Partija, kurios nebuvo

2024 m. ge­gu­žės 1‑oji Vil­niu­je bu­vo sau­lė­ta. Į ren­gi­nių erd­vę Ty­mo kvar­ta­le su­si­rin­ko dau­giau nei du šim­tai žmo­nių – nuo­tai­kos pa­ki­lios. Skel­bia­ma nau­jos kai­rio­sios par­ti­jos pra­džia. „KAr­tu. Kai­rių­jų al­jan­sas“ – taip pa­si­va­di­no nau­jas da­ri­nys, ku­rio pir­mi­nin­ke iš­rink­ta bu­vu­si so­cial­de­mo­kra­tė Jo­lan­ta Bielskienė.

„Ma­nau, kad tai, ką šian­dien da­ro­me, yra ne tik is­to­ri­nis įvy­kis, bet ir lak­mu­so po­pie­rė­lis mū­sų de­mo­kra­ti­jai“, – kal­bė­jo ji. „Ko­dėl iki šiol ne­bu­vo kai­rio­sios par­ti­jos Lie­tu­vo­je? To­dėl, kad pa­gal da­bar­ti­nius įsta­ty­mus ją įkur­ti la­bai sunku.“

Tą pa­čią die­ną iš­pla­tin­ta­me spau­dos pra­ne­ši­me da­bar­ti­nis or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas And­rius Biel­skis vi­suo­me­nei vis­gi tei­gė, kad tą sun­kią kar­te­lę per­lip­ti pa­vy­kę: „KAr­tu įstei­gė 2 093 asmenys.“ 

Vis­kas kaip pri­klau­so tik­rai par­ti­jai: yra stei­gė­jai ir pa­ra­šai, vė­lia­va ir iš­rink­ta pir­mi­nin­kė. Bū­ta net ir prog­ra­mos – jo­je ža­dė­ta siek­ti trum­pes­nės dar­bo sa­vai­tės, stip­rių pro­fe­si­nių są­jun­gų, pro­g­re­si­nių mo­kes­čių, ma­žes­nių mais­to kai­nų, nuo­mos kai­nų re­gu­lia­vi­mo, pa­ža­bo­ti kli­ma­to kri­zę, už­tik­rin­ti LGBTQ+ ir mo­te­rų teises.

Ta­čiau jei kas nors po to bū­tų ieš­ko­jęs KAr­tu pa­va­di­ni­mo tais me­tais vy­ku­sių Eu­ro­pos Par­la­men­to ar Sei­mo rin­ki­mų biu­le­te­niuo­se, bū­tų nu­si­vy­lęs – par­ti­jos ten ne­bu­vo. Nors vie­šai skelb­ta apie įkū­ri­mą ir su­rink­tus pa­ra­šus, po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja tei­siš­kai ji taip ir netapo.

ŠAUKSMUI pa­si­tei­ra­vus Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, ji tai pa­tvir­ti­no – iki 2025 m. ru­dens jo­kių par­ti­jos stei­gi­mo do­ku­men­tų mi­nis­te­ri­ja nė­ra ga­vu­si. Ki­taip ta­riant, par­ti­ja, apie ku­rios įkū­ri­mą bu­vo iš­kil­min­gai pas­kelb­ta prieš pu­san­t­rų me­tų, tei­siš­kai neegzistuoja.

Ta­čiau apie tai, kad par­ti­ja taip ir ne­bu­vo įsteig­ta, vi­suo­me­nė in­for­muo­ta ne­bu­vo. Nei so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, nei KAr­tu in­ter­ne­to sve­tai­nė­je nė­ra aiš­kaus pa­aiš­ki­ni­mo apie ne­pa­vy­ku­sį steigimą.

Tuo pat me­tu KAr­tu to­liau ak­ty­viai ko­mu­ni­kuo­ja įvai­riais ka­na­lais: or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius, da­li­na­si po­li­ti­nė­mis po­zi­ci­jo­mis, ko­men­tuo­ja ak­tu­ali­jas. Ju­dė­ji­mo pus­la­py­je vis dar var­to­ja­mas žo­dis „par­ti­ja“, o sve­tai­nė­je nu­ro­do­ma, kad sie­kia­ma ją įkur­ti. Anks­tes­ni įra­šai apie par­ti­jos įstei­gi­mą vis dar ras­ti­ni ir par­ti­jos so­cia­li­nių tink­lų pa­sky­ro­se, ir jos sve­tai­nė­je. Čia ga­li­ma ras­ti ir KAr­tu Eti­kos ko­dek­są, ku­ria­me tarp pag­rin­di­nių or­ga­ni­za­ci­jos ver­ty­bi­nių prin­ci­pų įvar­din­tas ir „po­li­ti­nis skaidrumas“.

