Svyruojanti demokratija

In­di­ja – di­džiau­sia pa­sau­lio de­mo­kra­ti­ja. Na, bent jau pa­gal bal­suo­ti ga­lin­čių gy­ven­to­jų skai­čių, sie­kian­tį 900 mi­li­jo­nų rin­kė­jų. Ta­čiau In­di­jos de­mo­kra­ti­jos ko­ky­bė, pa­pras­tai ta­riant, ke­lia įvai­rių min­čių. Pa­sta­ruo­ju me­tu de­mo­kra­ti­jos in­dek­se In­di­jos po­zi­ci­jos kren­ta: ge­riau­sią re­zul­ta­tą vals­ty­bė pa­ro­dė 2014 me­tais už­im­da­ma 27 vie­tą, o šie­met – kri­to į 53. Tai le­mia žo­džio, spau­dos lais­vės ir pi­lie­čių tei­sių ri­bo­ji­mai, ku­rie ypač iš­ryš­kė­jo co­vid-19 pa­n­de­mi­jos laikotarpiu.

In­di­jos po­li­ti­nę kryp­tį taip pat iš­duo­da jos spren­di­mas „pa­lai­ky­ti tai­ką“ Ru­si­jos ka­re prieš Uk­rai­ną ir vi­suo­se Jung­ti­nių Tau­tų bal­sa­vi­muo­se su­si­lai­ky­ti nuo ag­re­so­rės veiks­mų pa­smer­ki­mo. Toks In­di­jos pa­si­rin­ki­mas nu­ste­bi­no Va­ka­rų pa­sau­lį – bu­vo ti­ki­ma­si, kad „di­džiau­sia pa­sau­lio de­mo­kra­ti­ja“ pa­lai­kys de­mo­kra­ti­nius režimus.

To­kią po­zi­ci­ją, ne­pai­sant mū­sų, va­ka­rie­čių, nuo­sta­bos, ga­li­ma pa­aiš­kin­ti (ne­ver­ti­nant tei­sin­ga tai, ar ne) ana­li­zuo­jant In­di­jos pra­ei­tį. Vals­ty­bė bu­vo ko­lo­ni­zuo­ta Bri­tų im­pe­ri­jos ir iki šių die­nų jau­čia nuo­skau­dą. Vie­na yra dip­lo­ma­ti­niai san­ty­kiai ir vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas, ki­ta – is­to­ri­nė tau­tos dra­ma, dėl ku­rios po bu­vu­sio Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pre­mje­ro Bo­riso John­so­no su­si­ti­ki­mo su In­di­jos pre­mje­ru Na­rend­ra Mo­di pa­si­py­lė ko­men­ta­rų ban­ga, vis dar ra­gi­nan­ti grą­žin­ti In­di­jos deimantus.

Be to, In­di­jos geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis yra įtemp­ta. Vyks­ta ka­ri­nis konf­lik­tas Kaš­my­re, au­ga įtam­pa su už dau­ge­lį te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių In­di­jo­je at­sa­kin­gu Pa­kis­ta­nu, gink­luo­ja­si ir grės­mę ke­lia kai­my­ni­nė Ki­ni­ja, taip pat tu­rin­ti pre­ten­zi­jų In­di­jos te­ri­to­ri­jo­je. Svar­bu ir tai, kad Ki­ni­ja, vyk­dy­da­ma „Belt and Ro­ad“ ini­cia­ty­vą, su­tei­kia mil­ži­niš­kas in­ves­ti­ci­jas Pa­kis­ta­nui ir ver­čia jį sa­te­li­ti­ne vals­ty­be. La­bai trum­pai ir aiš­kiai In­di­jos po­zi­ci­ją iliust­ruo­ja šie In­di­jos po­li­to­lo­go Hap­py­mo­no Ja­co­bo žo­džiai: „Ag­re­sy­vi Ru­si­ja yra JAV ir Va­ka­rų prob­le­ma – ne In­di­jos. NATO eks­pan­si­ja yra Ru­si­jos prob­le­ma – ne In­di­jos. In­di­jos prob­le­ma yra Ki­ni­ja, ku­rią no­rint iš­spręs­ti rei­kia tiek Va­ka­rų, tiek Ru­si­jos pa­lai­ky­mo.“ Min­tis ci­niš­ka, bet lei­džia su­pras­ti In­di­jos po­zi­ci­ją. Vals­ty­bė pri­ima prag­ma­tiš­kus spren­di­mus, el­gia­si taip, kaip geo­po­li­tiš­kai ir eko­no­miš­kai yra nau­din­giau­sia. Tik klau­si­mas, kiek il­gai pa­vyks tai išlaikyti?

