Įvyko pirmasis naujai išrinkto VDU Studentų parlamento posėdis
Fakultetų atstovai rinko parlamento pirmininką bei sekretorių, atstovus Senate ir atstovybės Revizijos komisijos narį. Taip pat diskutuota apie universiteto restruktūrizacijos ir strategijos planus bei tolimesnę parlamento komunikaciją ir posėdžių tvarkaraštį.
Į parlamento pirmininko postą kandidatavo trys studentai: šauksmininkas Emil Starodubov, atstovybės Valdybos narys Daniel Mačichin ir Martynas Matusevičius. Daugiausiai palaikymo su 30 balsų sulaukė Mačichin.
Išrinktas pirmininkas praėjusią kadenciją ėjo parlamento nario pareigas. Tačiau šiais metais parlamento rinkimuose Mačichin sėkmė nelydėjo – jam pavyko surinkti vos trijų Gamtos mokslų fakulteto studentų balsus. Tačiau atstovybės reglamentas nenurodo, kad parlamento pirmininkas turi būti parlamento narys.
Nepaisant patirties parlamente ir atstovybėje, šauksmininkų frakcija pareiškė abejonę dėl Mačichin kandidatūros. Visų pirma, valdybos narys vadovaudamas parlamentui galėtų daryti įtaką šio organo nepriklausomumui. Kandidatas taip pat yra pagarsėjęs savo kritiškais pasisakymais apie studentų parlamento veiklos prasmę.
Šauksmininkų frackija parlamente kaip ir praėjusios kadencijos pirmame posėdyje siūlė susiplanuoti parlamento posėdžių grafiką, kurie, anot frakcijos, turėtų vykti bent kartą per mėnesį. Šis pasiūlymas praėjusiais metais buvo išvien atmestas, o šiais taip pat nepriimtas savo pirmine forma. Vis dėlto kompromisas parlamente buvo pasiektas ir nuo šiol jis į posėdžius rinksis dažniau nei bet kada iki šiol – kas antrą mėnesį.
Mančesterio universiteto studentai po protestų laimėjo 30 % mažesnę bendrabučių nuomos kainą
Po siautulingo protestų ir nuomos streikų mėnesio dėl koronaviruso pandemijos valdymo Mančesterio universitetas sutiko savo studentams 30 % sumažinti nuomos mokestį pirmajam akademinių metų pusmečiui.
Universitetas trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad visiems universiteto bendrabučiuose gyvenantiems studentams bus suteikta nuolaida, lygi keturių savaičių nuomai, kaip kompensacija už prastą studijų kokybę nuo rugsėjo iki sausio pabaigos. Pareiškime taip pat išdėstyti planai atnaujinti studijų erdves, išspręsti priežiūros problemas ir pagerinti saugą.
Universitetas teigė, kad bendra nuolaidos vertė yra 4 mln. svarų sterlingų. Manoma, kad tai yra didžiausia nuolaida, kurią studentai iškovojo po savo streiko kampanijos.
Universitetas šį žingsnį žengė beveik mėnesį po to, kai studentai be išankstinės žinios nugriovė tvoras, kurios per naktį buvo pastatytos aplink jų bendrabučius. Protestą, kuriame dalyvavo šimtai, surengė studentų nuomos streiko grupė, kuri teigė, kad įvykis paskatino kitus prisijungti prie jų judėjimo.
Studentų neramumai baigėsi tuo, kad 15 studentų užėmė universiteto pastatą universiteto miestelyje. Paskelbus nuolaidą, nuomos streikų grupė, kurią sudaro apie 200 studentų, pareiškė, kad tai pagaliau nutrauks pastato okupaciją.
Benas McGowanas, politikos ir sociologijos studentas ir vienas iš „Rent Strike Manchester“ organizatorių, teigė, kad grupė, iš pradžių prašė 40 proc. nuolaidos ir su universitetu derėjosi netiesiogiai per savo studentų sąjungą. Jis pridūrė, kad grupė planuoja atnaujinti streikus sausio mėnesį, kad būtų užtikrintos tolesnės nuolaidos antrai mokslo metų pusei.
