Studentai negali apsiribot vien universiteto sienomis, negali neiti į visuomenės gyvenimą, kur po metų antrų jie turės savo įgytas žinias pritaikinti bendriesiems valstybės reikalams.
Po 1968-ųjų aukštosios mokyklos tapo ir politinės veiklos centrais. Tačiau dėl ribojamos studijų trukmės, finansinių sunkumų ir spaudimo siekti kuo geresnių rezultatų studentams vis sunkiau būti politiškai aktyviais aukštojoje mokykloje.
Studentų korporacijoms reikia aiškios vizijos, kaip turėtų atrodyti studento ir universiteto gyvenimas. Kitaip jos taps pamirštu studentų judėjimų istorijos blizgučiu.