Kaip ir mi­nė­ta, In­di­ja yra ap­sup­ta ag­re­sy­vių bran­duo­li­nių vals­ty­bių, to­dėl jai bū­ti­na iš­lai­ky­ti są­jun­gi­nin­kus (šiuo at­ve­ju la­biau part­ne­rius), ku­rie pa­dė­tų iš­sau­go­ti ga­lios ba­lan­są Azi­jo­je. Ir Va­ka­rai, ir Ru­si­ja, In­di­jai yra svar­būs. Įdo­mu tai, kad In­di­jos gink­luo­tę, ne­pai­sant sie­kio ją di­fe­ren­ci­juo­ti ir nau­jų su­si­ta­ri­mų su JAV, 70–80 pro­cen­tų su­da­ro iš Ru­si­jos pirk­ti gink­lai ir tech­ni­ka. Svar­bu pa­mi­nė­ti ir švel­nio­sios ga­lios įran­kį Bo­li­vu­dą, ku­riuo ku­ria­mas su­vo­ki­mas apie tarp­tau­ti­nę pa­dė­tį – taip, Bo­li­vu­das nė­ra tik fil­mai apie mei­lę. Ki­no mil­ži­nės fil­mai vis dar po­pu­lia­rūs Ru­si­jo­je ir ne­ša pel­ną In­di­jai. Kaip ir pi­gus iš­kas­ti­nis ku­ras, ku­rio pir­ki­mui Ru­si­ja In­di­jai tai­ko nuo­lai­das. Per­ka­mų du­jų kie­kis iš Ru­si­jos In­di­jo­je nuo ba­lan­džio iki lie­pos mė­ne­sio iš­au­go de­šim­čia procentų.

Ru­si­jai tik už­puo­lus Uk­rai­ną kon­ser­va­ty­vią po­li­ti­ką ir Mo­di re­ži­mą pa­lai­kan­čio nau­jie­nų por­ta­lo ir vie­no po­pu­lia­riau­sių In­di­jos ka­na­lų „In­dia To­day“ nau­jie­no­se ga­li­ma ma­ty­ti pa­kan­ka­mai aiš­kią In­di­jos po­zi­ci­ją ka­ro Eu­ro­po­je at­žvil­giu (at­me­tant mie­lus šu­niu­kų ir ka­čiu­kų, pri­klau­so­mai nuo šio straips­nio skai­ty­to­jų pre­fe­ren­ci­jų, vaiz­do įra­šus). Pra­ėjus 2 sa­vai­tėms nuo Ru­si­jos in­ter­ven­ci­jos į su­ve­re­nią Uk­rai­ną, In­dia To­day iš­pla­ti­na nau­jie­ną: „Rusijos–Ukrainos ka­ras: pus­ry­čiai, spor­to sa­lė, plau­ki­mas – štai ko­kia Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no die­nos ru­ti­na“. Nė­ra nei vie­nos ži­nu­tės apie Va­ka­rų ly­de­rius, nei pre­zi­den­to Vo­lo­dy­my­ro Ze­len­skio die­nos ru­ti­nos ap­ta­ri­mo. Pro­pa­gan­da – sub­ti­lus rei­ka­las. Iš pir­mo žvilgs­nio, įdo­mus su­ta­p­i­mas: Pu­ti­nas žu­do ci­vi­lius, o In­di­jos ži­nias­klai­da pa­sa­ko­ja, ko­kią kiau­ši­nie­nę jis mėgs­ta. Ko­men­ta­rai įvai­rūs, vie­ni da­li­na­si sa­vo pus­ry­čių me­niu, džiau­gia­si, kad ke­lia­si tuo pa­čiu me­tu kaip Pu­ti­nas, o ki­ti pik­ti­na­si to­kios in­for­ma­ci­jos sklei­di­mu pra­si­dė­jus karui.

