Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo padvigubinti socialines stipendijas
Komitetas pritarė ir kitiems Lietuvos studentų sąjungos pasiūlymams – socialines stipendijas turėtų gauti ir profesinių, ir trečiosios pakopos studijų studentai, o jų mokėjimas turėtų būti atskirtas nuo akademinių rezultatų.
Vis dėlto Vyriausybė nepritaria komitete svarstomam Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektui, argumentuodama, kad stipendijos nuo šių metų rugsėjo ir taip bus keliamos dešimčia eurų. Toks padidinimas, Vyriausybės vertinimu, „atitinka esamas valstybės finansines galimybes“.
Vyriausybėje gegužės pradžioje svarstant projektą švietimo ministras Algirdas Monkevičius argumentavo, kad pasiūlymams įgyvendinti reikėtų papildomų keturių su puse milijonų eurų ir tai būtų iššūkis kovos su viruso kontekste.
Vis dėlto, LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas suabejojo tokio sprendimo pagrįstumu, kadangi viruso krizės metu randama lėšų vienkartinei paramai kitoms pažeidžiamoms grupėms. Pasak Sarkano, Lietuvos studentai taip pat priklauso šiai grupei. Jis išreiškė viltį, kad studentai paramos susilauks.
2019-aisiais socialines stipendijas gavo 4 800 studentų, jiems išmokėta beveik trys milijonai eurų.
Šauksmininkai paskelbė pasiūlymą dėl Vyriausybės paramos viruso krizės metu
Dokumente, adresuotame Lietuvos studentų sąjungai ir visų šalies aukštųjų mokyklų studentų atstovybėms, prašoma vieningai palaikyti ir paremti siūlymus bei visų Lietuvos studentų vardu pateikti juos Vyriausybei.
Šauksmininkų dokumente siūloma Vyriausybės prašyti lėšų, kurios būtų skirtos aukštosioms mokykloms padengti visą ar dalį studentų mokamo mokesčio už apgyvendinimą aukštųjų mokyklų ir privataus sektoriaus būstuose. Dokumente taip pat siūloma Vyriausybės prašyti lėšų, kurios būtų skirtos aukštosioms mokykloms šiais metais atleisti valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančius studentus nuo viso arba dalies mokesčio už studijas.
Kreipimesi į studentų savivaldos organizacijas pažymima, kad kovo 16 d. Vyriausybės sprendimu įvestas karantinas, ypač paveikė ūkio sektorius, kuriuose dažnai dėl pragyvenimo dirba studentai.
Anot šauksmininkų, karantino metu reikšminga dalis studijas remiančių tėvų ar globėjų neteko dalies arba visų pajamų. Šios aplinkybės padarė neigiamą įtaką Lietuvos studentų materialinei ir socialinei būklei ir sukėlė riziką, kad nemaža dalis jų gali netekti galimybės kokybiškai (arba iš viso) tęsti savo studijų.
Dokumente minima, kad su tokiais pat iššūkiais susidūrusios kitų Europos valstybių vyriausybės po nacionalinių studentų savivaldų organizacijų pateiktų pasiūlymų aukštosioms mokykloms skyrė lėšas, numatytas būtent materialinei ir socialinei studentų paramai karantino metu.
Tuo tarpu visos Europos studentus atstovaujanti Europos studentų sąjunga balandžio 6 d. paskelbtoje pozicijoje dėl viruso sukeltos krizės prašo visų Europos vyriausybių „nustatyti, kurie studentai yra atsidūrę socialiai pažeidžiamoje padėtyje, ir jiems skirti reikalingą finansinę ir socialinę pagalbą.“ Lietuvos studentus ESU atstovauja Lietuvos studentų sąjunga.
Iki šiol Lietuvoje studentų savivaldos organizacijos nėra Vyriausybei paskelbusios pasiūlymų ar reikalavimų, kurie būtų nukreipti į būtent studentų paramą viruso sukeltos krizės ir karantino metu. Su karantino sukeltomis problemomis aukštosios mokyklos tvarkosi savomis jėgomis. Tai reiškia, kad studentams suteikiama nevienoda pagalba.
