Indija – didžiausia pasaulio demokratija. Na, bent jau pagal balsuoti galinčių gyventojų skaičių, siekiantį 900 milijonų rinkėjų. Tačiau Indijos demokratijos kokybė, paprastai tariant, kelia įvairių minčių. Pastaruoju metu demokratijos indekse Indijos pozicijos krenta: geriausią rezultatą valstybė parodė 2014 metais užimdama 27 vietą, o šiemet – krito į 53. Tai lemia žodžio, spaudos laisvės ir piliečių teisių ribojimai, kurie ypač išryškėjo covid-19 pandemijos laikotarpiu.
Indijos politinę kryptį taip pat išduoda jos sprendimas „palaikyti taiką“ Rusijos kare prieš Ukrainą ir visuose Jungtinių Tautų balsavimuose susilaikyti nuo agresorės veiksmų pasmerkimo. Toks Indijos pasirinkimas nustebino Vakarų pasaulį – buvo tikimasi, kad „didžiausia pasaulio demokratija“ palaikys demokratinius režimus.
Tokią poziciją, nepaisant mūsų, vakariečių, nuostabos, galima paaiškinti (nevertinant teisinga tai, ar ne) analizuojant Indijos praeitį. Valstybė buvo kolonizuota Britų imperijos ir iki šių dienų jaučia nuoskaudą. Viena yra diplomatiniai santykiai ir valstybių bendradarbiavimas, kita – istorinė tautos drama, dėl kurios po buvusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono susitikimo su Indijos premjeru Narendra Modi pasipylė komentarų banga, vis dar raginanti grąžinti Indijos deimantus.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Be to, Indijos geopolitinė padėtis yra įtempta. Vyksta karinis konfliktas Kašmyre, auga įtampa su už daugelį teroristinių išpuolių Indijoje atsakingu Pakistanu, ginkluojasi ir grėsmę kelia kaimyninė Kinija, taip pat turinti pretenzijų Indijos teritorijoje. Svarbu ir tai, kad Kinija, vykdydama „Belt and Road“ iniciatyvą, suteikia milžiniškas investicijas Pakistanui ir verčia jį satelitine valstybe. Labai trumpai ir aiškiai Indijos poziciją iliustruoja šie Indijos politologo Happymono Jacobo žodžiai: „Agresyvi Rusija yra JAV ir Vakarų problema – ne Indijos. NATO ekspansija yra Rusijos problema – ne Indijos. Indijos problema yra Kinija, kurią norint išspręsti reikia tiek Vakarų, tiek Rusijos palaikymo.“ Mintis ciniška, bet leidžia suprasti Indijos poziciją. Valstybė priima pragmatiškus sprendimus, elgiasi taip, kaip geopolitiškai ir ekonomiškai yra naudingiausia. Tik klausimas, kiek ilgai pavyks tai išlaikyti?
Kaip ir minėta, Indija yra apsupta agresyvių branduolinių valstybių, todėl jai būtina išlaikyti sąjungininkus (šiuo atveju labiau partnerius), kurie padėtų išsaugoti galios balansą Azijoje. Ir Vakarai, ir Rusija, Indijai yra svarbūs. Įdomu tai, kad Indijos ginkluotę, nepaisant siekio ją diferencijuoti ir naujų susitarimų su JAV, 70–80 procentų sudaro iš Rusijos pirkti ginklai ir technika. Svarbu paminėti ir švelniosios galios įrankį Bolivudą, kuriuo kuriamas suvokimas apie tarptautinę padėtį – taip, Bolivudas nėra tik filmai apie meilę. Kino milžinės filmai vis dar populiarūs Rusijoje ir neša pelną Indijai. Kaip ir pigus iškastinis kuras, kurio pirkimui Rusija Indijai taiko nuolaidas. Perkamų dujų kiekis iš Rusijos Indijoje nuo balandžio iki liepos mėnesio išaugo dešimčia procentų.