Dar vie­nas In­dia To­day at­ski­rai po­li­ti­niam puo­li­mui skir­tas ka­na­las iro­niš­ku pa­va­di­ni­mu – „So sor­ry“. Pa­va­di­ni­mas ro­do, kad in­dai ta­ry­tum ap­gai­les­tau­ja dėl ro­do­mų įvy­kių, ta­čiau rea­ly­bė­je ty­čio­ja­si. Ka­na­lo skil­ty­je yra pa­tei­kia­mas tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos ver­ti­ni­mas, pa­si­tel­kiant sar­kas­tiš­kus bei iro­niš­kus pa­sau­lio ly­de­rių įvaiz­džius. Svar­bu pa­mi­nė­ti, kad vals­ty­bių ver­ti­ni­mas ir jų įvaiz­dis yra per­tei­kia­mi re­mian­tis In­di­jos ir ki­tų vals­ty­bių san­ty­kiais. Kuo pras­tes­ni san­ty­kiai, tuo pa­šai­pes­nis ati­tin­ka­mų vals­ty­bių vaizdavimas.

„Įdo­mu tai, kad In­di­jos gink­luo­tę, ne­pai­sant sie­kio ją di­fe­ren­ci­juo­ti ir nau­jų su­si­ta­ri­mų su JAV, 70–80 pro­cen­tų su­da­ro iš Ru­si­jos pirk­ti gink­lai ir technika.“

Ru­si­jai pra­dė­jus ka­rą, pa­si­ro­dė pir­mie­ji sa­vi­tai ka­rą ver­ti­nan­tys „So sor­ry“ įra­šai. Pa­vyz­džiui, ro­do­mas mil­ži­niš­ku grei­čiu į Uk­rai­ną va­žiuo­jan­tis Pu­ti­no val­do­mas trau­ki­nys (sim­bo­lis per­tei­kia­mas trau­ki­niui per­va­žiuo­jant ir su­lau­žant Uk­rai­nos vė­lia­vos spal­vo­mis nu­da­žy­tą len­tą). Mil­ži­niš­kam Pu­ti­no trau­ki­niui kir­tus sie­ną, į siu­že­tą pa­ten­ka žmo­gus-vo­ras, t. y. trau­ki­nį ban­dan­tis su­stab­dy­ti JAV pre­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Iš pra­džių stab­dy­mas vyks­ta per­va­žiuo­jant sank­ci­jas, vė­liau – griež­tes­nes sank­ci­jas, kol ga­liau­siai JAV pre­zi­den­tas yra nu­me­ta­mas nuo trau­ki­nio. Čia pa­si­ro­do Pran­cū­zi­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Uk­rai­nos ly­de­riai, ku­rie sta­to me­di­nę už­tva­rą ant trau­ki­nio bė­gių, iš­ke­lia pla­ka­tus skel­bian­čius Nord Stre­am 2 pro­jek­to stab­dy­mą ir sim­bo­li­zuo­jan­čius NATO. Pu­ti­no trau­ki­nys be kliū­čių įvei­kia už­tva­rą. Dar vie­na­me vaiz­do įra­še kar­to­ja­si ta pa­ti ži­nu­tė, ski­ria­si tik siu­že­tas: Pu­ti­nas vai­ruo­ja tan­ką ir įvei­kia vi­sas sank­ci­jas, o su­sto­ja tik prie gink­lą lai­kan­čio Ze­len­skio. Fil­mu­kas ne­tu­ri aiš­kios pa­bai­gos, pa­si­bai­gia Uk­rai­nos pre­zi­den­to šypsena.

