Kaip leidžiami studentų pinigai?

Stu­den­tų at­sto­vy­bės yra sta­bi­liai įsi­tvir­ti­nu­sios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rioms ke­lia­mas tiks­las at­sto­vau­ti stu­den­tams. Jos tei­siš­kai pri­pa­žįs­ta­mos mies­tų sa­vi­val­dos, na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos ly­giu. At­sto­vy­bės ta­ria­mai kal­ba stu­den­tų var­du ir at­virkš­čiai – jų klau­so­ma­si kaip stu­den­tų balso.

Bū­tent stu­den­tų at­sto­vy­bė­se daž­nai iš­moks­ta­mos pir­mo­sios ins­ti­tu­ci­nės po­li­ti­kos pa­mo­kos. Dau­ge­lis šios sis­te­mos au­gin­ti­nių vė­liau už­ima aukš­čiau­sius pos­tus mi­nis­te­ri­jo­se ir ki­to­se vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įstaigose. 

Tai­gi, at­sto­vy­bės tu­rė­tų su­teik­ti stu­den­tams plat­for­mą ar­ti­ku­liuo­ti ir sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti opiau­sias sa­vo prob­le­mas ir leis­ti at­si­plėš­ti nuo mi­nis­te­ri­jų ir uni­ver­si­te­tų ad­mi­nist­ra­ci­jų inercijos.

Ta­čiau šian­dien stu­den­tų at­sto­vy­bės to­li gra­žu ne­pri­me­na au­to­no­miš­kų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų. Pa­gal sa­vo fi­nan­sus ir val­dy­mo mo­de­lį at­sto­vy­bės vei­kiau dir­ba kaip pa­vie­nės ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios daž­niau­siai spe­cia­li­zuo­ja­si pra­mo­gų va­dy­bo­je, va­ka­rė­lių or­ga­ni­za­vi­me ir ka­rje­ros konsultavime.

Teks­te kal­bė­siu apie de­šim­tį di­džiau­sių vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų ir aka­de­mi­jų stu­den­tų at­sto­vy­bių (SA), taip pat apie skė­ti­nės stu­den­tų at­sto­vy­bių or­ga­ni­za­ci­jos – Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos (LSS) – finansus.

Šių at­sto­vy­bių aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se 2019 me­tais stu­di­ja­vo 68 494 stu­den­tai. Į skai­čia­vi­mus čia ir to­liau ne­įt­rauk­tos ko­le­gi­jų ir pri­va­čių uni­ver­si­te­tų at­sto­vy­bės, pa­vyz­džiui VISKO SA ir ISM SA. Ne­pai­sant to, kad ko­le­gi­jų stu­den­tai su­da­ro apie 30 pro­cen­tų Lie­tu­vos stu­den­tų, šių aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų at­sto­vy­bės bend­rai kas­met su­ren­ka sta­tis­tiš­kai ne­reikš­min­gą kie­kį pa­ja­mų, to­dėl bend­rų ty­ri­mo iš­va­dų neiškreipia.

Studentų atstovybių išlaidos

2019 me­tais vi­sas stu­den­tų at­sto­vy­bių tink­las bend­rai iš­lei­do kiek dau­giau nei mi­li­jo­ną eu­rų. Pir­mas įspū­dis – vie­nas mi­li­jo­nas yra gan ap­va­li su­me­lė. Ta­čiau pa­ly­gi­nus su Skan­di­na­vi­jos, Vo­kie­ti­jos ar Pran­cū­zi­jos stu­den­tų sa­vi­val­do­mis, kur net ir vi­du­ti­nio dy­džio uni­ver­si­te­to at­sto­vy­bės me­ti­nės iš­lai­dos ga­li siek­ti ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų, to­kios iš­lai­dos pa­na­šes­nės į kro­ko­di­lo aša­ras. Tu­rint ome­ny­je, kad ti­ria­mo­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se 2019 me­tais mo­kė­si 68 494 stu­den­tai, vie­nam stu­den­tui vi­du­ti­niš­kai ga­li­ma pri­skir­ti vos 16 eu­rų me­ti­nių išlaidų.