KAr­tu va­do­vy­bei pa­teik­ti ŠAUKSMO klau­si­mai, ko­dėl mi­nis­te­ri­jai ne­bu­vo pa­teik­ti par­ti­jos stei­gi­mo do­ku­men­tai ir ko­dėl apie ne­pa­vy­ku­sį stei­gi­mą ne­bu­vo in­for­muo­ta vi­suo­me­nė, li­ko ne­at­sa­ky­ti. Nors KAr­tu sie­kia su am­bi­cin­ga prog­ra­ma da­ly­vau­ti vals­ty­bės val­dy­me, tai dar ne­reiš­kia įsi­pa­rei­go­ji­mo skaidru­mui: „Už­duo­da­mi klau­si­mai lie­čia tei­si­nius as­pek­tus, už ku­riuos dar ne­įre­gist­ruo­ta par­ti­ja nė­ra įpa­rei­go­ta at­sa­ky­ti“, or­ga­ni­za­ci­ja tei­gė pa­teik­ta­me rašte.

Par­ti­jos va­do­vy­bė vie­šo­jo­je erd­vė­je sa­ve pa­tei­kia kaip per­tek­li­nio po­li­ti­nių par­ti­jų re­gu­lia­vi­mo au­ką. Štai pra­ėjus po­rai die­nų po stei­gi­mo KAr­tu sa­vo Fa­ce­bo­ok pa­sky­ro­je da­li­no­si vie­no iš jos na­rių Žy­gi­man­to Men­čen­ko­vo įra­šu. Anot jo, dėl per aukš­tos stei­gė­jų skai­čiaus kar­te­lės nau­joms par­ti­joms Lie­tu­vo­je „yra su­var­žy­ta de­mo­kra­ti­ja“. Dėl to esą kal­tas „eli­tas ir di­džio­sios par­ti­jos“, ku­rios „par­ti­jų įsta­ty­mo re­gist­ra­vi­mo da­lį yra nu­lie­ję oligarchams“.

Iš­ties, Lie­tu­vo­je par­ti­jos stei­gi­mui pa­ly­gi­nus su ki­to­mis Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis tai­ko­ma ga­na aukš­ta kar­te­lė – nuo 2013 me­tų nau­jos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos pri­va­lo tu­rė­ti bent 2 000 stei­gė­jų. Šie griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai bu­vo įves­ti tuo lai­ku, kai įtar­ti­nos po­li­ti­nės jė­gos bu­vo ne­re­tas reiš­ki­nys ša­lies po­li­ti­ko­je. Tais pa­čiais me­tais bai­gė­si be­veik de­šimt­me­tį tru­ku­si Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­la, iš ku­rios pa­si­nau­do­ju­si įsta­ty­mų spra­go­mis par­ti­ja iš­li­po sau­sa. Dar švie­ži bu­vo ir 2012 me­tų Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai, per ku­riuos ke­lis mė­ne­sius prieš tai įsteig­ta par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ su­rin­ko 8 pro­cen­tus rin­kė­jų balsų.

Tad dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį bū­ta ne vie­nos prie­žas­ties griež­čiau su­re­gu­liuo­ti par­ti­jų veik­lą – aukš­tes­nė kar­te­lė par­ti­jų stei­gė­jų skai­čiui bu­vo pla­tes­nės par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo ir skaidru­mo re­for­mos dalis.

Ta­čiau žvilgs­nis į KAr­tu vi­dų ro­do, kad prie­žas­tys sly­pi ne tik per­tek­li­niuo­se biu­ro­kra­ti­niuo­se rei­ka­la­vi­muo­se, bet ir pa­čia­me ju­dė­ji­me – vie­to­je po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms aiš­kios val­dy­mo struk­tū­ros, jo­je vy­rau­ja abe­jo­ti­nos val­dy­mo prak­ti­kos, at­šiau­ri vi­di­nė kul­tū­ra bei ne­ska­id­ri ko­mu­ni­ka­ci­ja su na­riais ir vi­suo­me­ne. Pus­tu­zi­niui KAr­tu veik­la nu­si­vy­lu­sių na­rių ŠAUKSMAS su­tei­kė ano­ni­miš­ku­mą, kad jie ga­lė­tų at­vi­rai pa­pa­sa­ko­ti apie or­ga­ni­za­ci­jos vi­di­nę virtuvę.

