Iš auditorijos – į parlamentą

Rug­sė­jo pa­bai­go­je Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­siuo­se par­la­men­to rin­ki­muo­se per­ga­lę šven­tė so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (SPD). Su­skai­čia­vus bal­sus pa­aiš­kė­jo dau­giau nei kas po 16 me­tų An­ge­los Mer­kel val­dy­mo per­ims di­džiau­sios ES vals­ty­bės vai­rą. Pa­si­ro­do, kad nau­jai iš­rink­tas Bun­des­ta­gas yra pats jau­niau­sias par­la­men­tas nuo Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mo. Sep­ty­ni pro­cen­tai at­sto­vų yra jau­nes­ni nei 30-ies, o jau­niau­siai iš jų – vos 23-eji.

Apie tai, ko­kį vaid­me­nį stu­den­tai su­vai­di­no SPD per­ga­lė­je ir apie au­gan­čią jau­ni­mo įta­ką Vo­kie­ti­jos par­ti­nė­je po­li­ti­ko­je iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu Šauks­mui pa­sa­ko­jo stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bos na­rė Lau­ra Loew.

Stu­den­tai so­cia­lis­tai (Ju­sos-Ho­chs­chul­gru­p­pen) – Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos stu­den­tų spar­nas, vie­ni­jan­tis per 80 skir­tin­guo­se ša­lies uni­ver­si­te­tuo­se vei­kian­čias pa­žan­gios min­ties stu­den­tų grupes.

ŠAUKSMAS: Pas­ku­ti­niuo­se Vo­kie­ti­jos par­la­men­to rin­ki­muo­se į Bun­des­ta­gą pa­te­ko 49 jau­nų­jų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos kan­di­da­tai. Ar tarp jų yra esa­mų ar bu­vu­sių jū­sų stu­den­tų spar­no narių?

Lau­ra Lo­ew: Jų yra ne tik tarp šių 49 da­bar­ti­nių jau­nų­jų so­cia­lis­tų, bet ir tarp ki­tų par­la­men­ta­rų, ku­rie anks­čiau bu­vo mū­sų na­riai ir šian­dien jau yra per­ko­pę mū­sų na­rys­tės am­žiaus ap­ri­bo­ji­mą. Šian­dien Bun­des­ta­ge sė­di bent du bu­vę mū­sų na­cio­na­li­nės val­dy­bos ir daug ki­tų vie­ti­nių sky­rių na­rių. Šiuos bu­vu­sius ir esa­mus stu­den­tų so­cia­lis­tų na­rius mes pa­lai­kė­me rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu sa­vo so­cia­li­nė­se medijose.

ŠAUKSMAS: Ar prieš par­la­men­to rin­ki­mus stu­den­tai so­cia­lis­tai kė­lė sa­vo kan­di­da­tus, ku­rie Bun­des­ta­ge tu­rė­tų at­sto­vau­ti pa­žan­gią stu­den­tiš­kos po­li­ti­kos perspektyvą?

Lo­ew: Kai kal­ba­me apie kan­di­da­tus, tai mes pa­tys ne­spren­dė­me, ko­kius as­me­nis no­rė­tu­me ma­ty­ti Bun­des­ta­ge. Vi­sa tai nu­spren­dė at­ski­ri par­ti­jos or­ga­nai ir sky­riai. Ki­ta ver­tus, šie žmo­nės ne­bū­tų at­si­dū­rę par­la­men­te, jei per pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus jau­nie­ji ir stu­den­tai so­cia­lis­tai ne­bū­tų dė­ję mil­ži­niš­kų pa­stan­gų at­jau­nin­ti partiją.

Taip pat šiais me­tais su jau­nai­siais so­cia­lis­tais va­rė­me jau­ni­mo kam­pa­ni­ją. Vie­na ver­tus, daug dė­me­sio sky­rė­me so­cia­li­nėms me­di­joms ir gy­viems ren­gi­niams, ki­ta ver­tus, su­kū­rė­me jau­ni­mo rin­ki­mų prog­ra­mą ir ak­ty­viai pa­lai­kė­me jau­nuo­sius kan­di­da­tus prieš ir po jų iš­si­kė­li­mo. Trum­pai ta­riant, mes kaip or­ga­ni­za­ci­ja kan­di­da­tų pa­tys ne­no­mi­na­vo­me ir ne­iš­kė­lė­me, bet per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją su­si­tel­kė­me, kad ga­lė­tu­me ko­or­di­nuo­to pro­ce­so pa­gal­ba sėk­min­gai įšok­ti į ša­lies parlamentą.