Tai­gi, fi­nan­siš­kai stu­den­tų at­sto­vy­bės yra tau­pios. Eu­ro­pi­nia­me kon­teks­te ma­ty­ti, kad mū­siš­kės at­sto­vy­bės vyk­do veik­lą „mi­ni­ma­lios vals­ty­bės“ prin­ci­pu. Ro­dos, kad at­sto­vy­bės va­do­vau­ja­si li­ber­ta­ri­niu ka­no­nu – lė­šas ski­ria tik pri­o­ri­te­ti­nėms sri­tims, vi­sa ki­ta pa­lie­kant sa­vi­ei­gai ir ki­toms institucijoms.

Ma­tyt, svar­biau­sias stu­den­tų at­sto­vy­bių pri­o­ri­te­tas šian­dien yra pra­mo­gos. 2019 me­tais pra­mo­gi­niai, ka­rje­ros ir kul­tū­ros ren­gi­niai su­da­rė be­veik 200 tūks­tan­čių eu­rų bend­rų at­sto­vy­bių iš­lai­dų. Tarp šių ren­gi­nių – ka­lė­di­niai va­ka­rai, at­sto­vy­bių gim­ta­die­niai, pa­va­sa­rio fes­ti­va­liai ir su dar­buo­to­jų ieš­kan­čio vers­lo pa­ra­ma ren­gia­mos ka­rje­ros die­nos. Dau­giau STEAM stu­di­jų prog­ra­mų siū­lan­čio­se aukš­to­sio­se at­sto­vy­bės ren­gia di­des­nius ka­rje­ros kon­sul­ta­vi­mo ren­gi­nius ir džiau­gia­si gau­ses­nė­mis jų tei­kia­mo­mis pajamomis.

Apie 160 tūks­tan­čių eu­rų stu­den­tų at­sto­vy­bės iš­lei­do dar­bo už­mo­kes­čiui. Tur­būt dos­niau­sia ir so­cia­liai at­sa­kin­giau­sia šiuo at­žvil­giu yra VGTU SA, ku­ri 2019 me­tais at­sto­vy­bės pre­zi­den­tui mo­kė­jo ne tik at­ly­gi­ni­mą, bet ir iš­ei­ti­nes išmokas. 

Taip pat iš­si­ski­ria MRU SA. Su­si­sie­kęs su pa­sta­ro­sios pre­zi­den­te su­pra­tau, kad apie jų fi­nan­sus ji iš­ma­no tiek pat, kiek ir aš, t. y. – be­veik nie­ko. Re­gist­rų cent­ras įvar­di­ja MRU SA kaip at­sto­vy­bę, pik­ty­biš­kai ne­tei­kian­čią fi­nan­si­nių ata­skai­tų. Ta­čiau ši ne­ži­nia ne­truk­do pre­zi­den­tei gau­ti 555 eu­rų mė­ne­si­nį at­ly­gį už va­do­va­vi­mą organizacijai.

Tre­čias iš­lai­dų pri­o­ri­te­tas, ku­rį at­sky­riau nuo ki­tų ren­gi­nių – pir­ma­kur­sių (fuxų) sto­vyk­los. Joms or­ga­ni­zuo­ti 2019 me­tais at­sto­vy­bės iš­lei­do bent 100 tūks­tan­čių eu­rų. Įver­ti­nus šiems ren­gi­niams ski­ria­mą kiek­vie­nos at­sto­vy­bės biu­dže­to da­lį, ma­ty­ti, kad to­kioms at­sto­vy­bėms kaip LSMU SA pir­ma­kur­sių sto­vyk­lų or­ga­ni­za­vi­mas yra be­ne vie­nin­te­lė eg­zis­ta­vi­mo priežastis. 

Šis straips­nio gra­fi­kas – in­te­rak­ty­vus. Skai­ty­to­jui spus­te­lė­jus pa­tei­kia­ma pa­pil­do­ma informacija.

Be­ne di­džiau­sias liū­de­sys iš­lai­dų su­ves­ti­nė­je – ne­si­bai­gian­tys at­sto­vy­bės na­rių mo­ky­mai ir rin­ki­mi­nės-ata­skai­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. Įpras­ta mo­ky­mų prog­ra­ma at­ro­do taip: dviem trim die­nom iš­nuo­mo­ta kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba ar vieš­bu­tis did­mies­ty­je, ku­ria­me at­sto­vy­bės na­riai bu­ria­si mo­ky­tis „so­cia­li­nio jaut­ru­mo“ ar „stu­den­tų at­sto­va­vi­mo“ meno.