Neįsteigta partija

Vie­nas bu­vęs KAr­tu na­rys pa­sa­ko­ja, kad par­ti­ja bu­vo ku­ria­ma „pa­sku­bo­mis ir ne­ap­skai­čiuo­tai“. Spren­di­mas ją įsteig­ti 2024 m. ge­gu­žės 1 d. bu­vo pri­im­tas tik tų pa­čių me­tų va­sa­rį – „am­bi­cin­gas tiks­las“, anot jo. Ne­ga­na to, jis bu­vo pri­im­tas siau­ra­me ra­te – net ir da­bar jis sun­kiai ga­li įvar­dy­ti, ku­rie as­me­nys bu­vo atsakingi.

Šis ne­api­brėž­tu­mas at­si­spin­di ir ki­tuo­se liu­di­ji­muo­se. „Stei­gi­mo die­ną dau­gu­ma na­rių ti­kė­jo, kad vis­kas ge­rai“, – pri­si­me­na dar vie­nas bu­vęs na­rys. Ta­čiau ki­ti tei­gia, kad jau tuo­met bu­vo aiš­ku, jog KAr­tu ne­tu­ri pa­kan­ka­mai pa­ra­šų. Vie­nas stei­gi­mo ren­gi­ny­je da­ly­va­vęs žmo­gus ŠAUKSMUI sa­kė, kad or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vy­bė skelb­da­ma ži­nią apie sėk­min­gai įsteig­tą par­ti­ją „ble­fa­vo, ti­kė­da­ma­si, kad po sėk­min­go pas­kel­bi­mo na­riai grei­tai su­bėgs“. Tą­dien pa­klau­sęs da­bar­ti­nio par­ti­jos pir­mi­nin­ko And­riaus Biel­skio, ar jis „ry­toj ga­li ei­ti į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją“, su­lau­kė tik jo šyptelėjimo.

Tik po po­ros mė­ne­sių pa­aiš­kė­jo, kad KAr­tu ne­su­rin­ko pa­kan­ka­mai pa­ra­šų, rei­ka­lin­gų par­ti­jos re­gist­ra­ci­jai. Pa­tys na­riai apie tai su­ži­no­jo ne per ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą, o vi­di­niuo­se po­kal­biuo­se. KAr­tu va­do­vy­bė iki šian­dien nė­ra pa­tei­ku­si jo­kio vie­šo ar vi­di­nio pa­aiš­ki­ni­mo apie si­tu­aci­ją po ne­sėk­min­go stei­gi­mo. Ke­li da­bar­ti­niai ir bu­vę na­riai ŠAUKSMUI tei­gė, kad da­lis par­ti­jos re­gist­ra­ci­jai skir­tų pa­ra­šų bu­vo su­rink­ti ant la­pų su ne­tei­sin­gai at­spaus­din­to­mis da­to­mis. Ki­ti sa­kė, kad da­lis pa­ra­šų bu­vo negaliojantys.

Kas tiks­liai bu­vo už tai at­sa­kin­gi, lie­ka ne­aiš­ku. Tarp stei­gi­mo pro­ce­so da­ly­vių kal­bin­ti KAr­tu na­riai mi­nė­jo da­bar­ti­nį pir­mi­nin­ką And­rių Bielskį, bu­vu­sią pir­mi­nin­kę Jo­lan­tą Biel­skie­nę, Svei­ka­tos ir rū­py­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką Žy­gi­man­tą Men­čen­ko­vą, so­cio­lo­gą Min­dau­gą Liau­den­skį ir fi­lo­so­fą Ka­spa­rą Pocių. 

ŠAUKSMO už­klau­sas, pra­šan­čias pa­tiks­lin­ti, kas bu­vo at­sa­kin­gi už pa­ra­šų rin­ki­mą ir par­ti­jos stei­gi­mą, KAr­tu pa­li­ko neatsakytas.

Anot kai ku­rių na­rių, ne­sėk­min­gas stei­gi­mas bu­vo „de­mo­ra­li­zuo­jan­tis“. Vi­du­je esą vy­ku­sios dis­ku­si­jos, ar vi­suo­me­nei rei­kė­tų pra­neš­ti apie ne­sėk­min­gą re­gist­ra­ci­ją. Su ŠAUKSMU kal­bė­ję žmo­nės, ku­rie to­liau da­ly­va­vo KAr­tu veik­lo­je po ne­pa­vy­ku­sio stei­gi­mo, liu­di­jo, jog dau­gu­mai na­rių si­tu­aci­ja taip ir li­ko ne­aiš­ki – ne­bu­vo ži­no­ma nei kiek pa­ra­šų su­rink­ta, nei kiek jų trū­ko. Be to, va­do­vy­bė, anot ke­lių šal­ti­nių, ne­bu­vo lin­ku­si prie šių spren­di­mų pri­si­leis­ti ki­tų as­me­nų, net ir tų, ku­rie no­rė­ję pagelbėti.

Ke­li šal­ti­niai tei­gė, kad pa­ra­šai par­ti­jos re­gist­ra­ci­jai bu­vo ren­ka­mi net ir po pas­kelb­to įstei­gi­mo – iki pat 2025 me­tų bir­že­lio. Per KAr­tu va­sa­ros asamb­lė­ją nau­jai iš­rink­tas pir­mi­nin­kas And­rius Biel­skis esą pa­ža­dė­jo, kad par­ti­ja bus įsteig­ta iki me­tų pabaigos.

Ne­ma­žai na­rių toks pa­ža­das su­kė­lė šypsenas.

Vasaros asamblėja

Dau­gu­mai ŠAUKSMO kal­bin­tų KAr­tu na­rių 2025 me­tų va­sa­ros asamb­lė­ja ta­po jų da­ly­va­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je že­miau­siu taš­ku. Po jos iš ju­dė­ji­mo pa­si­trau­kė apie tu­zi­ną ak­ty­vių na­rių. Kaip pa­sa­ko­ja ke­li iš jų, įtam­pą su­kė­lė va­do­vy­bės ne­su­ge­bė­ji­mas lai­ky­tis pir­mi­nin­ko rin­ki­mų ter­mi­nų bei gin­čai dėl bal­sa­vi­mo tvarkos.

Dviem at­ve­jais po­li­ti­niai ne­su­ta­ri­mai pe­rau­go į as­me­ni­nius konf­lik­tus. Kaip tei­gė ke­li na­riai, vie­no in­ci­den­to me­tu pir­mi­nin­ko rin­ki­mų pro­ce­sui va­do­va­vęs Min­dau­gas Liau­den­skis pa­kel­tu to­nu prie­kaiš­ta­vo na­riui, at­sa­kin­gam už nuo­to­li­nio bal­sa­vi­mo tech­ni­nę da­lį. Pa­sta­ra­sis ŠAUKSMUI sa­kė, jog Liau­den­skis sku­bi­no pro­ce­są, ig­no­ra­vo pa­sta­bas ir ga­liau­siai pa­reiš­kė, kad „čia va­do­vau­ja jis“ – tai na­rys įvar­di­jo kaip ri­bos per­žen­gi­mą. Nors vė­liau Liau­den­skis at­si­pra­šė, na­rys at­si­pra­šy­mą lai­kė ne­nuo­šir­džiu; tą die­ną jis pa­tei­kė pra­šy­mą pa­si­trauk­ti iš or­ga­ni­za­ci­jos, at­mos­fe­rą va­din­da­mas „la­bai toksiška“.

Pa­pra­šy­tas si­tu­aci­ją pa­ko­men­tuo­ti, Liau­den­skis ŠAUKSMUI pa­tvir­ti­no, kad bu­vo iš­si­sky­ru­sios nuo­mo­nės dėl bal­sa­vi­mo proceso.

Ki­tas įtemp­tas mo­men­tas va­sa­ros asamb­lė­jo­je bu­vo su­si­jęs su nau­jai iš­rink­tu KAr­tu pir­mi­nin­ku And­riu­mi Biel­skiu. Ke­li da­ly­viai pa­sa­ko­jo apie si­tu­aci­ją, kai iš pra­džių ideo­lo­gi­nis gin­čas ne­ti­kė­tai pe­rau­go į asmeniškumus.

Vie­nas KAr­tu na­rys ŠAUKSMUI sa­kė, kad po ofi­cia­lios asamb­lė­jos da­lies jis, Biel­skis ir dar vie­nas as­muo li­ko kal­bė­tis ne­for­ma­liai. Po­kal­bis esą pa­si­su­ko apie po­li­ti­nės ko­vos prie­mo­nes ir jė­gos nau­do­ji­mo klau­si­mą. Pa­sak šio na­rio, Biel­skis ap­kal­ti­no jį esant „re­vo­liu­cio­nie­riu­mi, ku­ris pa­tei­si­na smur­tą“. Na­rys ban­dė pa­aiš­kin­ti, kad smur­to ne­lai­ko ver­ty­be sa­vai­me, ta­čiau kar­tais jį ma­to kaip ga­li­mą pa­si­prie­ši­ni­mo formą.

Tuo­met, pa­sak pa­šne­ko­vo, gin­čas įga­vo pro­vo­ka­ci­nį to­ną: Biel­skis jį pa­va­di­no „sta­li­nis­tu“ ir pa­siū­lė konf­lik­tą „iš­spręs­ti fi­ziš­kai“. „Jei­gu tau pa­tin­ka smur­tas, tai ta­da aš tau jį pa­ro­dy­siu – ei­nam pa­si­muš­ti ant žo­lės“, – taip esą kal­bė­jęs Biel­skis. Mi­nė­tas na­rys pa­siū­ly­mo at­si­sa­kęs, fi­zi­nis konf­lik­tas ne­ki­lo. Ki­tas tuo me­tu vie­to­je bu­vęs KAr­tu na­rys ŠAUKSMUI pa­tvir­ti­no Biel­skio el­ge­sį. Jo tei­gi­mu, pir­mi­nin­kas ke­lis kar­tus kvie­tė gin­čą iš­si­aiš­kin­ti fiziškai.

Ke­li šal­ti­niai si­tu­aci­ją api­bū­di­no kaip siur­rea­lis­ti­nę ir de­mo­ra­li­zuo­jan­čią – jų tei­gi­mu, ji ge­rai at­spin­di, kaip ideo­lo­gi­niai ne­su­ta­ri­mai KAr­tu daž­nai virs­ta as­me­ni­nė­mis provokacijomis.

ŠAUKSMAS krei­pė­si į Bielskį dėl ko­men­ta­ro, ta­čiau at­sa­ky­mo iš KAr­tu pir­mi­nin­ko negavo.

Etikos spragos

Per ke­lias die­nas po va­sa­ros asamb­lė­jos KAr­tu Eti­kos ko­mi­si­ja ga­vo ke­tu­ris ofi­cia­lius skun­dus – da­lis jų bu­vo pa­teik­ti prieš aukš­tes­nes pa­rei­gas ei­nan­čius ju­dė­ji­mo na­rius. ŠAUKSMAS tu­rė­jo pro­gą su­si­pa­žin­ti su šiais dokumentais.

Vie­nas skun­das bu­vo pa­teik­tas dėl jau mi­nė­to Liau­den­skio el­ge­sio asamb­lė­jos me­tu. Nors ko­mi­si­ja ne­de­ta­li­za­vo in­ci­den­to ei­gos, sa­vo iš­va­do­je ji pa­brė­žė, kad „joks na­rys ne­tu­ri tei­sės vers­ti ki­to at­lik­ti tam tik­rų veiks­mų“ ir kad „net kri­ti­nė­se si­tu­aci­jo­se tu­ri bū­ti iš­lai­ko­ma pa­gar­ba, sie­kia­ma bend­ra­dar­bia­vi­mo ir konst­ruk­ty­vios dis­ku­si­jos. Spau­di­mas ar do­mi­na­vi­mo tak­ti­ka yra nepriimtini“.

Ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad Liau­den­skis pa­žei­dė ke­lis eti­kos ko­dek­so punk­tus. Jam bu­vo pa­skir­tas įspė­ji­mas, o ko­mi­si­ja re­ko­men­da­vo jo ne­be­skir­ti į va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas. Be to, ko­mi­si­ja pa­siū­lė va­do­vy­bei per­žiū­rė­ti vi­daus bal­sa­vi­mo tvar­ką: su­stip­rin­ti prie­žiū­rą, aiš­kiau api­brėž­ti at­sa­ko­my­bes ir už­tik­rin­ti, kad spren­di­mų pri­ėmi­mo at­sa­ko­my­bė ne­bū­tų su­telk­ta ke­lių as­me­nų rankose.

Liau­den­skis ŠAUKSMUI sa­kė, kad su ko­mi­si­jos pri­im­tu spren­di­mu su­si­pa­ži­nęs nebuvo.

Dar du skun­dai bu­vo su­si­ję su KAr­tu pir­mi­nin­ku Biel­skiu. Vie­na­me iš jų fik­suo­ja­ma, kad Biel­skis da­rė spau­di­mą anks­čiau mi­nė­tam na­riui pri­im­ti Liau­den­skio at­si­pra­šy­mą. Ko­mi­si­ja konsta­ta­vo, kad Biel­skio el­ge­sys „bu­vo ne­pa­gar­bus“, bet draus­mi­nių sank­ci­jų ne­sky­rė, mo­ty­vuo­da­ma tuo, jog eti­kos ko­dek­se trūks­ta aiš­kių nuo­ro­dų, kaip to­kiais at­ve­jais elg­tis. Vie­to­je to pa­siū­ly­ta ko­dek­są papildyti.