ŠAUKSMAS: Pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus jau­nų­jų so­cia­lis­tų įta­ka so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jo­je ir ap­skri­tai Vo­kie­ti­jos po­li­ti­ko­je yra žen­kliai iš­au­gu­si. Ar ši įta­ka par­ti­jo­je yra nu­si­sto­vė­ju­si tai­syk­lė, ar tai yra iš­ko­vo­tas dalykas?

Lo­ew: Pa­tai­kei tie­siai į de­šim­tu­ką – dėl šios įta­kos tu­ri būt nuo­lat ko­vo­ja­ma. Jau­nų­jų so­cia­lis­tų ir juo­lab mū­sų stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je vyks­ta di­de­lė kai­ta. Kiek lai­ko pra­lei­džia­ma stu­di­jo­se? Il­giau­siai še­še­rius me­tus. Ar il­gai bū­na­ma jau­nes­niu kaip 35-erių? Kaž­ka­da per­žen­gia­me ir ši­tą slenkstį.

Tai reiš­kia, kad at­ei­na vis nau­jos kar­tos, ir sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad bu­vę jau­nų­jų ir stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jų na­riai to­liau į par­la­men­ti­nius pro­ce­sus įsi­trau­kia ne vi­sa­da at­si­žvel­gę į mū­sų or­ga­ni­za­ci­jų ver­ty­bes. Tai­gi rei­kia nuo­lat už­tik­rin­ti spau­di­mą iš apa­čios – iš jau­nų­jų, iš kairės.

Ir taip, esi tei­sus, pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus tai mums se­kė­si vi­sai ne­blo­gai – iš­ko­vo­jo­me tik­rai daug įta­kos. Da­bar mū­sų už­da­vi­nys yra šią įta­ką ir iš­lai­ky­ti. Sie­kia­me įtvir­tin­ti jau­nų­jų ir stu­den­tų so­cia­lis­tų ga­lią, ne­leis­ti jai iš­si­sklai­dy­ti ir pa­lai­ky­ti ją tarp kai­rio­jo jaunimo.

ŠAUKSMAS: Ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je pra­si­dė­jo for­ma­lios de­ry­bos dėl tri­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės. Ko­kia yra stu­den­tų so­cia­lis­tų po­zi­ci­ja dėl ga­li­mos so­cial­de­mo­kra­tų-ža­lių­jų-li­be­ra­lų ko­a­li­ci­jos? Ar jū­sų or­ga­ni­za­ci­ja pa­tei­kė so­cial­de­mo­kra­tų ir ki­toms par­ti­joms pa­siū­ly­mus, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti ko­a­li­ci­jos su­tar­ties da­lis, su­si­ju­si su aukš­tuo­ju mokslu?

Lo­ew: Prieš rin­ki­mus mes ak­ty­viai for­ma­vo­me so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos rin­ki­mų prog­ra­mą ir po rin­ki­mų svars­tė­me, ku­rie iš prog­ra­mo­je nu­gu­lu­sių mū­sų rei­ka­la­vi­mų yra mums pa­tys svar­biau­si. Ką no­rė­tu­me pa­siek­ti to­liau – apie tai kal­ba­me ir už par­ti­jos ri­bų, ir su so­cial­de­mo­kra­tais Bun­des­ta­ge. Taip pat pa­lai­ko­me nuo­la­ti­nį kon­tak­tą su at­sto­vais, ku­rie at­sa­kin­gi už de­ry­bas dėl švie­ti­mo tiks­lų ko­a­li­ci­jos su­tar­ty­je. Be to, de­ry­bų me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su jau­nai­siais so­cia­lis­tais. Dėl bū­si­mų re­zul­ta­tų jau­čia­mės tik­rai užtikrinti.