Mo­ky­mus daž­niau­siai už at­ly­gį ve­da bu­vu­sie­ji at­sto­vy­bės na­riai – da­bar jau uni­ver­si­te­tų ar­ba mi­nis­te­ri­jų ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. Per me­tus įvai­rių mo­ky­mų įvyks­ta tiek, kad pa­na­šu, jog na­rys­tės at­sto­vy­bė­je me­tu stu­den­tų at­sto­vai su­ge­ba baig­ti at­ski­rą universitetą.

Mo­ky­mai itin ga­jūs, nes at­sto­vy­bių veik­los tęs­ti­nu­mas stip­riai pri­klau­so nuo sa­va­no­riš­ko ir ne­ap­mo­ka­mo na­rių dar­bo. Dau­ge­ly­je at­sto­vy­bių ga­lio­ja ne­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas, kad už sa­va­no­riš­ką dar­bą ap­si­do­va­no­ti yra įpras­ta. To­dėl at­sto­vy­bės ne­ven­gia ne­men­ką da­lį biu­dže­to iš­leis­ti miglo­tą nau­dą uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei tei­kian­tiems, bet daug links­my­bių at­sto­vy­bės na­riams už­tik­ri­nan­tiems mokymams.

Kon­fe­ren­ci­jų ir jų va­ka­ri­nių da­lių or­ga­ni­za­vi­mas ma­žai kuo ski­ria­si nuo mo­ky­mų iš lė­šų pa­nau­do­ji­mo pu­sės. Pa­vyz­džiui, 2019 me­tais VDU SA kon­fe­ren­ci­ją už­bai­gė pri­va­čiu va­ka­rė­liu už 1 000 eurų.

Studentų atstovybių pajamos

Stu­den­tų at­sto­vy­bių pa­ja­mos iš es­mės ati­tin­ka iš­lai­das ir 2019 me­tais sie­kė kiek dau­giau nei mi­li­jo­ną eu­rų. Pa­gal pa­ja­mas vėl pir­mau­ja Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga. LSS, VU SA ir KTU SA tarp ki­tų, ge­ro­kai smul­kes­nio mas­te­lio, iš­si­ski­ria kaip di­džiau­sias lė­šas gau­nan­čios atstovybės.

Stu­den­tų at­sto­vy­bių pa­ja­mų šal­ti­niai ga­na di­ver­si­fi­kuo­ti. 2019 me­tais dau­giau­sia pa­ja­mų at­sto­vy­bės su­rin­ko iš mo­kes­čio už Lie­tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mą (LSP) – iš vi­so 339 592 eurų.

Šią įmo­ką už LSP va­din­si­me so­cia­li­nio kont­rak­to mo­kes­čiu, nes tai vie­nin­te­lis mo­kes­tis, ku­rį mo­ka vi­si aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tai ir ku­rio da­lis, vė­liau at­si­dū­ru­si stu­den­tų at­sto­vy­bių biu­dže­te, įpa­rei­go­ja stu­den­tų at­sto­vy­bę už fi­nan­sus at­si­skai­ty­ti sa­vo aukš­to­sios stu­den­tams. Kaip ren­ka­mas ir kaip nau­do­ja­mas šis mo­kes­tis yra tur­būt di­džiau­sia sis­te­mi­nė stu­den­tų sa­vi­val­dos prob­le­ma, bet apie tai kiek vėliau…

Šis straips­nio gra­fi­kas – in­te­rak­ty­vus. Skai­ty­to­jui spus­te­lė­jus pa­tei­kia­ma pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja.

Vie­na pag­rin­di­nių fi­nan­si­nės ne­pri­klau­so­my­bės ga­ran­ti­jų at­sto­vy­bėms yra pro­jek­tai. Iš jų at­sto­vy­bės re­mia sa­vo or­ga­ni­za­ci­nę veik­lą, ren­gia mo­ky­mus ir ki­tus ren­gi­nius. Pa­vyz­džiui, nors KTU tu­ri ma­žiau stu­den­tų nei VDU, KTU SA kas­met su­ren­ka pen­kis kar­tus di­des­nį biu­dže­tą nei VDU SA. Iš da­lies taip yra dėl to, nes KTU SA ak­ty­viau įsi­sa­vi­na pro­jek­ti­nes lėšas.