Rusijai tik užpuolus Ukrainą konservatyvią politiką ir Modi režimą palaikančio naujienų portalo ir vieno populiariausių Indijos kanalų „India Today“ naujienose galima matyti pakankamai aiškią Indijos poziciją karo Europoje atžvilgiu (atmetant mielus šuniukų ir kačiukų, priklausomai nuo šio straipsnio skaitytojų preferencijų, vaizdo įrašus). Praėjus 2 savaitėms nuo Rusijos intervencijos į suverenią Ukrainą, India Today išplatina naujieną: „Rusijos–Ukrainos karas: pusryčiai, sporto salė, plaukimas – štai kokia Rusijos prezidento Vladimiro Putino dienos rutina“. Nėra nei vienos žinutės apie Vakarų lyderius, nei prezidento Volodymyro Zelenskio dienos rutinos aptarimo. Propaganda – subtilus reikalas. Iš pirmo žvilgsnio, įdomus sutapimas: Putinas žudo civilius, o Indijos žiniasklaida pasakoja, kokią kiaušinienę jis mėgsta. Komentarai įvairūs, vieni dalinasi savo pusryčių meniu, džiaugiasi, kad keliasi tuo pačiu metu kaip Putinas, o kiti piktinasi tokios informacijos skleidimu prasidėjus karui.
Dar vienas India Today atskirai politiniam puolimui skirtas kanalas ironišku pavadinimu – „So sorry“. Pavadinimas rodo, kad indai tarytum apgailestauja dėl rodomų įvykių, tačiau realybėje tyčiojasi. Kanalo skiltyje yra pateikiamas tarptautinės politikos vertinimas, pasitelkiant sarkastiškus bei ironiškus pasaulio lyderių įvaizdžius. Svarbu paminėti, kad valstybių vertinimas ir jų įvaizdis yra perteikiami remiantis Indijos ir kitų valstybių santykiais. Kuo prastesni santykiai, tuo pašaipesnis atitinkamų valstybių vaizdavimas.
„Įdomu tai, kad Indijos ginkluotę, nepaisant siekio ją diferencijuoti ir naujų susitarimų su JAV, 70–80 procentų sudaro iš Rusijos pirkti ginklai ir technika.“
Rusijai pradėjus karą, pasirodė pirmieji savitai karą vertinantys „So sorry“ įrašai. Pavyzdžiui, rodomas milžinišku greičiu į Ukrainą važiuojantis Putino valdomas traukinys (simbolis perteikiamas traukiniui pervažiuojant ir sulaužant Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą lentą). Milžiniškam Putino traukiniui kirtus sieną, į siužetą patenka žmogus-voras, t. y. traukinį bandantis sustabdyti JAV prezidentas Joe Bidenas. Iš pradžių stabdymas vyksta pervažiuojant sankcijas, vėliau – griežtesnes sankcijas, kol galiausiai JAV prezidentas yra numetamas nuo traukinio. Čia pasirodo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos lyderiai, kurie stato medinę užtvarą ant traukinio bėgių, iškelia plakatus skelbiančius Nord Stream 2 projekto stabdymą ir simbolizuojančius NATO. Putino traukinys be kliūčių įveikia užtvarą. Dar viename vaizdo įraše kartojasi ta pati žinutė, skiriasi tik siužetas: Putinas vairuoja tanką ir įveikia visas sankcijas, o sustoja tik prie ginklą laikančio Zelenskio. Filmukas neturi aiškios pabaigos, pasibaigia Ukrainos prezidento šypsena.
Šie pavyzdžiai parodo, kaip Indijoje interpretuojama karo Ukrainoje pradžia ir netvirta galios pusiausvyra. Pasaulio policininke laikoma JAV pašiepiama pasitelkiant populiarų Holivudo personažą – žmogų-vorą. JAV prezidentas vaizduojamas kaip nevykęs superherojus, mažas, silpnas, realios galios neturintis veikėjas, tuo tarpu aiškiai išreiškiamas Rusijos prezidento kaip galingo, bet nenuspėjamo lyderio įvaizdis. Nors JAV ir Indija remia viena kitą, ypač Indijos-Ramiojo vandenyno regione, formuojamas diskursas atskleidžia visai kitokią tiesą – JAV tėra realios galios padėti karo niokojamai Ukrainai neturintis voras. Panašiai vertinami ir Europos lyderiai – Johnsonas toks pat silpnas kaip ir JAV prezidentas, ir gali tik mojuoti NATO vėliava bei statyti lengvai nuverčiamas užtvaras.