Vokietijos studentai vaizdo konferencijoje informavo Merkel apie problemas covid-19 krizės metu
Merkel dialogo metu ragino nuosekliai kovoti su sąmokslo ideologijomis Vokietijoje. „Tai iš esmės yra viso mūsų gyvenimo būdo ataka“, – sakė Kanclerė internetiniame pokalbyje su studentais Berlyne. „Nuo Apšvietos laikų Europa nuėjo keliu, taip sakant, pagal pasaulėžiūrą paremtą faktais. Ir jei pasaulėžiūra staiga atitrūksta arba yra neparemta faktais, tai, žinoma, labai sunku ją suderinti su visu mūsų gyvenimo būdu.“
Kita svarbi tema pokalbio metu buvo studentų susirūpinimas dėl covid-19 krizės. Daugelis jų įvardijo ribotą ar neįprastą praktikos patirt kaip vieną iš ypač aktualių problemų dėl pandemijos. Laboratorijos, meno dirbtuvės ir kultūros įstaigos liko uždarytos dėl pandemijos, o daugelis įmonių šiuo metu nebesamdo praktikantų. Tai ypač problema tiems, kuriems praktika yra būtina sąlyga norint sėkmingai baigti studijas.
Konferencijos dalyviai taip pat kritikavo tai, kad daugeliui studijų laikas prasitęsė, o tai savo ruožtu sukėlė papildomą finansinę naštą. Krizės metu krito nepilno etato darbo vietų pasiūla, o dėl nesuprantamų priežasčių buvo atmestos paraiškos paramai, turėjusiai padėti pereinamuoju laikotarpiu.
Merkel pažadėjo studentų rūpesčiais pasirūpinti – be kita ko, pokalbio su federaline švietimo ministre Anjai Karliczek metu.
Seimas pritarė Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai
Naujoje Vyriausybėje švietimo ir mokslo ministrės pareigas eis konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Ministrė yra buvusi Kauno technologijos universiteto rektorė ir dirbo ankstesnio konservatorių premjero Kubiliaus Vyriausybėje bei vienus metus buvo Kauno miesto tarybos narė.
Programos prioritais nurodomos bio- ir sveikatos technologijų, IT, žiedinės ekonomikos, jūros tyrimų ir ugdymo sritys. Minimos ir humanitarinės bei socialinės krypties studijos bei mokslo tyrimai, tačiau prioritetas vis dėlto skiriamas anksčiau minėtosioms.
Studijų prieinamumo klausimu programoje numatyta susiaurinti priėjimą prieš aukštojo mokslo keliant stojimų į universitetą kartelę. Taip pat programoje yra ir prieštaravimų. Studijų prieinamumo dalies pradžioje nurodoma, kad Vyriausybė sieks suvienodinti stojimo reikalavimus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms. Tačiau programos pabaigoje nurodoma, kad bus bandoma suteikti daugiau galimybių pačioms aukštosioms mokykloms priimti sprendimus dėl studentų priėmimo.
Kita vertus studijų prieinamumą Vyriausybė didint ketina didindama paramą studentams, patiriantiems socialinę atskirtį, peržiūrėdama stipendijų dydžius ir keisdama valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Anot programos, Vyriausybė užtikrins, kad studijas toliau tęsiančiam asmeniui ar esančiam akademinėse atostogose nereikėtų iš karto grąžinti paskolos. Tokie tikslai Vyriausybės programoje nugulė praėjus metams po to, kai šauksmininkai pateikė šiuos pasiūlymus aukštojo mokslo bendruomenei.
Vyriausybė taip pat iš dalies ketina keisti krepšelio finansavimo sistemą ir aukštųjų mokyklų finansus sieti su veiklos kokybės rodikliais ir kad iki 20 proc. studijoms skiriamų lėšų būtų tiesiogiai susieta su veiklos rezultatais.
Kas liečia akademinių darbuotojų darbo sąlygas, Vyriausybė sieks, kad akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarytų ne mažiau 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Visgi programa nutyli ko ne svarbiausią klausimą: bendrąjį aukštojo mokslo finansavimą. Apart mokslo tyrimų finansavimo kadencijos pabaigoje, naujoji Vyriausybė Seimui neįsipareigojo siekti, kad aukštojo mokslo finansavimas padidėtų ir pasiektų konkrečią dalį nuo BVP.