At­sto­vy­bių pa­ja­mų kil­mės iš­klo­ti­nė at­sklei­džia, ko­dėl uni­ver­si­te­tų stu­den­tai to­kie abe­jin­gi jų at­žvil­giu. Šiuo me­tu iš fi­nan­si­nės pu­sės stu­den­tams pri­klau­so tik 33 pro­cen­tai šios sis­te­mos. Ki­taip ta­riant, pa­tys stu­den­tai su­ren­ka tik 33 pro­cen­tus stu­den­tų sa­vi­val­dos biu­dže­to. Pa­ly­gi­ni­mui – Lie­tu­vo­je virš 90 pro­cen­tų vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tų įplau­kų su­da­ro iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų gau­tos pajamos. 

To­kia stu­den­tų at­sto­vy­bių fi­nan­si­nė ne­pri­klau­so­my­bė at­ski­ria jas nuo stu­den­tų ir jų interesų.

LSP – ne tik kortelė nuolaidoms

At­ski­rai rei­kė­tų pa­kal­bė­ti apie LSS fi­nan­sus. Ge­rai ži­no­mas nau­din­giau­sias Lie­tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mo pri­va­lu­mas – nuo­lai­da vie­ša­jam trans­por­tui. Var­gu, ar stu­den­tai ži­no (ir ar iš vi­so nau­do­ja­si) li­ku­siu šim­tu nie­ki­nių LSP nuo­lai­dų, lei­džian­čių pi­giau ap­si­lan­ky­ti so­lia­riu­me ar įsi­gy­ti apa­ti­nio trikotažo. 

LSS la­biau­siai di­džiuo­ja­si LSP nuo­lai­da vie­ša­jam trans­por­tui. Vis­gi rei­kia pa­brėž­ti, kad ši nuo­lai­da vi­siš­kai nė­ra LSS įsi­pa­rei­go­ji­mas ir kas­met pa­čiai or­ga­ni­za­ci­jai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Ne­ga­na to, ana­lo­giš­ką nuo­lai­dą trans­por­tui stu­den­tai ga­li gau­ti už­si­sa­kę ki­tos įmo­nės ad­mi­nist­ruo­ja­mą ISIC stu­den­to pažymėjimą.

Na­cio­na­li­nės stu­den­tų sa­vi­val­dos ly­giu LSS at­lie­ka ki­tą svar­bią funk­ci­ją – cent­ra­li­zuo­tai ad­mi­nist­ruo­ja stu­den­tų mo­ka­mą LSP rink­lia­vą, ku­rią jau anks­čiau pa­va­di­no­me so­cia­li­nio kont­rak­to mokesčiu.

2019 me­tais iš 25 285 pir­ma­kur­sių už šią veik­lą LSS ga­vo 340 tūks­tan­čių eu­rų pa­ja­mų. Ši su­ma kas­met iš­lei­džia­ma tri­mis būdais.

Di­džią­ją da­lį (149 tūks­tan­čius) 2019 me­tais LSS sky­rė pa­žy­mė­ji­mo ga­my­bai ir ad­mi­nist­ra­vi­mo dar­bo už­mo­kes­čiui LSS biu­ro na­riams. Ant­rą­ją da­lį (99 tūks­tan­čius) LSS iš­lei­do vi­di­nėms or­ga­ni­za­ci­jos iš­lai­ky­mo reik­mėms, t. y. sky­rė iš­mo­kė­ti dar­bo už­mo­kes­čiui, ne­su­si­ju­siam su LSP ad­mi­nist­ra­vi­mu. Šie du pa­ja­mų iš LSP mo­kes­čio seg­men­tai lei­do de­šim­čiai stu­den­tų są­jun­gos biu­ro dar­buo­to­jų vi­sus me­tus mo­kė­ti 600 eu­rų į ran­kas sie­kian­tį mė­ne­si­nį atlyginimą.

Ma­žiau­sią tre­čią­ją LSP pa­ja­mų da­lį (90 tūks­tan­čių) stu­den­tų są­jun­ga sky­rė iš­mo­koms į vie­ti­nes stu­den­tų at­sto­vy­bes. Šis seg­men­tas su­da­rė tik var­ga­ną ket­vir­ta­da­lį nuo vi­sų stu­den­tų su­mo­kė­tų pi­ni­gų už LSP.

LSS ad­mi­nist­ruo­ja LSP ypač ne­e­fek­ty­viai – ji dau­giau pa­ja­mų iš LSP mo­kes­čio iš­lei­džia ap­mo­kė­ti sa­vo at­ly­gi­ni­mams nei per­skirs­to studentams.

