se­niai bend­ro­mis vi­sų tri­jų po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos (Li­JOT) pa­stan­go­mis iki 21 me­tų nu­leis­ta am­žiaus kar­te­lė kan­di­da­tams rin­ki­muo­se į ša­lies par­la­men­tą. Tai­gi lo­biz­mo įgū­džių joms netrūksta.

Ta­čiau ko­dėl or­ga­ni­za­ci­jų įta­ka ma­žiau ma­to­ma rin­ki­muo­se ar­ba vyk­dant po­ky­čius jau­ni­mo po­li­ti­ko­je? Bu­vu­si vie­nos po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos na­rė ŠAUKSMUI pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vo­je šios or­ga­ni­za­ci­jos ne­ati­tin­ka sve­tur įpras­to mo­de­lio, pa­gal ku­rį jos ak­ty­viai da­ly­vau­ja par­ti­jos veik­lo­je ir na­cio­na­li­nė­je politikoje.

„Po­li­ti­nė­je jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je su­kaup­tą so­cia­li­nį ka­pi­ta­lą na­riai vė­liau pa­nau­do­ja siek­ti ge­res­nių po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gų.“ Anot alum­nės, jos po­li­ti­nė jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja ne­da­ly­vau­da­vo rin­ki­muo­se – nei su­tei­kiant pa­gal­bą ati­tin­ka­mos par­ti­jos rin­ki­mų kam­pa­ni­joms, anei ke­liant sa­vus jau­ni­mo kan­di­da­tus į par­ti­jos są­ra­šus. Tie­sa, kan­di­da­tų iš jos or­ga­ni­za­ci­jos bū­ta, bet tik iš as­me­ni­nės iniciatyvos.

„Po­li­ti­nė­je jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je su­kaup­tą so­cia­li­nį ka­pi­ta­lą na­riai vė­liau pa­nau­do­ja siek­ti ge­res­nių po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gų,“ – or­ga­ni­za­ci­jos alumnė.

Kad ne­daug kas pa­si­kei­tę ir šian­dien pa­ro­dė da­bar­ti­nis li­jot pre­zi­den­tas, 2019–2020 me­tais ėjęs LLJ val­dy­bos na­rio pa­rei­gas, Do­man­tas Ka­te­lė. As­me­ni­nės pa­tir­ties li­be­ra­laus jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je tu­rin­tis Ka­te­lė po­rą die­nų prieš rin­ki­mus LRT pub­li­kuo­ta­me straips­ny­je tei­gė, kad „Jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai lau­kia sa­vo iš­ga­ny­to­jo – drą­saus ir jau­ni­mu pa­si­ti­kin­čio po­li­ti­ko, ku­ris im­tų­si neš­ti šį klau­si­mą parlamente.“

Lap­kri­tį iš­ėju­sia­me teks­te apie pag­rin­di­nes jau­ni­mo prob­le­mas – ta pa­ti gai­da: „Jau­ni­mo po­li­ti­ka sa­vi­val­dy­bės lyg­me­niu stip­rės tik ta­da, kai „vy­res­nie­ji“ nu­spręs, kad ji yra to­kia pat svar­bi, kaip ir bet ku­ri ki­ta mu­ni­ci­pa­li­niu ly­giu ku­ruo­ja­ma sritis.“

Kal­bė­da­mas apie svar­biau­sias spręs­ti­nas prob­le­mas vi­sų Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vas nuo­sek­liai brė­žia vi­zi­ją, kad pro­ver­žį jau­ni­mo po­li­ti­ko­je pa­sieks ne pats jau­ni­mas. Ver­čiau pa­sta­ro­jo pa­siū­ly­mams tie­siog vi­lia­ma­si ge­ros va­lios iš senimo.

Po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų pla­nai ne ką am­bi­cin­ges­ni. Už­me­tus žvilgs­nį į LLJ, JKL ir LSDJS veik­los stra­te­gi­jas ir ata­skai­tas, da­ro­si aki­vaiz­du, kad or­ga­ni­za­ci­jos ne­ke­lia sau tiks­lų di­din­ti įta­kos par­ti­jo­se ar kel­ti sa­vo kan­di­da­tus ša­lies rinkimuose.

Kiekvienas už save, visi už nieką

Per rin­ki­mus kiek­vie­no kan­di­da­to sėk­mė pri­klau­so nuo ge­bė­ji­mo mo­bi­li­zuo­ti rin­kė­jus. Par­ti­jos ei­li­niams kan­di­da­tams pa­pras­tai su­tei­kia tiek pa­ra­mos, kad už­tek­tų pa­deng­ti įvai­rius rin­ki­mų mo­kes­čius. Jei­gu kan­di­da­tui pa­si­se­kė – jis ar­ba ji iš par­ti­jos dar gaus su­mą as­me­ni­nei po­li­ti­nei reklamai.