Įvyko paskutinė VU SA padalinių rinkiminė-ataskaitinė konferencija
Konferencija Matematikos ir informatikos fakultete pabaigė 14 VU SA padalinių konferencinių eilę, kuri prasidėjo balandžio 20 d. Konferencijų metu buvo išrinkti studentų atstovai į VU SA ir universiteto valdymo organus. Tarp jų – 42 nariai į VU SA parlamentą – tarp kurių yra ir vienas šauksmininkų atstovas – ir 140 delegatų į VU SA ataskaitinę-rinkiminę konferenciją, kuri nuotoliniu būdu vyks gegužės 23 d.
Šios konferencijos metu bus renkamas naujas VU SA prezidentas. Siekį tapti didžiausios Lietuvos studentų savivaldos vadovu išreiškė vienas kandidatas. Justas Kvedaravičius – trečio kurso fizikos studentas Fizikos fakultete, dabar einantis atstovybės socialinio proceso reikalų koordinatoriaus ir studentų atstovo VU Senate pareigas.
Savo motyvaciniame laiške kandidatas teigia, kad jam šias pareigas „teikti siūlymai socialinių stipendijų įstatymo keitimui, bendrabučių finansavimui, rūšiavimo, studentų sporto ir sveikatingumo Vilniaus universitete sprendimui, taip pat ieškoti sprendimai studentų prieinamumui aukštajame moksle įtraukiant su šiais klausimais dirbančias organizacijas ir institucijas Lietuvoje.“
Tarp savo veiklos gairių Kvedaravičius nurodo, kad atstovybė turėtų „gerinti studentų socialines garantijas, siekiant geresnių studijų paskolų suteikimo sąlygų, didesnių stipendijų, papildomų galimybių studentams įsidarbinti Universitete“.
Gairėse taip pat minima, kad „Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje reikia sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiais tokiais kaip Vokietijos, kuri užtikrina reikšmingesnes socialines garantijas dirbantiems ar žemesnio socioekonominio statuso studentams. Taigi vienas iš prioritetų atstovaujant studentams Universiteto ir nacionaliniu mastu – proaktyviai veikti teikiant pasiūlymus studentų paskolų sistemos gerinimui, studentams skiriamų stipendijų didinimui, siekiant sudaryti sąlygas studentams įsidarbinti Universitete.“
Kandidato nuotolinis prisistatymas vyks gegužės 20 d., 18 val. Gyva transliacija vyks VU SA Facebook paskyroje, kurios metu žiūrovai galės užduoti klausimus.
Įvyko debatai tarp kandidatų į KTU SA prezidento postą
Nuotolinę debatų transliaciją tarp atstovybės prezidento pareigas einančio Augustino Laimono Bytauto ir savo kandidatūrą iškėlusios studentų atstovės KTU senate Kristės Skaudaitės stebėjo apie du su puse tūkstančio žiūrovų.
Dabartinio prezidento veiklos programoje tarp kitų tikslų numatyta siekti, kad atstovybė administruotų visus su studentais susijusius reikalus (pvz., bendrabučius, laisvalaikio ir maitinimo įstaigas) ir kad KTU SA labiau įsitrauktų į vietinio ir į nacionalinio lygmens studentų politiką.
Vis dėlto Bytauto programoje nenurodyta, kokiu būdu atstovybė turėtų perimti šias užduotis iš universiteto administracijos ir nepasakyta, kokius klausimus prezidentas siūlytų kelti kartu su kitomis studentų atstovybėmis. Debatų metu prezidento pareigas einantis Bytautas taip pat negalėjo tiksliai atsakyti į studentų klausimą, kaip atstovybė turėtų išnaudoti padidėjusį savo biudžetą.
Vis dėlto, kalbėdamas apie galimybę įsteigti KTU SA investicinį fondą atstovybės prezidentas prasitarė, kad jis galėtų būti naudojamas ne tik kritiniais atvejais padengti susidariusias atstovybės skolas, bet ir galima investuoti į KTU SA skirtą sodybą.
Tuo tarpu tikslindamas savo savivaldos viziją, kokių veiksmų atstovybė turėtų imtis, kad galėtų po truputį judėti link su studentais susijusios infrastruktūros administravimo Bytautas nurodė, kad KTU SA visų pirma turėtų prisijungti kitas universiteto studentiškas organizacijas.
Anot Bytauto varžovės Skaudaitės, didžiausia atstovybės problema yra tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje jai nesiseka išlaikyti narių. Jos dėmesys nukreiptas jau į esančius narius ir jų ugdymą. Vis dėlto kandidatė nenurodė, kokios priežastys trukdo studentams domėtis atstovybe ir įsitraukti į jos veiklą ir ką atstovybė turėtų daryti, kad pasidarytų aktuali studentams.