Są­jun­gos pre­zi­den­tas Ei­gir­das Sar­ka­nas at­si­sa­kė su­teik­ti de­ta­les­nius duo­me­nis, kiek lė­šų 2019 me­tais LSS iš­mo­kė­jo kiek­vie­nai stu­den­tų atstovybei.

Ap­skri­tai ši sis­te­ma la­bai pa­ran­ki LSS. Są­jun­ga džiau­gia­si LSP ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­no­po­liu, sa­vo biu­ro na­rius ap­do­va­no­ja dos­nio­mis al­go­mis, o pag­rin­di­niai fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl nuo­lai­dų ten­ka tre­čio­sioms šalims. 

LSP rink­lia­va šian­dien ne­vei­kia kaip efek­ty­vus at­skai­tin­gu­mo sai­tus stu­den­tų sa­vi­val­do­je grin­džian­tis so­cia­li­nio kont­rak­to mo­kes­tis. Vei­kiau LSP sis­te­ma funk­cio­nuo­ja kaip pri­va­lo­mas LSS iš­lai­ky­mo me­cha­niz­mas. Stu­den­tams ver­tė­tų su­si­mąs­ty­ti, ar jie no­ri to­liau rem­ti to­kį jų pa­čių pi­ni­gais iš­lai­ko­mą modelį.

Kaip LSP išlaiko disfunkcinį socialinį kontraktą

Tris ket­vir­ta­da­lius LSP pa­ja­mų įsi­sa­vi­nus LSS, vie­ti­nių stu­den­tų at­sto­vy­bių biu­dže­tams 2019 me­tais ga­liau­siai at­li­ko 90 tūks­tan­čių eu­rų. Vi­du­ti­niš­kai jos su­da­rė kiek ma­žiau nei 10 pro­cen­tų at­sto­vy­bių biu­dže­to pajamų.

Tai­gi, tik 10 pro­cen­tų lė­šų vie­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se bu­vo ren­ka­mos iš vi­sų aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tų. Tai ro­do, kad at­sto­vy­bės iš es­mės fi­nan­siš­kai ne­pri­klau­so sa­vo uni­ver­si­te­to stu­den­tams ir ga­li su sa­vo biu­dže­tais elg­tis sa­vo nuo­žiū­ra, per­ne­lyg ne­pai­sant stu­den­tų įnorių. 

Stu­den­tų at­sto­vy­bės nu­tols­ta nuo stu­den­tų in­te­re­sų ne tik dėl fi­nan­si­nės ne­pri­klau­so­my­bės, bet ir dėl po­li­ti­nio at­sto­vy­bių už­da­ru­mo. Šian­dien Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­nos stu­den­tų at­sto­vy­bės, ku­ri rink­tų pre­zi­den­tą tie­sio­gi­niuo­se ir vi­suo­ti­niuo­se stu­den­tų rin­ki­muo­se. At­sto­vy­bės va­do­vus įpras­tai ne­tie­sio­giai ren­ka stu­den­tų par­la­men­to na­riai ar­ba kon­fe­ren­ci­jos delegatai.

Kai ku­rio­se at­sto­vy­bė­se, pa­vyz­džiui VU SA, par­la­men­tas vai­di­na kiek svar­bes­nį vaid­me­nį, bet par­la­men­to rin­ki­mų pro­ce­dū­ra to­kia klam­pi, kad 2019 me­tais stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­muo­se VU bal­sa­vo tik 2 pro­cen­tai uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Ki­to­se aukš­to­sio­se šis skai­čius ne­sie­kia nė 2 pro­cen­tų. Dėl at­vi­ros rin­ki­mų sis­te­mos ak­ty­viau­siai at­sto­vus ren­ka VDU stu­den­tai (4,3 pro­cen­tai). Vis­gi net ir ak­ty­viau­sia aukš­to­ji ne­per­ko­pia 5 pro­cen­tų ak­ty­vu­mo slenksčio. 

Ak­ty­vu­mas da­ly­vau­jant par­la­men­to rin­ki­muo­se smu­kęs ir dėl to, nes par­la­men­tai tu­ri la­bai men­ką spren­džia­mą­ją ga­lią val­dant at­sto­vy­bę. Ga­lia su­telk­ta at­sto­vy­bės vyk­do­mo­siuo­se or­ga­nuo­se – pre­zi­den­to (biu­ro) ir val­dy­bos rankose.