Vi­są li­ku­sią rin­ki­mų kam­pa­ni­ją kan­di­da­tas or­ga­ni­zuo­ja pats. Čia ypač svar­bų vaid­me­nį vai­di­na įdir­bis su pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ne. Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, in­te­re­sų gru­pės, ga­liau­siai ne­at­ly­gin­ti­nai dir­ban­tis ar­ti­miau­sias pa­lai­ky­to­jų bū­rys ir rin­ki­mų šta­bas – pa­sta­rie­ji per­ga­lės ne­ga­ran­tuo­ja, bet be jų bet ko­kius rin­ki­mus lai­mė­ti yra prak­tiš­kai neįmanoma.

Ro­dos, kan­di­da­tams iš jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų sa­vai­me su­pran­ta­mas są­jun­gi­nin­kas čia tu­rė­tų bū­ti jų pa­čių or­ga­ni­za­ci­jos. Vis­gi rea­ly­bė­je po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių jų na­rių san­ty­kis yra ga­na nereikšmingas.

Štai ant­rai ka­den­ci­jai kan­di­da­ta­vu­sios ir į Vil­niaus mies­to ta­ry­bą iš­rink­tos dvi­de­šimt pen­ke­rių Dei­man­tės Rim­ku­tės (LP) – vie­nos jau­ni­mo po­li­ti­kos žvaigž­džių na­cio­na­li­niu mas­tu – kam­pa­ni­jo­je LLJ vi­sai ne­ma­ty­ti. Jos kam­pa­ni­jos part­ne­riai – Ras­ke­vi­čius, Ši­ma­šius ir ki­ti pri­pa­žin­ti liberalai.

„Jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai lau­kia sa­vo iš­ga­ny­to­jo – drą­saus ir jau­ni­mu pa­si­ti­kin­čio po­li­ti­ko, ku­ris im­tų­si neš­ti šį klau­si­mą par­la­men­te.“ – Li­JOT pre­zi­den­tas Do­man­tas Katelė

Ne ką dau­giau jau­nuo­lių bu­vo ma­ty­ti ir dvi­de­šimt vie­ne­rių Ral­fo Ro­mei­kos (TS-LKD) rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je Kau­ne. Agi­tuo­jant lai­ki­no­sios sos­ti­nės Vil­niaus gat­vė­je pa­gal­bos ran­ką Ro­mei­kai iš­tie­sė Sei­mo kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos pir­mi­nin­kė Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė (TS-LKD). Kad į mies­to ta­ry­bą kan­di­da­tuo­ja vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas, JKL Kau­no sky­riaus prieš­rin­ki­mi­nė­je ko­mu­ni­ka­ci­jo­je – nė užuominos.

Ati­tin­ka­mas sce­na­ri­jus kar­to­ja­si ir su mi­nė­tu And­riu­mi Grumo­du (LSDP) Prie­nų rajone.

Rin­ki­mų me­tu – šti­lis ir vi­sų jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ko­mu­ni­ka­ci­jo­je. Ban­dy­mai jo­je at­ras­ti pa­siū­ly­mus par­ti­jų prog­ra­moms ir kan­di­da­tų pa­stan­gas ko­vo­ti dėl rin­kė­jų dė­me­sio pa­si­ro­dė bergž­di. Tie­są pa­sa­kius, per­žvel­gus jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų so­cia­li­nių tink­lų pa­sky­ras net­gi bū­tų sun­ku pa­sa­ky­ti, kad vy­ko rin­ki­mai. Abe­jin­gos or­ga­ni­za­ci­jos lie­ka ir po rin­ki­mų, ne­pa­si­džiau­gu­sios man­da­tus iš­ko­vo­ju­siais sa­vo nariais.

Žmo­gaus tei­sės, nar­ko­ti­kų po­li­ti­ka, psi­chi­kos svei­ka­ta, kli­ma­to kai­ta – vi­siems sa­vai­me su­pran­ta­ma, ko­kios rim­tos šios Lie­tu­vos jau­ni­mo prob­le­mos. Sun­ku pa­neig­ti ir tai, kad jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ne­tu­ri ar ne­mo­ka pa­teik­ti pa­siū­ly­mų ša­lies po­li­ti­kams. Tik sun­ku pa­ti­kė­ti, kad šie klau­si­mai pa­ju­dės vien tik iš se­ni­mo ge­ros va­lios – be ak­ty­vaus jau­ni­mo įsi­trau­ki­mo į rinkimus.

Kaip ga­li­ma ti­kė­tis jau­ni­mo prob­le­mų spren­di­mų, jei­gu jo po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos net ne­si­ima politikos.


Do­mas Lavru­kai­tis, „Į už­ri­bį – sa­vo no­ru“, Šauks­mas, 2023, nr. 1 (pa­va­sa­ris), p. 5–6.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar