Studentų judėjimas mirė – jį nužudėme mes

Studentų organizacijos retai kritiškai svarsto savo veiklą. Neseniai pasirodžiusiame KTU Studentų atstovybės prezidento Augustino Laimono Bytauto tekste bandoma užčiuopti jų problemas. Domo Lavrukaičio atsakymas, ko pritrūko šiuose svarstymuose.

Ne­se­niai pa­si­ro­dė KTU SA pre­zi­den­to Au­gus­ti­no Lai­mo­no By­tau­to teks­tas apie stu­den­tiš­ko ju­dė­ji­mo prob­le­mas. Jis svar­bus kaip vie­nas iš re­tų teks­tų (tur­būt vie­nin­te­lis iš stu­den­tų at­sto­vy­bės), svars­tan­čių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų ir sa­vi­val­dos prob­le­mas bei ban­dan­čių kri­tiš­kai pa­žvelg­ti į sa­vo veik­lą. Teks­tą pa­va­din­ti po­le­miš­ku yra sun­ku, ta­čiau jis pra­šo­si at­sa­ky­mo vien dėl sa­vo iš­skir­ti­nu­mo ir vie­no­je vie­to­je iš­reikš­tos stu­den­tų at­sto­vy­bės pozicijos.

By­tau­tas pra­de­da ban­dy­mu api­brėž­ti stu­den­tų or­ga­ni­zuo­tu­mo ir ak­ty­viz­mo šal­ti­nį. Pa­sak jo, stu­den­tai ne­tu­ri dar­bo įsi­pa­rei­go­ji­mų, jų ne­ga­li­ma iš­mes­ti iš uni­ver­si­te­to, ne­at­si­žvel­gus į jų nuo­mo­nę at­si­du­ria­ma teis­me ir ap­skri­tai stu­den­tai yra idea­lis­tai, at­me­tan­tys bet ko­kį val­džios spren­di­mą, ne­ati­tin­kan­tį jų in­te­re­sų. Su to­kiu stu­den­to api­brė­ži­mu ga­li­ma bū­tų su­tik­ti, jei­gu tai bū­tų ap­ra­šy­mas, koks stu­den­tas tu­rė­tų bū­ti, o ne koks jis yra. Juk rea­ly­bė ro­do ką ki­tą: dau­gu­ma stu­den­tų dir­ba, tad juos ga­li at­leis­ti; iš uni­ver­si­te­tų jų mes­ti nie­kas ne­si­ruo­šia, nes stu­den­tai at­ne­ša pi­ni­gų krep­še­lius; sa­vo žo­džiais jie ne­tu­ri jo­kios įta­kos nei po­li­ti­kos, nei kul­tū­ros lau­kui (ką kal­bė­ti apie pla­tes­nes lan­kas). Stu­den­tai šian­dien tik­rai nė­ra tie ener­gin­gi idea­lis­tai, an­ga­žuo­tai gi­nan­tys sa­vo in­te­re­sus. Jų „ly­de­riai“ kaip KTU SA grei­čiau da­ly­vau­ja cent­ri­nės val­džios ini­ci­juo­tuo­se mi­tin­guo­se ir bend­rai yra la­biau uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos nei stu­den­ti­jos dalis.

Jei­gu to­kių stu­den­tų, ku­riuos ap­ra­šo By­tau­tas, nė­ra ar­ba yra la­bai ma­žai, tai ko­kie stu­den­tai vis dėl­to jun­gia­si į stu­den­tų ju­dė­ji­mus ir kaip jie su­pran­ta šios są­vo­kos tu­ri­nį? KTU SA pre­zi­den­tas ją su­ta­pa­ti­na su uni­ver­si­te­to UNITED prog­ra­ma, ku­ri vi­so la­bo tė­ra įmant­ri vie­šų­jų ry­šių eti­ke­tė vi­soms KTU stu­den­tų siū­lo­moms už­kla­si­nėms veik­loms. Ne­ga­na to, at­ro­do, kad šios prog­ra­mos pa­va­di­ni­mas yra By­tau­to siū­lo­mų stu­den­tų sa­vi­val­dos po­ky­čių pag­rin­das. Ar ne iš jo ky­la vė­liau teks­te pa­si­ro­dan­tis siū­ly­mas bū­ti „vie­nin­giems“? Ar stu­den­tų at­sto­vy­bė­se esa­ma to­kio idė­jų sty­giaus? Nu­ko­pi­juo­tą lo­zun­gą įve­dant į stu­den­tų dis­ku­si­jų lau­ką, į jį įlei­džia­ma uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ja, skir­ta pri­sta­ty­ti uni­ver­si­te­to tei­kia­mas pa­slau­gas ir pri­trauk­ti kuo dau­giau nau­jų krepšelių.