Aiš­ku, so­cia­liai-li­be­ra­li ko­a­li­ci­ja nė­ra mū­sų sva­jo­nių va­rian­tas. Ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti ir kaž­ką ge­res­nio, bet vis­gi yra pro­jek­tų, ku­rių ga­li­ma im­tis. Pa­vyz­džiui, stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mas – mat vi­sos trys par­ti­jos ma­žų ma­žiau­siai tu­ri pa­na­šią po­zi­ci­ją dėl pa­ma­ti­nių da­ly­kų. Taip pat iš so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos mes ti­ki­mės, kad stu­den­tų ir aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos te­mos ne­bus nu­mes­tos kaip ant­ra­ei­lės, bet dėl jų bus de­ra­ma­si iš esmės.

ŠAUKSMAS: Ir ko­kie tiks­liai yra jū­sų reikalavimai?

Lo­ew: Pir­ma­sis es­mi­nis rei­ka­la­vi­mas yra su­teik­ti da­bar mo­ka­mas stu­den­tų so­cia­li­nes iš­mo­kas pla­tes­niam stu­di­juo­jan­čių­jų ra­tui. Ant­ra­sis rei­ka­la­vi­mas yra že­mių ir fe­de­ra­li­nės vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mas dėl skait­me­ni­za­ci­jos. Vo­kie­ti­jo­je vis­kas yra gan su­dė­tin­ga, nes švie­ti­mas dau­ge­liu at­ve­jų yra že­mių kom­pe­ten­ci­ja. To­dėl rei­kia nu­sta­ty­ti, kad fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė ir že­mės ga­li bend­ra­dar­biau­ti dė­lio­jant bend­rą skait­me­ni­za­ci­jos fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­mą. Tre­čia­sis rei­ka­la­vi­mas yra su­si­jęs su aukš­tų­jų mo­kyk­lų so­cia­li­niu su­si­ta­ri­mu, ku­riuo bū­tų sie­kia­ma fi­nan­suo­ti jų inf­rastruk­tū­ros plėt­rą. Ži­no­ma, pas­ku­ti­nius tris se­mest­rus pra­lei­do­me nuo­to­ly­je, bet juk ne­no­rė­čiau grįž­ti į uni­ver­si­te­tą su už­si­kim­šu­siais klo­ze­tais, ne­vei­kian­čiais pro­jek­to­riais ir by­ran­čio­mis sie­no­mis. Gi aukš­to­sios mo­kyk­los yra ne tik stu­di­jų, bet ir so­cia­li­za­vi­mo­si vie­ta, ku­rio­je vi­si tu­ri jaus­tis gerai.

ŠAUKSMAS: Pa­kal­bė­ki­me apie bend­res­nius klau­si­mus. Ko­kį vaid­me­nį tu­rė­tų vai­din­ti stu­den­tai universitete?

Lo­ew: Man at­ro­do, kad vien pa­žvel­gus į stu­den­tų skai­čių ir kiek jų įtrau­kia­ma į spren­di­mų pri­ėmi­mą, ga­li­ma pa­ma­ty­ti mil­ži­niš­ką dis­ba­lan­są, kaip aukš­to­sio­se yra pa­da­lin­ta val­džia. Stu­den­tai su­da­ro di­džiau­sią aukš­tų­jų bend­ruo­me­nės da­lį. Ta­čiau kas lie­čia val­džios pa­da­li­ji­mą – ar tai se­na­te, ar tai rek­to­ra­te, ar tai vi­suo­se ki­tuo­se or­ga­nuo­se ar vie­to­se, ku­rio­se pri­ima­mi spren­di­mai – vaiz­das yra vi­sai kitoks.

To­dėl vie­nas pag­rin­di­nių mū­sų rei­ka­la­vi­mų yra ket­vir­čių pa­ri­te­tas vi­suo­se or­ga­nuo­se. Tai reiš­kia, kad ke­tu­rios aukš­tų­jų bend­ruo­me­nės gru­pės – moks­li­nin­kai, ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, stu­den­tai ir dės­ty­to­jai – tu­rė­tų bū­tų at­sto­vau­ja­mos ly­gio­mis dalimis.

ŠAUKSMAS: O ko­kį vaid­me­nį tu­rė­tų vai­din­ti stu­den­tai na­cio­na­li­nė­je po­li­ti­ko­je ir vi­suo­me­nė­je apskritai?