Vie­nas eti­kos ko­mi­si­jos na­rys ŠAUKSMUI ap­gai­les­ta­vo, kad Eti­kos ko­mi­si­jos veik­los ga­li­my­bės yra ri­bo­tos: „Mes ga­li­me teik­ti tik re­ko­men­da­ci­jas – ne­tu­ri­me sver­tų už­tik­rin­ti, kad jos bū­tų įgyvendintos.“

Jaunoji kairė

Po va­sa­ros asamb­lė­jos įtam­pos KAr­tu vi­du­je dar la­biau pa­aštrė­jo. Da­lis jau­nes­nių na­rių nu­spren­dė at­si­skir­ti nuo pag­rin­di­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir įkur­ti sa­va­ran­kiš­ką jau­ni­mo ju­dė­ji­mą – „Jau­no­ji kai­rė“. Pa­sta­ro­ji iš pra­džių bu­vo pla­nuo­ta kaip KAr­tu jau­ni­mo spar­nas, bet grei­tai dėl gi­lė­jan­čio va­do­vy­bės ir na­rių ne­su­ta­ri­mo vis­kas bai­gė­si or­ga­ni­za­ci­jos skilimu.

Idė­ja steig­ti Jau­ną­ją kai­rę ki­lo dar 2024 m. va­sa­rą, kai bu­vo su­tar­ta, kad KAr­tu rei­kia at­ski­ros jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos. Žie­mą pra­si­dė­jo pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai, o pa­va­sa­rį gru­pė ofi­cia­liai įsistei­gė, jos pir­mi­nin­ku bu­vo iš­rink­tas Lau­ry­nas Gre­bli­kas. Iš pra­džių vis­kas vy­kę sklan­džiai, ta­čiau ar­tė­jant va­sa­ros asamb­lė­jai ėmė ryš­kė­ti gin­čai – ar Jau­no­ji kai­rė tu­rė­tų iš­lik­ti tei­siš­kai ir po­li­tiš­kai su­sie­ta su KAr­tu, ar veik­ti savarankiškai.

Pir­ma­sis rim­tas gin­čas ki­lo po to, kai Biel­skis bu­vo iš­rink­tas KAr­tu pir­mi­nin­ku. Gre­bli­kas tuo­met pa­rei­ka­la­vęs, kad Jau­no­ji kai­rė vie­šai pa­svei­kin­tų nau­ją­jį or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vą. Ta­čiau da­lis na­rių su­abe­jo­jo, ar toks pa­reiš­ki­mas iš vi­so rei­ka­lin­gas. Vie­nas jų pri­si­me­na: „Tie­siog pa­klau­siau, ar Jau­no­ji kai­rė ga­li ar tu­ri tai pa­da­ry­ti – ne­tu­rė­jau ome­ny jo­kio įžei­di­mo.“ Ta­čiau kai ku­rie va­do­vy­bės na­riai tai pri­ėmė kaip ne­pa­gar­bos ženk­lą nau­jai iš­rink­tam pirmininkui.

Kai Jau­no­ji kai­rė ne­pas­kel­bė svei­ki­ni­mo, Gre­bli­kas su­reaga­vęs aud­rin­gai – „Jei jums ne­pa­tin­ka, ga­li­te iš­ei­ti,“ jau­nie­siems na­riams esą pa­sa­kė jis. Po to se­kė ma­si­nis na­rių pa­si­trau­ki­mas: ke­li ak­ty­vūs jau­nie­ji na­riai nu­spren­dė tęs­ti veik­lą sa­va­ran­kiš­kai, jau be KArtu.

Pra­si­dė­jus iš­ėji­mams Biel­skis ėmė konf­lik­tą mal­šin­ti, ban­dy­da­mas pa­siū­ly­ti komp­ro­mi­są dėl Jau­no­sios kai­rės au­to­no­mi­jos KAr­tu at­žvil­giu. Ta­čiau Gre­bli­kas ir Men­čen­ko­vas to­liau sie­kė iš­lai­ky­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos kont­ro­lę. Gin­čas dar la­biau pa­aštrė­jo, kai Gre­bli­kas Jau­na­jai kai­rei pag­ra­si­no teis­mu dėl Ins­tag­ram pa­sky­ros, ku­rią at­ski­lu­si gru­pė nu­spren­dė val­dy­ti pati.