Kristė, savo programoje pažymėjusi, kad atstovybė turėtų apsiimti studentų švietimu, o kaip aktualios jiems temos pavyzdį pateikė asmeninius finansus. Anot jos, atstovybė turėtų rengti mokymus studentams panašiomis temomis.
KTU SA prezidento rinkimai vyks gegužės 23 dieną per atstovybės nuotolinę ataskaitinę-rinkiminę konferenciją. Jos metu taip pat bus renkami studentų atstovai į KTU senatą ir atstovybės kontrolės komiteto nariai. Apie konferenciją daugiau informacijos rasi KTU SA Facebook paskyroje.
Vokietijos švietimo ministrė turėtų atsistatydinti, teigia Federalinės studentų atstovybių sąjungos (fsz) valdybos narė Leonie Ackermann
Vokietijos švietimo ministrė Anja Karliczek pradėjo paskolų programą, kurios metu studentai gali kreiptis į valstybinį plėtros banką dėl beprocentinės paskolos, neviršijančios 650 eurų per mėnesį.
Vis dėlto, anot studentų atstovės, šios paskolos yra finansiniai spastai studentams. Jos bus mokamos be palūkanų tik iki kitų metų kovo pabaigos, o paskui palūkanos turės būti mokamos kaip įprasta.
Ministrė studentams taip pat įsteigė skubios pagalbos fondą. Vokietijos studentų reikalų tarnyba išdalino 100 milijonų eurų studentų atstovybėms, kad pastarosios galėtų paremti studentus per krizę.
Anot Ackermann, fondas buvo žingsnis teisinga kryptimi, tačiau jam skirtos lėšos buvo per mažos. Pavyzdžiui, 200 eurų neatidėliotina pagalba, skirta studentams, Heseno žemėje buvo išdalinta per dvyliką valandų. Studentai jau du mėnesius neturėjo pajamų, todėl jiems tenka naudotis vartojimo paskolomis arba skolintis pas pažįstamus. FSZ reikalauja, kad fondui būtų skirta bent vienas milijardas eurų.
Vokietijos studentų atstovai jau keleris metus nurodo prekariškas studentų gyvenimo sąlygas. Viruso krizės metu tampa akivaizdūs neteisingos politikos sprendimai. Anot jų, dabar yra tinkamas laikas esminei jos kritikai ir sisteminiams pokyčiams.
„Aš iš tikrųjų bijau, kad studentai liks daugiausiai praradę dėl krizės. Vis dėl to šiek tiek tikiu universitetais. Jie pažadėjo, kad studentai nepatirs jokių sunkumų. Galbūt krizė išryškins prekarišką daugelio studentų situaciją ir dėl jos galėsime pakeisti finansavimo sistemą“, – pokalbio pabaigoje sakė Ackermann.
Niujorko universitete streikuoja darbuotojai ir nuomininkai
Daugiau nei 450 NYU magistrantų palaikydami streikuojančius universiteto darbuotojus pažadėjo „susirgti“ ir nesirodyti užsiėmimuose paskutinę semestro savaitę. Iki šiol į streiką įsitraukė daugiau kaip 110 asistentų, o kai kurie profesoriai oficialiai nutraukė užsiėmimus remdami studentų veiksmus. NYU akademiniai darbuotojai taip pat paskelbė nuomos streiką solidarizuodamiesi su studentais ir kitais darbuotojais.
Tuo tarpu administracija ignoruoja kvietimą teikti paramą dėl viruso krizės, kuriį pasirašė daugiau nei 1 200 NYU organizacijų ir bendruomenės narių. Administracija teigė, kad atsakymą pateiks per kelis mėnesius.
Pagal federalinę pagalbos programą dėl viruso sukeltos krizės NYU planuoja gauti apie 25 milijonus JAV dolerių paramos. Tai būtų antra didžiausia dotacija privačiam universitetui visoje šalyje. Po kelių savaičių studentų ir darbuotojų akcijų ir kampanijų universitetas pagaliau paskelbė savo lėšų panaudojimo planą, kurio ankstesnėje versijoje tik 50 procentų minėtos sumos būtų skirta studentų paramai. Naujame plane numatyta skirti visus 25 milijonus dolerių studentų paramai krizės metu.