Šie pa­vyz­džiai pa­ro­do, kaip In­di­jo­je in­ter­pre­tuo­ja­ma ka­ro Uk­rai­no­je pra­džia ir ne­tvir­ta ga­lios pu­siau­svy­ra. Pa­sau­lio po­li­ci­nin­ke lai­ko­ma JAV pa­šie­pia­ma pa­si­tel­kiant po­pu­lia­rų Ho­li­vu­do per­so­na­žą – žmo­gų-vo­rą. JAV pre­zi­den­tas vaiz­duo­ja­mas kaip ne­vy­kęs su­per­he­ro­jus, ma­žas, silp­nas, rea­lios ga­lios ne­tu­rin­tis vei­kė­jas, tuo tar­pu aiš­kiai iš­reiš­kia­mas Ru­si­jos pre­zi­den­to kaip ga­lin­go, bet ne­nu­spė­ja­mo ly­de­rio įvaiz­dis. Nors JAV ir In­di­ja re­mia vie­na ki­tą, ypač In­di­jos-Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne, for­muo­ja­mas dis­kur­sas at­sklei­džia vi­sai ki­to­kią tie­są – JAV tė­ra rea­lios ga­lios pa­dė­ti ka­ro nio­ko­ja­mai Uk­rai­nai ne­tu­rin­tis vo­ras. Pa­na­šiai ver­ti­na­mi ir Eu­ro­pos ly­de­riai – John­so­nas toks pat silp­nas kaip ir JAV pre­zi­den­tas, ir ga­li tik mo­juo­ti NATO vė­lia­va bei sta­ty­ti leng­vai nu­ver­čia­mas užtvaras.

At­ski­ro pa­mi­nė­ji­mo ver­tas Ze­len­skio įvaiz­džio for­ma­vi­mas. In­di­ja ne­drįs­ta pa­šiep­ti Uk­rai­nos ly­de­rio, vaiz­duo­ja jį kaip vie­nin­te­lę rea­lią, ta­čiau žy­miai silp­nes­nę at­sva­rą Pu­ti­nui. Vie­nin­te­lė Uk­rai­nos pre­zi­den­to blo­gy­bė – pa­si­ti­kė­ji­mas Va­ka­rais. Pa­na­šu, kad Uk­rai­na nė­ra ver­ti­na­ma kaip Va­ka­rų pa­sau­lio da­lis, for­muo­ja­mas jos kaip at­ski­ros vals­ty­bės, ku­ri tik pa­ti ga­li lai­mė­ti ka­rą, įvaizdis.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu dis­kur­sas In­di­jo­je pa­si­kei­tė. Šiuo me­tu ne­bė­ra Pu­ti­no nuo­trau­kų su šu­niu­kais, ne­bė­ra is­to­ri­jų apie Ru­si­jos pa­gal­bą In­di­jai. Jas pa­kei­tė in­for­ma­ci­ja apie Mo­di ir Ze­len­skio skam­bu­tį, ku­rio me­tu In­di­jos ly­de­ris ža­dė­jo pa­gal­bą ir tar­pi­nin­ka­vi­mą ieš­kant ge­riau­sio spren­di­mo. Da­bar ga­li­ma ma­ty­ti JAV pre­zi­den­to vaiz­do įra­šus ir nuo­trau­kas su jo šu­ni­mi, jo at­si­pra­šy­mą prieš vi­sus dėl ma­ri­hu­a­nos var­to­ji­mo nu­teis­tus JAV pi­lie­čius, taip pat Bi­de­no pa­reiš­ki­mą, kad Pa­kis­ta­nas yra vie­na pa­vo­jin­giau­sių vals­ty­bių pa­sau­ly­je ir, svar­biau­sia, jo du­rų už­tren­ki­mą Ru­si­jai bei pa­ža­dą pa­dė­ti Ukrainai.