Nors rei­ka­las ne­pa­sie­kė teis­mo sa­lės, Gre­bli­kas ėmė skleis­ti ver­si­ją, esą KAr­tu ban­do iš vi­daus su­griau­ti ki­tos par­ti­jos – ypač ža­lių­jų at­sto­vai. Bu­vę KAr­tu na­riai šį pa­sa­ko­ji­mą ver­ti­na kaip są­moks­lo teo­ri­ją: „Tuo me­tu vy­ko ke­li pa­ra­le­li­niai konf­lik­tai – ideo­lo­gi­niai gin­čai, klau­si­mai dėl va­do­vy­bės, o po asamb­lė­jos vis­kas dar la­biau su­si­py­nė“, – sa­ko vie­nas jų. „Tos są­moks­lo kal­bos at­si­ra­do tie­siog to­dėl, kad bu­vo per daug chao­so vie­nu me­tu. Žmo­nės ban­dė ras­ti pa­aiš­ki­ni­mą, ko­dėl vis­kas griūva.“

ŠAUKSMAS su­si­sie­kė su Gre­bli­ku pa­ko­men­tuo­ti sa­vo veik­lą Jau­no­jo­je kai­rė­je, bet at­sa­ky­mo iš jo nesulaukė.

Neskaidrus valdymas

Or­ga­ni­za­ci­nis ne­api­brėž­tu­mas KAr­tu, ro­dos, yra ne iš­im­tis, bet tai­syk­lė. Jos in­ter­ne­to pus­la­py­je ga­li­ma ras­ti nu­ro­dy­tus skir­tin­gus val­dy­mo or­ga­nus, bet nė vie­nas ŠAUKSMO kal­bin­tas na­rys ne­ga­lė­jo tiks­liai pa­sa­ky­ti, ar par­ti­ją įsteig­ti ke­ti­nu­si or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri sa­vo veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius įstatus. 

Stin­gant aiš­kių veik­los gai­rių, spren­di­mų pri­ėmi­mas vyk­da­vo ne­for­ma­liai. Dau­gu­ma ŠAUKSMO kal­bin­tų šal­ti­nių api­bū­di­na ma­žą glau­džiai su­si­ju­sią vy­res­nių­jų KAr­tu na­rių gru­pę. Ji ne tik va­do­vau­ja­si ne­ska­id­rio­mis val­dy­mo prak­ti­ko­mis, bet ir už­duo­da nei­gia­mą or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­ros to­ną. Bu­vę ir esa­mi KAr­tu na­riai pa­brė­žė pa­si­kar­to­jan­čius jų abe­jo­ti­no el­ge­sio ir bend­ra­vi­mo atvejus.

Pa­sak vie­no bu­vu­sio na­rio, KAr­tu mie­lai ro­do įtrau­kų ir kai­ruo­liš­ką įvaiz­dį, bet prak­ti­ko­je val­džia su­telk­ta ke­lių stei­gė­jų ran­ko­se. „Vi­sa­da tie pa­tys pen­ki žmo­nės spren­džia už vi­sus ki­tus“, – sa­ko jis. „Jie tei­gia, kad no­ri įsi­trau­ki­mo, bet tik­ro­ji val­džia lie­ka siau­ra­me vy­res­nių­jų na­rių ra­te. Jei iš­drįs­ti prieš­ta­rau­ti, tau pri­me­na­ma, kad hie­rar­chi­ja neišvengiama.“

Šis vi­di­nis ra­tas pa­si­žy­mi au­to­ri­ta­ri­niais bruo­žais ir ne­no­ru da­ly­tis at­sa­ko­my­be. Ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas ri­bo­ja­mas, o griež­ta ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos kont­ro­lė at­bai­do prieš­ta­rau­jan­čius. Anks­čiau iš KAr­tu vi­di­nių dis­ku­si­jų nu­te­kin­ti pra­ne­ši­mai su­kel­da­vo va­di­na­mą­sias ra­ga­nų me­džio­kles. Spren­di­mai gin­čy­ti­nais klau­si­mais – nuo po­zi­ci­jų dirb­ti­nio in­te­lek­to po­li­ti­kos iki dis­ku­si­jų apie sek­so dar­buo­to­jus – ga­lu­ti­nai pri­klau­so vy­res­nie­siems, o ki­tų na­rių pa­stan­gos daž­nai ig­no­ruo­ja­mos. Na­riai pa­sa­ko­ja, kad po to­kių su­si­dū­ri­mų lik­da­vo de­mo­ra­li­zuo­ti, per­de­gę ir ne­no­rin­tys tęs­ti veiklos.

