Turkijos studentų protestai prasidėjo sausio mėnesį dėl prezidento Erdoğano paskirto režimui lojalaus rektoriaus prestižiniame Boğaziçi niversitete. Tai pirmas kartas, kai universiteto rektorius nebuvo renkamas universiteto bendruomenės.
Nedemokratišką rektoriaus paskyrimą akademinės bendruomenės nariai vertino kaip dar vieną autoritarinio režimo kėsinimąsi į akademinę laisvę. Nuo sausio besitęsiantys protestai vasario pradžioje eskalavosi. To priežastis – vienos meninės protesto akcijos metu greta maldos namų pavaizduota LGBT vėliava. Žiniasklaida pranešė apie studentų susirėmimus su policija ir daugiau nei pusantro šimto sulaikytų studentų.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Kas antras studentas nepatenkintas savo finansine padėtimi, kas trečias turi finansinių sunkumų, skelbia naujas LSS tyrimas
Tokius rezultatus atskleidė LSS šių metų pradžioje atliktas tyrimas „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti studentų darbo paplitimą studijų laikotarpiu bei įvertinti valstybės finansinės paramos sistemos patrauklumą.
Kaip rašoma LSS pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros (73 proc.), doktorantūros (80 proc.) ir laipsnio nesuteikiančių studijų (69 proc.) studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę.
Nors nemaža dalis studentų darbą mato kaip galimybę realizuoti save (54 proc.) bei įgyti naudingos patirties (74 proc.), daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų be darbo negalėtų išgyventi. Tuo tarpu net 69 proc. apklaustųjų teigė dirbantys tam, kad galėtų įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
Pasak tyrimo rezultatų, dažniausios studentų išlaidos atitenka būtiniausioms prekėms ir paslaugoms – maistui, būstui ir transportui ir per mėnesį vidutiniškai siekia iki 350 eurų.
Nors studentai nėra patenkinti savo finansine padėtimi, naudotis valstybės remiamomis paskolomis jie nėra linkę – galimybe gauti valstybės remiamą paskolą studijų kainai apmokėti pasinaudojo 9 proc. studentų, o gyvenimo išlaidoms padengti – vos 3 proc.
Dėl pandemijos darbą praradusius Prancūzijos ir Anglijos studentus gelbsti maisto bankai
Slopstant antrajai viruso bangai, nacionalinės Prancūzijos studentų sąjungos (UNEF) savanoriai toliau tiekia maistą skurstantiems didmiesčių studentams. Studentus į maisto bankus gina ne tik pajamų stygius. Duris užvėrus universitetinių miestelių valgykloms, studentai neteko įprastos pigaus maitinimo prieigos.
Studentų sąjungos atstovas Lye Belhadj pasakoja, kad vien Marselyje per pastaruosius kelis mėnesius išdalinta daugiau nei 20 tūkst. maisto paketų. Jo teigimu, laukiant davinių, kasdien nusidriekia ilgos eilės studentų, o sąjungą kiekvieną savaitę pasiekia šimtai naujų pagalbos prašymų.
Tuo tarpu Ketvirtasis kanalas Anglijoje praneša apie neregėtą užsienio studentų skurdą. Besitęsiant karantinui, didžiausia rizikos grupe tapo darbų netekę studentai iš trečiųjų šalių. Dažniausiai stokodami finansinio šeimos užnugario, jie yra visiškai priklausomi nuo stabilaus darbo užmokesčio.
Kanalo reporteriai teigia, kad dėl specifinio vizos statuso šie studentai negali tikėtis valstybės paramos. Maža to, grėsmė būti paskelbtiems nemokiais ir prarasti studentišką vizą studentus atbaido nuo pagalbos paieškų universitete. Religinių bendruomenių kuruojami maisto bankai šiems studentams tampa paskutiniu išsigelbėjimu.
