Norėtum surengti pirmakursių stovyklą, bet nežinai, iš kur gauti pinigų? O gal norėtum pasiklausyti „jauti“ ar „Baltojo Kiro“ koncerto savo universitete? Deja, bilietai vargiai padengs patirtas išlaidas, o surasti rėmėjų yra sunku ir ne visada pasiseka. Per anksti nenusiminki, nėra nieko, ko neišspręstų projektai.
Lėšos studentų atstovybių projektams
Daugelis yra girdėję, kad mistiniais europiniais projektais galima finansuoti beveik viską, bet kaip tai padaryti iš tikro – žino tik keletas. Vienas iš būdų, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovybės gali finansuoti didžiuosius savo renginius, yra Valstybinio studijų fondo (VSF) kasmet organizuojamas konkursas. Už studijų finansavimą atsakinga institucija papildomai teikia projektinį finansavimą pilietinėms, mokslinėms, verslumo, kūrybinėms ir sportinėms studentų veikloms. Štai 2022 metais tokiems projektams bus išdalinta net 228 tūkstančiai eurų, o vienam projektui skiriama suma svyruoja tarp 5 ir 20 tūkstančių eurų.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Parama studentiškoms iniciatyvoms džiugina, bet yra vienas didelis bet – į šiuos sultingus pinigus pretenduoti gali ne visi: tik studentų atstovybės, aukštosios mokyklos ir, aišku, Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Nors šis projektų finansavimo konkursas turi prioritetines temas, pavyzdžiui, šiemet tai aukštojo mokslo socialinė dimensija, praeitais metais – temos, susijusios su pandemija, iš esmės, tinka viskas, kas kažkaip įtraukia studentus. Kitaip tariant, sunku sugalvoti studentus įtraukiantį projektą, kuris nebūtų susijęs su pilietine, sporto ar kūrybos sritimi. Tokiu būdu atstovybės gali finansuoti tokius tradicinius savo renginius kaip pirmakursių stovyklos.
Ko gero, esminė tokio projektų finansavimo modelio problema – daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovybių yra per mažai politinės konkurencijos, studentai menkai domisi jų veikla, o pačios atstovybės ima per daug rūpintis savo išgyvenimo klausimais. Taip pasipila visa eilė abejotinos vertės mokymų atstovybių nariams, o studentų parlamentai, jeigu tokie egzistuoja, dažnu atveju nėra pajėgūs patikrinti, kurie projektai studentams vertingiausi, ar prasmingai išleidžiami valstybės pinigai.
Kokie projektai vykdomi?
2021 metais Valstybinis studijų fondas per šį konkursą finansavo 20 projektų, iš jų 12 buvo inicijuoti aukštųjų mokyklų, o 8 studentų atstovybių. Projektams skirtos lėšos pasiskirstė panašiomis proporcijomis.
Pažiūrėjus į projektus atidžiau, matomos kelios pagrindinės kategorijos. Daugiausia projektų buvo skirta profesiniams ir pramoginiams renginiams, taip pat surengta pora tyrimų ir mokymų atstovybių nariams.
Dauguma institucijų – tiek studentų atstovybės, tiek aukštosios mokyklos – vykdė po vieną projektą. Išimtimis tapo Klaipėdos kolegija su dviem projektais ir KTU SA su trimis projektais, drauge vertais virš 19 tūkstančių eurų. Studentų atstovybės dviračio neišradinėjo ir su projektiniais pinigais rengė įprastus renginius. Tarp jų keletas renginių, kuriuose studentai galėjo panaudoti savo technines kompetencijas, įmonių mugė, o kiti – daugiau pramoginio pobūdžio.
LSS savo projektinėms veikloms iš viso gavo 14 tūkstančių eurų. Dalis lėšų buvo skirtos LSS asamblėjai, taip pat šiais projektiniais pinigais LSS finansavo daugelį išvažiuojamųjų mokymų, pavyzdžiui, atstovybių prezidentų pasiplaukiojimą baidarėmis. Tuo tarpu nauji atstovybių nariai buvo mokomi paslaptingojo atstovavimo meno, apie įvaizdžio svarbą ir to, kokią naudą jiems gali atnešti savanoriavimas studentų atstovybėje. Atstovybių veteranai, sričių koordinatoriai, mokėsi labiau techninių įgūdžių: projektų rašymo, komercinių pasiūlymų rengimo, o akademinės srities koordinatoriai skaitė Lietuvos Respublikos įstatymus.