Anot šal­ti­nių, į šį ra­te­lį įei­na And­rius ir Jo­lan­ta Biel­s­kiai, Min­dau­gas Liau­den­skis ir Žy­gi­man­tas Men­čen­ko­vas, kar­tu su ki­tais sen­bu­viais stei­gė­jais. Šal­ti­niai api­bū­di­na Biel­skius kaip itin įtai­gias ir po­li­tiš­kai ga­bias as­me­ny­bes, bet už­si­spy­ru­sius – po­kal­biai su jais daž­nai pa­lie­ka ne­aiš­kų re­zul­ta­tą ir sun­ku pa­siek­ti konk­re­čių spren­di­mų. Pa­keis­ti vy­res­nių­jų nuo­mo­nę esą la­bai sunku.

Ke­li bu­vę na­riai pa­brė­žia, kad prob­le­ma nė­ra vien po­li­ti­niai ne­su­ta­ri­mai, o sau­gios, at­vi­ros ir at­sa­kin­gos or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­ros trū­ku­mas. Po­kal­biai daž­nai vyks­ta ne­nuo­šir­džiai, or­ga­ni­za­ci­jo­je trūks­ta aiš­kaus pa­si­da­li­ni­mo at­sa­ko­my­be. Vie­nas bu­vęs na­rys pri­si­me­na, kad jam te­ko su­rink­ti ir per­tvar­ky­ti iš­bars­ty­tą in­for­ma­ci­ją ir sis­te­mas, įskai­tant bal­sa­vi­mo plat­for­mą, kad bū­tų at­kur­tas or­ga­ni­za­ci­jos veik­los funkcionavimas.

Šal­ti­niai api­bū­di­na vi­di­nę or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­rą, ku­rio­je val­džia kon­cen­truo­ta, dis­ku­si­jos už­ge­si­na­mos, o na­riai, ku­rie iš­si­ski­ria nuo­mo­ne, su­si­du­ria su tie­sio­gi­niu ir ne­tie­sio­gi­niu spau­di­mu. Net įpras­ti po­li­ti­niai ne­su­ta­ri­mai daž­nai in­ter­pre­tuo­ja­mi kaip as­me­ni­nis įžei­di­mas, o net ir men­kiau­si iš­šū­kiai va­do­vy­bei su­lau­kia sank­ci­jų ar at­me­ti­mo re­ak­ci­jų. Ne vie­nas su ŠAUKSMU kal­bė­jęs na­rys pa­žy­mė­jo, kad ši ap­lin­ka tie­sio­giai pri­si­dė­jo prie ei­lės iš­sto­ji­mų iš organizacijos.

Nei And­rius Biel­skis, nei Jo­lan­ta Biel­skie­nė, nei Žy­gi­man­tas Men­čen­ko­vas ne­at­sa­kė į ŠAUKSMO už­klau­sas KAr­tu or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­mo klausimais.

Dau­ge­liui bu­vu­sių KAr­tu na­rių pag­rin­di­nis tei­gia­mas na­rys­tės as­pek­tas bu­vo ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti ir už­megz­ti ry­šį su bend­ra­min­čiais. Ta­čiau be­veik vi­si nu­ro­dė, kad pras­ta or­ga­ni­za­ci­nė kul­tū­ra bu­vo vie­na pag­rin­di­nių prie­žas­čių, dėl ko jie ga­liau­siai pa­si­trau­kė. Iro­niš­ka: or­ga­ni­za­ci­ja ga­liau­siai jiems ne­ga­lė­jo už­tik­rin­ti to, ką jie la­biau­siai ver­ti­no jos narystėje.

Pra­ėjus pu­san­t­rų me­tų po ta­ria­mo įkū­ri­mo, KAr­tu tė­ra tik par­ti­jos pa­va­di­ni­mas – to­kios, ku­ri sie­kia da­ly­vau­ti vals­ty­bės val­dy­me, bet ven­gia su tuo at­ei­nan­čios at­sa­ko­my­bės in­for­muo­ti vi­suo­me­nę. Jos va­do­vy­bė dėl ne­sėk­mių lin­ku­si kal­tę vers­ti ap­lin­ky­bėms, bet tik­ro­sios kliū­tys, re­gis, sly­pi pa­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je: ne­ska­id­rio­je struk­tū­ro­je, ne­iš­spręs­tuo­se konf­lik­tuo­se ir, kaip sa­ko na­riai, tok­siš­ko­je or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­ro­je. Užuot pa­ro­džiu­si ge­bė­ji­mą de­mo­kra­tiš­kai telk­ti ir va­do­vau­ti, KAr­tu at­sklei­dė silp­ny­bes, prieš ku­rias pa­ti dekla­ra­vo kovojanti.