Lo­ew: Per ko­ro­nakri­zę ne­ma­žai gru­pių už­si­ėmė lo­biz­mu, pa­vyz­džiui, mai­ti­ni­mo ir pra­mo­gų įstai­gų val­dy­to­jai. Mes stu­den­tai lai­ko­mi nei mok­s­lei­viais, nei dar­buo­to­jais. Kai ku­rie iš mū­sų gy­ve­na pas tė­vus, kai ku­rie – sa­va­ran­kiš­kai. Tai­gi, svar­bu stu­den­tus pri­sta­ty­ti kaip vie­nin­gą in­te­re­sų gru­pę ir aiš­kiai skelb­ti, kad ap­stu la­bai konk­re­čių šią gru­pę lie­čian­čių problemų.

To­dėl bū­ti­na da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je ir įvai­riuo­se spren­di­mų or­ga­nuo­se, pa­vyz­džiui, skir­tin­guo­se par­la­men­ti­nio at­sto­va­vi­mo lyg­me­ny­se. Jei­gu kal­bė­tu­me apie Vo­kie­ti­jos par­la­men­tą, da­bar tu­ri­me ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie vis dar stu­di­juo­ja ar­ba ne­se­niai bai­gė stu­di­jas ir ku­rie ką tik bu­vo iš­rink­ti į Bun­des­ta­gą. Mū­sų kaip stu­den­tų in­te­re­sus var­giai ge­riau ir be­pa­ten­kin­si, kai žmo­nės iš au­di­to­ri­jos pa­ten­ka tie­siai į par­la­men­to po­sė­džių salę.

ŠAUKSMAS: Ar jau­ni­mas Vo­kie­ti­jo­je yra la­bai apolitiškas?

Lo­ew: Vis­kas pri­klau­so nuo to, apie ko­kius skai­čius kal­ba­me. Jei­gu žiū­ri­me tik į ak­ty­vu­mą stu­den­tų par­la­men­tų ar­ba se­na­tų rin­ki­muo­se, tuo­met at­vi­rai pa­sa­kius skai­čiai ne­džiu­gi­na. Dau­ge­ly­je aukš­tų­jų jis sie­kia apie de­šimt pro­cen­tų, jei pa­dė­tis ge­res­nė – dau­giau­siai 25 pro­cen­tus. Na­tū­ra­lu, kad taip ky­la le­gi­ti­mu­mo krizė.

Iš ki­tos pu­sės, pa­žiū­rė­ki­me į da­ly­vių skai­čius ju­dė­ji­muo­se kaip Fri­da­ys for Fu­tu­re ir Black Li­ves Mat­ter ar­ba mig­ran­tų pa­lai­ky­mo ak­ci­jo­se. Čia mo­bi­li­za­ci­jos po­ten­cia­las yra ne­su­vo­kia­mai di­de­lis. Rei­ka­lą tu­ri­me ne su ap­o­li­ti­zuo­to ar ap­o­li­tiš­ko jau­ni­mo kri­ze, bet ne­pa­kan­ka­mu po­li­tiš­ku­mo nukreiptumu.

Šian­dien po­li­ti­kos moks­luo­se ar­šiai dis­ku­tuo­ja­ma dėl griež­to­se struk­tū­ro­se an­ga­žuo­tis ne­no­rin­čių jau­nų žmo­nių bai­mės įsi­pa­rei­go­ti. Kaip stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­ja pa­pras­čiau­siai no­ri­me pa­mė­gin­ti pri­trauk­ti šiuos jau­nus žmo­nes ir įti­kin­ti, kad jie sa­vo in­te­re­sus ge­riau­siai ga­li rea­li­zuo­ti par­ti­jo­se ir jų jau­ni­mo organizacijose.

ŠAUKSMAS: Ar stu­den­ti­ja Vo­kie­ti­jo­je ap­skri­tai yra po­ky­čius ne­šan­ti, or­ga­ni­zuo­ta ir įta­kin­ga jėga?

Lo­ew: Jei kal­ba­me apie že­mių lyg­me­nį, tai stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­ri sa­vo re­gio­ni­nes stu­den­tų są­jun­gas, ku­rios ne­vai­di­na jo­kio ofi­cia­laus par­la­men­ti­nio vaid­mens, nors ir ga­li bū­ti pa­kvies­tos pa­si­sa­ky­ti že­mių par­la­men­tų po­sė­džiuo­se ir klausymuose.