Atskiro paminėjimo vertas Zelenskio įvaizdžio formavimas. Indija nedrįsta pašiepti Ukrainos lyderio, vaizduoja jį kaip vienintelę realią, tačiau žymiai silpnesnę atsvarą Putinui. Vienintelė Ukrainos prezidento blogybė – pasitikėjimas Vakarais. Panašu, kad Ukraina nėra vertinama kaip Vakarų pasaulio dalis, formuojamas jos kaip atskiros valstybės, kuri tik pati gali laimėti karą, įvaizdis.
Tačiau pastaruoju metu diskursas Indijoje pasikeitė. Šiuo metu nebėra Putino nuotraukų su šuniukais, nebėra istorijų apie Rusijos pagalbą Indijai. Jas pakeitė informacija apie Modi ir Zelenskio skambutį, kurio metu Indijos lyderis žadėjo pagalbą ir tarpininkavimą ieškant geriausio sprendimo. Dabar galima matyti JAV prezidento vaizdo įrašus ir nuotraukas su jo šunimi, jo atsiprašymą prieš visus dėl marihuanos vartojimo nuteistus JAV piliečius, taip pat Bideno pareiškimą, kad Pakistanas yra viena pavojingiausių valstybių pasaulyje ir, svarbiausia, jo durų užtrenkimą Rusijai bei pažadą padėti Ukrainai.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Vertinant galimas tokio pokyčio priežastis, svarbu dėmesį sutelkti į prastėjančią Rusijos padėtį ne tik Ukrainoje, bet ir valstybės viduje. Galią demonstravusią ir baimę kėlusią valstybę sustabdė jos pačios pradėtas karas. Ekonominė galia menksta, pasaulis pamatė pasenusią ir surūdijusią trečios pagal dydį pasaulio kariuomenės techniką, valstybės viduje įsišaknijo nepasitikėjimas, baimė ir po mažu atsiranda pilietinės visuomenės pasipriešinimo apraiškų. Indija mato, kad santykių su Rusija kaštai viršija naudą. Rusija nebėra pajėgi tiekti Indijai karinės technikos ir palaikyti ją konflikte su Kinija. Ironiška, bet spalio mėnesį pasirodė nuotraukos, kuriose Rusija be Naujojo Delio leidimo Ukrainoje naudojo Indijai priklausantį T‑90S Bhishma tanką, kuris buvo išsiųstas į Rusiją atlikti atnaujinimo darbų.
Dar daugiau – spalio 28 dieną Putinas paskelbė, kad Indija ir Rusija turi specialius santykius, kuriems nebaisios jokios kliūtys. Jis gyrė Indijos nepriklausomą užsienio politiką, džiaugėsi valstybės sėkmingu pavyzdžiu ir progresu, kurį pavyko pasiekti išsivadavus iš Britų imperijos gniaužtų. Žinoma, neapsieita ir be pagyrų Modi. Ši Putino kalba nesulaukė nei viešo Indijos atsakymo, nei ryškaus Indijos visuomenės palaikymo – dalis jį vadina žudiku, dalis kaltina naudos siekiu ir bandymu atkurti iki karo Ukrainoje buvusius draugiškus santykius.
Matoma, kad Indijos medijų diskursas keičiasi. Jei karo pradžioje buvo dalinamasi teroristinės valstybės vadovo rutina ir mielomis nuotraukomis su gyvūnais, jei jis buvo vaizduojamas kaip nesuvaldomas ir galingas lyderis, tai šiandien jį pakeitė JAV prezidento nuotraukos ir vaizdo įrašai. Net ir tokie, kai jis perka tako, o arbatpinigius palieka kitų klientų išlaidoms padengti (kaip rūpestinga, tiesa?). Informacija ir jos pateikimas – stiprus įrankis, todėl nei jos, nei jos pateikimo formos nevertėtų nuvertinti. Ją galima matyti kaip, pavyzdžiui, tiesiog nuotrauką arba galima vertinti kaip nuotrauką, pasąmoningai transliuojančią politinę žinutę. Prognozuoti sudėtinga ir trūksta duomenų, tačiau Indijoje ryškėja nauja tendencija – pradedama stipriau gręžtis į Vakarus.