Savo ruožtu VU SA devyniolikai studentų suorganizavo trijų dienų akademinės etikos mokymus Kiškių sodyboje. Po to pristatė akademinę etiką pirmakursiams, sukūrė kursą Moodle aplinkoje ir vykdė atsiskaitymų stebėjimą. Visa tai atsiėjo sąlyginai pigiai – 2.5 tūkstančio eurų.
Dėmesio verti gali pasirodyti Mykolo Romerio universiteto bei Klaipėdos kolegijos organizuoti tyrimai. Viename tirta pandemijos įtaka studentams, kitame – akademinis sąžiningumas, bet abu remiasi panašiu organizavimo modeliu. Iš pradžių, 30 ar daugiau studentų dalyvauja mokymuose, kur yra apmokomi daryti apklausas, tada jas atlieka vienu atveju su 300, kitu su 120 studentų. Nors noras išmokyti studentus korektiškai vykdyti tyrimus yra pagirtinas, tačiau tokio nedidelio masto tyrimas su tiek daug tyrėjų atrodo absurdiškai.
Šiuo VSF konkursu finansuojama ir daugiau projektų: kolegijų studentų sporto varžybos, VDU SA renginių ciklas su „jauti“ ir „Baltojo Kiro“ koncertais, LSU SA pirmakursių stovykla, LMTA organizuotas studentų kelionė prie jūros kurti filmų, įvairūs baigiamųjų darbų konkursai, hakatonai.
Ar tikrai finansuojamos geriausios studentų iniciatyvos?
Į visus projektus vienu ar kitu būdu yra įtraukiami studentai. Tačiau faktas, kad aukštosios mokyklos varžosi tame pačiame konkurse kaip ir studentų atstovybės, atrodo mažų mažiausiai keistas. Tokiu būdu studentų iniciatyvoms prilyginami aukštųjų mokyklų dėstytojų ir administracijos projektai, kuriuose studentas yra tik pasyvus dalyvis. Puikus tokio projekto pavyzdys yra Vilniaus kolegijos festivalis „Vilnius Fashion & Textile Avenue“. Tarp įvairių jo veiklų nepaskutinę vietą užima marketingas – siekiama pristatyti studijų programas ir pritraukti būsimus studentus.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Abejonių konkursu kelia ir sąlyga, kad jame gali dalyvauti tik studentų atstovybės ar jų sąjungos, taigi projektų negali siūlyti kitos jaunimo ar studentų organizacijos. Dėl šios priežasties dauguma projektų, kurie turėtų skatinti studentų kūrybines, mokslo ar sporto veiklas, seka jau seniai nusistovėjusiais studentų atstovybių šablonais: tai pramoginiai renginiai ir išvažiuojamieji mokymai. Galbūt daugiau studentų mokslinių veiklų pasiektų dienos šviesą, jei šiame konkurse galėtų dalyvauti ir studentų mokslinės draugijos?
Trumpai sugrįžkime prie išsvajotųjų europinių pinigų. Mūsų visuomenėje vis dar dažna trokšti juos įsisavinti bet kokia kaina ir menkai domėtis jų panaudojimo tikslingumu. Jei duoda, tai imk. Tarsi patys nebūtume europiečiai ir nemokėtume mokesčių į bendrą iždą. Dažnai panašiai nutinka ir su tokiais studentiškų iniciatyvų finansavimais. Tačiau realybė tokia, kad galimų studentų projektų ir pačių studentų atstovybių iniciatyvų skaičius yra ribotas. O sprendimas, kokius projektus organizuoti, įprastai krenta ant atstovybių prezidentų komandų pečių be didesnės atskaitomybės parlamentams ar tuo labiau eiliniams studentams. Tai nereiškia, kad visi projektai neturi vertės ar yra netinkami, tačiau jų įvairovė neabejotinai galėtų būti didesnė.