Par­ti­nės stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri ga­li­my­bę bū­ti pa­kvies­tos pa­tar­ti sa­vo par­ti­joms že­mių ir fe­de­ra­li­nia­me lyg­me­ny­je. Be to, fe­de­ra­li­niu lyg­me­niu yra skė­ti­nė stu­den­tų at­sto­vy­bių or­ga­ni­za­ci­ja, bet jai vis­gi nė­ra su­teik­tas joks tei­si­nis sta­tu­sas at­sto­vau­ti vi­sus ša­lies studentus.

Ži­no­ma, mums to per ma­ža. Stu­den­tų so­cia­lis­tų rei­ka­la­vi­mas yra įsteig­ti na­cio­na­li­nę stu­den­tų at­sto­vy­bę, ku­riai bū­tų su­teik­tos ati­tin­ka­mos teisės.

Mū­sų kaip stu­den­tų in­te­re­sus var­giai ge­riau ir be­pa­ten­kin­si, kai žmo­nės iš au­di­to­ri­jos pa­ten­ka tie­siai į par­la­men­to po­sė­džių salę.

ŠAUKSMAS: Įsi­vaiz­duok, kad esi to­kio­je aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­je, ku­rio­je stu­den­tų sa­vi­val­da aiš­kiai skel­bia ir di­džiuo­ja­si sa­vo ne­po­li­tiš­ku­mu. Ko­kias ar­gu­men­tais ap­gin­tum po­zi­ci­ją, kad stu­den­tų sa­vi­val­dai rei­ka­lin­gas po­li­ti­nis mandatas?

Lo­ew: Pa­žvelg­čiau į pra­ei­tį ir pa­sa­ky­čiau, kad stu­den­tų sa­vi­val­dos tei­sės, pa­vyz­džiui, tei­sė da­ly­vau­ti pri­imant spren­di­mus ir tei­sė tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­sus, nė­ra nu­kri­tu­sios iš dan­gaus. Jos bu­vo iš­ko­vo­tos pa­žan­gių kai­rių­jų jė­gų ko­vo­je prieš kon­ser­va­ty­vų pa­si­prie­ši­ni­mą. Ži­no­ma, ga­li­me sė­dė­ti su­dė­ję ran­kas ir sa­ky­ti, kad stu­den­tų at­sto­vy­bes lai­ko­me pa­slau­gų tei­kė­jo­mis ar­ba ne­po­li­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Kai tik tai įvyks, kon­ser­va­ty­vios po­li­ti­nės jė­gos ap­ri­bos jų tei­ses. Ta­da mes lik­si­me ir be fi­nan­sa­vi­mo, ir be įtakos.

Dėl pa­žan­gos pa­lai­ky­mo ir dėl stu­den­tų įta­kos rei­kia nuo­lat ko­vo­ti iš nau­jo. Ma­to­ma, kad su kiek­vie­na įsta­ty­mo pa­tai­sa ban­do­ma šias tei­ses ap­ri­bo­ti ir kas­kart tu­ri­me dėl jų ko­vo­ti. Ir kai stu­den­tų at­sto­vy­bė sa­ko, kad „mes esa­me pa­slau­gų tei­kė­ja“, ta­da ir ne­rei­ka­lin­gas joks po­li­ti­nis stu­den­tų at­sto­va­vi­mas – jį ga­li­me pa­keis­ti pri­va­čia pa­slau­gas tei­kian­čia įmone.

ŠAUKSMAS: Grei­čiau­siai yra to­kių klau­si­mų, ku­rie yra svar­būs kiek­vie­nai stu­den­tei ir stu­den­tui, ne­pri­klau­so­mai nuo jų pa­sau­lė­žiū­ros ar ideo­lo­gi­jos. Ar ne­ky­la iš­šū­kis stu­den­tų sa­vi­val­do­je var­žan­tis su ki­to­mis par­ti­nė­mis stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis iš akių pa­mes­ti šias vi­siems bend­ras stu­den­tų problemas?