Ver­ti­nant ga­li­mas to­kio po­ky­čio prie­žas­tis, svar­bu dė­me­sį su­telk­ti į pras­tė­jan­čią Ru­si­jos pa­dė­tį ne tik Uk­rai­no­je, bet ir vals­ty­bės vi­du­je. Ga­lią de­monst­ra­vu­sią ir bai­mę kė­lu­sią vals­ty­bę su­stab­dė jos pa­čios pra­dė­tas ka­ras. Eko­no­mi­nė ga­lia menks­ta, pa­sau­lis pa­ma­tė pa­se­nu­sią ir su­rū­di­ju­sią tre­čios pa­gal dy­dį pa­sau­lio ka­riuo­me­nės tech­ni­ką, vals­ty­bės vi­du­je įsi­šak­ni­jo ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, bai­mė ir po ma­žu at­si­ran­da pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mo ap­raiš­kų. In­di­ja ma­to, kad san­ty­kių su Ru­si­ja kaš­tai vir­ši­ja nau­dą. Ru­si­ja ne­bė­ra pa­jė­gi tiek­ti In­di­jai ka­ri­nės tech­ni­kos ir pa­lai­ky­ti ją konf­lik­te su Ki­ni­ja. Iro­niš­ka, bet spa­lio mė­ne­sį pa­si­ro­dė nuo­trau­kos, ku­rio­se Ru­si­ja be Nau­jo­jo De­lio lei­di­mo Uk­rai­no­je nau­do­jo In­di­jai pri­klau­san­tį T‑90S Bhish­ma tan­ką, ku­ris bu­vo iš­siųs­tas į Ru­si­ją at­lik­ti at­nau­ji­ni­mo darbų.

Dar dau­giau – spa­lio 28 die­ną Pu­ti­nas pas­kel­bė, kad In­di­ja ir Ru­si­ja tu­ri spe­cia­lius san­ty­kius, ku­riems ne­bai­sios jo­kios kliū­tys. Jis gy­rė In­di­jos ne­pri­klau­so­mą už­sie­nio po­li­ti­ką, džiau­gė­si vals­ty­bės sėk­min­gu pa­vyz­džiu ir pro­g­re­su, ku­rį pa­vy­ko pa­siek­ti iš­si­va­da­vus iš Bri­tų im­pe­ri­jos gniauž­tų. Ži­no­ma, ne­ap­si­ei­ta ir be pa­gy­rų Mo­di. Ši Pu­ti­no kal­ba ne­su­lau­kė nei vie­šo In­di­jos at­sa­ky­mo, nei ryš­kaus In­di­jos vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mo – da­lis jį va­di­na žu­di­ku, da­lis kal­ti­na nau­dos sie­kiu ir ban­dy­mu at­kur­ti iki ka­ro Uk­rai­no­je bu­vu­sius drau­giš­kus santykius.

Ma­to­ma, kad In­di­jos me­di­jų dis­kur­sas kei­čia­si. Jei ka­ro pra­džio­je bu­vo da­li­na­ma­si te­ro­ris­ti­nės vals­ty­bės va­do­vo ru­ti­na ir mie­lo­mis nuo­trau­ko­mis su gy­vū­nais, jei jis bu­vo vaiz­duo­ja­mas kaip ne­su­val­do­mas ir ga­lin­gas ly­de­ris, tai šian­dien jį pa­kei­tė JAV pre­zi­den­to nuo­trau­kos ir vaiz­do įra­šai. Net ir to­kie, kai jis per­ka ta­ko, o ar­bat­pi­ni­gius pa­lie­ka ki­tų kli­en­tų iš­lai­doms pa­deng­ti (kaip rū­pes­tin­ga, tie­sa?). In­for­ma­ci­ja ir jos pa­tei­ki­mas – stip­rus įran­kis, to­dėl nei jos, nei jos pa­tei­ki­mo for­mos ne­ver­tė­tų nu­ver­tin­ti. Ją ga­li­ma ma­ty­ti kaip, pa­vyz­džiui, tie­siog nuo­trau­ką ar­ba ga­li­ma ver­tin­ti kaip nuo­trau­ką, pa­są­mo­nin­gai trans­liuo­jan­čią po­li­ti­nę ži­nu­tę. Prog­no­zuo­ti su­dė­tin­ga ir trūks­ta duo­me­nų, ta­čiau In­di­jo­je ryš­kė­ja nau­ja ten­den­ci­ja – pra­de­da­ma stip­riau gręž­tis į Vakarus.