At­si­tik­ti­nis ir ne­tiks­lus vi­sų KTU vei­kian­čių stu­den­tiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų įvar­di­ji­mas vie­nu ju­dė­ji­mu By­tau­tui teks­te iš­ke­lia prob­le­mą, ku­rios rea­ly­bė­je ir­gi nė­ra. To­liau ei­na pa­dri­ki svars­ty­mai. Kri­ti­kuo­ja­ma, kad stu­den­tų in­te­re­sams at­sto­vau­ja skir­tin­gi stu­den­tų su­si­bū­ri­mai, ku­rie iš tik­rų­jų ne­su­da­ro ju­dė­ji­mo, nes ne­tu­ri bend­ro tiks­lo. Pa­ra­dok­są konsta­ta­vęs au­to­rius siū­lo spręs­ti „ne­ju­dan­čio ju­dė­ji­mo“ prob­le­mą – vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos, tar­si at­si­grę­žiant į KPI ko­mjau­ni­mo epo­chą, tu­rė­tų ei­ti vie­na kryptimi.

To­liau dės­to­mos min­tys apie, pa­sak au­to­riaus, svar­biau­sią stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ją – stu­den­tų at­sto­vy­bę. Ji po sa­vo sto­gu glo­bo­jan­ti la­bai skir­tin­gus sky­rius ir „hi­po­te­tiš­kai ta­riant“ yra „než­mo­niš­ka jė­ga“. Iš vie­nos pu­sės gai­la, kad at­ėjus lai­kui da­ly­vau­ti mi­tin­guo­se šio įvai­ru­mo ir jė­gos ne­si­ma­to tarp pil­kos vie­no­dų SA džem­pe­rių ma­sės. Ki­ta ver­tus, pa­gal teks­to pra­džio­je pa­ties pre­zi­den­to iš­dės­ty­tą or­ga­ni­za­ci­jų lo­gi­ką, įvai­ru­mas juk yra silp­no ju­dė­ji­mo požymis.

Ant­ru punk­tu nie­ko ne­pa­sa­ko­ma apie ki­tas KTU stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jas, tik kal­ba­ma apie jų bend­ra­dar­bia­vi­mą. Esą in­di­vi­dua­liz­mo per­s­melk­tos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos vie­nos su ki­to­mis nie­ka­da ne­pa­si­da­lin­tų iš­tek­liais sa­vo tiks­lams siek­ti. By­tau­tas nu­ty­li fak­tą, kad kiek­vie­nas stu­den­tų at­sto­vų po­sė­dis ap­lo­dis­men­tų vie­no­ve pri­me­na XXV kom­par­ti­jos su­va­žia­vi­mą ir kad or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri tu­rė­ti ap­čiuo­pia­mą tiks­lą, ku­riam ga­lė­tų pa­nau­do­ti sa­vo iš­tek­lius. Trum­pai ta­riant: ak­me­nis į sa­vo dar­žą mė­tan­tis pre­zi­den­tas vis dėl­to ne­pa­tai­ko į svar­biau­sią – idė­jų – lysvę.

At­ro­do, kad tre­čio­je da­ly­je ga­li­ma už­čiuop­ti kal­bė­ji­mo apie tiks­lus užuo­maz­gas. Tie­sa, iš jos plau­kia tik tai, kad stu­den­tų ju­dė­ji­mui svar­bus tiks­las ga­li bū­ti „KTU iš­gar­sė­ti stu­den­tų sa­vi­raiš­kos do­mi­ni­jo­je“. Au­to­rius net ne­pa­gau­na sa­vęs, kaip vėl tam­pa ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­šų­jų ry­šių ru­po­ru ir iš es­mės ne­pa­sa­ko nie­ko nau­jo apie studentiją.