Lo­ew: Mes lai­ko­mės dve­jo­pos stra­te­gi­jos: iš vie­nos pu­sės, ak­ty­viai ima­mės konk­re­čių po­li­ti­nių klau­si­mų vie­ti­nė­se stu­den­tų at­sto­vy­bė­se ir na­cio­na­li­nia­me lyg­me­ny­je, bet taip pat vyk­do­me teo­ri­nį švie­ti­mą. Ir man at­ro­do, kad šiuos du da­ly­kus ga­li­ma gan ge­rai atskirti.

Ta­čiau mi­nė­ti uni­ver­sa­lūs vi­sų stu­den­tų in­te­re­sai ne­ga­li bū­ti svars­to­mi at­ski­rai nuo pa­ma­ti­nių ideo­lo­gi­nių prie­lai­dų. Pa­vyz­džiui, uni­ver­sa­lus kiek­vie­no stu­den­to in­te­re­sas yra ga­li­my­bė fi­nan­suo­ti sa­vo stu­di­jas. Kaip stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­ja sa­ko­me: okay, mes no­rė­tu­me kiek­vie­nam stu­di­juo­jan­čiam skir­ti mak­si­ma­lias stu­den­tų so­cia­li­nės iš­mo­kas, ne­pai­sant jų tė­vų pa­ja­mų dy­džio. Li­be­ra­lų ir kon­ser­va­to­rių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos ma­to tą pa­čią prob­le­mą, tik šiuo at­ve­ju sa­ky­tų „Kaip tai?“ Juk pi­ni­gų ga­li­ma pri­si­dur­ti dir­bant, o so­cia­li­nė pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti mo­ka­ma tik pa­gal poreikius.

Ži­no­ma, mes spren­džia­me tas pa­čias po­li­ti­nes prob­le­mas, bet siū­lo­me iš pag­rin­dų skir­tin­gus sprendimus.

ŠAUKSMAS: Vo­kie­ti­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų par­la­men­tų rin­ki­muo­se daž­nai da­ly­vau­ja ir ret­kar­čiais juos lai­mi ne tik par­ti­nės stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos, bet ir ne­par­ti­niai są­ra­šai. Vis­gi ko­kie yra pri­va­lu­mai stu­den­tų sa­vi­val­do­je or­ga­ni­zuo­tis su par­ti­ne stu­den­tų organizacija?

Lo­ew: Mes kaip so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja lai­ko­mės dvi­gu­bos stra­te­gi­jos kon­cep­to. Iš vie­nos pu­sės, lai­ko­me sa­ve par­ti­jos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja, iš ki­tos – esa­me glau­džiai su­si­ję su so­cia­li­niais ju­dė­ji­mais. Vis­gi iš es­mės esa­me par­ti­nė jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja ir tai reiš­kia, kad tu­ri­me im­tis at­sto­va­vi­mo stu­den­tų par­la­men­tuo­se ir stu­den­tų sąjungose.

Šiuo me­tu į so­cia­li­nius ju­dė­ji­mus pri­si­jun­gia daug jau­nų žmo­nių ir par­ti­jos da­ro­si vis ne­po­pu­lia­res­nės. Ta­čiau tu­ri­me vie­šai kal­bė­ti apie tai, kad vis dar gy­ve­na­me par­la­men­ti­nė­je de­mo­kra­ti­jo­je, ku­rio­je in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas di­džią­ją da­li­mi vyks­ta per par­ti­jas. Aukš­to­sios mo­kyk­los ir jų vi­daus po­li­ti­ka ga­li tap­ti su­ma­žin­tu mū­sų vi­suo­me­nės mo­de­liu tam, kad ga­lė­tu­me su­pras­ti, kaip vei­kia in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas. Pa­vyz­džiui, kaip vei­kia dar­bas frak­ci­jo­se ir opo­zi­ci­jo­je, kaip ga­li­ma da­ry­ti įta­ką spren­di­mų pri­ėmi­mui. To­dėl yra la­bai ak­tu­alu, kad aukš­to­sio­se ak­ty­viai veik­tų par­ti­nės jau­ni­mo organizacijos.

ŠAUKSMAS: Lau­ra, ačiū už pokalbį.

Po­kal­bį ve­dė Do­mas Lavrukaitis.