Teks­to tiks­las, pri­sta­to­mas tik įpu­sė­jus dės­ty­mui, yra ne „leng­vai pastum­ti ir kri­ti­kuo­ti tam tik­ras ins­ti­tu­ci­jas“, bet „pa­siū­ly­ti al­ter­na­ty­vą da­bar­ti­nei sis­te­mai“. Ga­li­ma pri­dur­ti: o gai­la! Pre­zi­den­tas mie­liau kal­ba apie lie­tu­je ne­šio­ja­mus stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų sta­lus, o ne apie tai, kad ant tų sta­lų ne­ras­tu­me jo­kio au­ten­tiš­ko ir stu­den­ti­jai ak­tu­alaus tu­ri­nio. Nuo lie­taus bė­gan­tys stu­den­tų at­sto­vai kaip cuk­ri­niai: sal­džiai at­ro­dan­tys, ta­čiau mi­ty­bos (tu­ri­nio) pras­me – men­kai vertingi.

Kal­bė­da­mas apie pa­vyz­džius iš už­sie­nio, kaip bū­tų ga­li­ma iš­gel­bė­ti stu­den­tų sa­vi­val­dą, pre­zi­den­tas pa­sa­ko A, bet nu­ty­li B. Jis tiks­liai ne­pa­aiš­ki­na, kaip uni­ver­si­te­to nu­sam­dy­ti eta­ti­niai dar­buo­to­jai tu­rė­tų iš­ju­din­ti stu­den­tus; tar­si fi­nan­sai bū­tų ly­gūs idė­joms. To­liau prieš­ta­rau­ja sau teig­da­mas, kad stu­den­ti­ja ne­tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­ma uni­ver­si­te­to iš vir­šaus. Tai­gi, ko­kia vis dėl­to yra KTU SA pre­zi­den­to idea­liai su­tvar­ky­tos stu­den­tų sa­vi­val­dos vi­zi­ja? Ar trūks­ta tik va­dy­bos įgū­džių ir fi­nan­sų? Pre­zi­den­to pa­siū­ly­mas at­nau­jin­ti stu­den­tų sa­vi­val­dą – fi­nan­si­nės iš­mal­dos pra­šy­mas iš uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos, pa­grįs­tas abe­jo­ne stu­den­tų ge­bė­ji­mais pa­tiems tvar­ky­ti sa­vo reikalus.

Straips­nio pa­bai­go­je pre­zi­den­tas api­bend­ri­na sa­vo min­tis. Siū­ly­da­mas pra­dė­ti svars­ty­mus apie ga­li­mą veik­los tiks­lą, vėl pa­slys­ta ant „vie­nin­gu­mo“ – siū­ly­mo stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­joms su­si­ni­ve­liuo­ti pa­gal at­sto­vy­bės ap­ran­gą ir ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­jas. Tik­ras tiks­las ar po­zi­ci­ja vi­sa­da reiš­kia pri­o­ri­te­tus, o pri­o­ri­te­tų su­ta­ri­mas bet ko­kio­je bend­ruo­me­nė­je reiš­kia in­te­re­sų de­ri­ni­mą. Kai kiek­vie­na stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja tu­rės sa­vo vaiz­di­nį, kaip tu­ri at­ro­dy­ti stu­den­to gy­ve­ni­mas ir uni­ver­si­te­tas, gal­būt at­si­gaus stu­den­tų par­la­men­tu va­di­na­ma ins­ti­tu­ci­ja ir at­si­ras tik­rų stu­den­tų ju­dė­ji­mų užuomazgos.

Tai­gi, KTU SA pre­zi­den­tas nors ir ne itin sėk­min­gai, bet vis dėl­to ban­do už­čiuop­ti stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų prob­le­mas ir jų spren­di­mo bū­dus. By­tau­to teks­tas ke­lia abe­jo­nių dėl at­sto­vy­bės ge­bė­ji­mų ves­ti stu­den­tų ju­dė­ji­mų at­si­nau­ji­ni­mą, ta­čiau, ne­pai­sant to, yra pir­mas žings­nis ban­dant for­muo­ti at­sto­vy­bių pa­žiū­ras ir veik­los prog­ra­mas. To­kius žings­nius ženg­ti tu­rė­tų ir ki­tos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos, nes tik nuo jų pri­klau­so stu­den­tų po­li­ti­kos ir kul­tū­ros pa­ki­li­mas ar­ba nuo­puo­lis. Bū­si­mi KTU SA veiks­mai pa­ro­dys, ar šis teks­tas yra dau­giau nei ma­din­gas vie­šų­jų ry­šių žaismas.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis yra VU semiotikos magistrantas, Šauksmo draugijos VDU sekretorius ir jos žurnalo redaktorius. 2019–2020 metais buvo VU SA parlamento narys.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.