Fi­nan­si­nę ne­pri­klau­so­my­bę pa­pil­dant itin cent­ra­li­zuo­tu val­dy­mo ir rin­ki­mų mo­de­liu, šian­dien tu­ri­me ne de­mo­kra­tiš­kas ir vi­suo­ti­nes stu­den­tų sa­vi­val­das, o pa­vie­nes stu­den­tiš­kas ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios spe­cia­li­zuo­ja­si sa­vo in­te­re­sų sri­ty­je – pra­mo­gų va­dy­bo­je, va­ka­rė­lių or­ga­ni­za­vi­me ir ka­rje­ros konsultavime. 

Что делать?

Vie­nas es­mi­nių spren­di­mų mi­nė­toms prob­le­moms spręs­ti – LSP ga­my­bos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo de­cent­ra­li­za­ci­ja. Bū­tent vie­ti­nės stu­den­tų at­sto­vy­bės, o ne LSS tu­rė­tų tar­ti pas­ku­ti­nį žo­dį nu­spren­džiant LSP mo­kes­čio dy­dį sa­vo aukš­to­sios mo­kyk­los studentams.

Nors šiuo me­tu tai prieš­ta­rau­ja LR moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mui, bū­tent at­sto­vy­bės ir aukš­to­sios mo­kyk­los tu­rė­tų už­si­im­ti LSP ad­mi­nist­ra­vi­mu ir nu­trauk­ti prak­ti­ką, pa­gal ku­rią no­rint įsi­gy­ti LSP, pri­va­lo­ma rem­ti LSS. Dėl stu­den­tų pa­ra­mos stu­den­tų są­jun­gai tu­rė­tų bū­ti sa­va­ran­kiš­kai ir lais­vai svars­to­ma stu­den­tų at­sto­vy­bių spren­džia­muo­siuo­se organuose.

Toks mo­de­lis plė­to­tų tie­sio­gi­nę stu­den­tų at­sto­vy­bių at­skai­to­my­bę prieš sa­vo aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tus. Vie­ti­niu ly­giu efek­ty­viau nau­do­ja­mos lė­šos iš LSP pa­dė­tų at­kur­ti so­cia­li­nį kont­rak­tą ir su­tvir­tin­ti vie­ti­nę stu­den­tų savivaldą.

Pa­ma­žu at­ga­vus stu­den­tų pa­si­ti­kė­ji­mą LSP mo­kes­tis ga­lė­tų bū­ti di­di­na­mas ir at­sto­vy­bės ga­lė­tų pa­da­ry­ti sa­vo biu­dže­tus so­cia­liau ori­en­tuo­tus. Stu­den­tus pa­siek­tų ap­čiuo­pia­mai pla­tes­nis so­cia­li­nių pa­slau­gų spekt­ras, pa­vyz­džiui, at­sto­vy­bės iš­lai­ko­mos val­gyk­los, ba­rai ar ki­tos erd­vės, re­mia­mi stu­den­tų klu­bai, kau­pia­mi fon­dai stu­den­tams rem­ti ir kita.

Nuo pro­jek­tų ir uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­pri­klau­so­mas sta­bi­lus biu­dže­tas leis­tų at­sto­vy­bėms su­stip­rin­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­ją, at­si­sa­ky­ti ne­pa­ti­ki­mos sa­va­no­rys­te pa­rem­tos dar­bo jė­gos ir įdar­bin­ti nuo­la­ti­nius kom­pe­ten­tin­gus dar­buo­to­jus, ne­si­kei­čian­čius kas­kart pa­si­kei­tus at­sto­vy­bės vadovybei.

At­sto­vy­bių val­dy­mas taip pat tu­rė­tų tap­ti de­mo­kra­tiš­kes­nis: tu­rė­tų vy­rau­ti vi­suo­ti­niai ir tie­sio­gi­niai pre­zi­den­to bei stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mai. Tu­rė­tų bū­ti iš­plės­ti par­la­men­to įga­lio­ji­mai for­muo­ti at­sto­vy­bių veik­los kryp­tį ir išlaidas. 

Tie­sio­gi­nis at­sto­vy­bės fi­nan­si­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas stu­den­tams ir vi­suo­ti­niai ir de­mo­kra­tiš­ki rin­ki­mai į stu­den­tų par­la­men­tą, ku­ris ir skirs­ty­tų vi­sų stu­den­tų su­neš­tą biu­dže­tą, žy­miai pa­kel­tų su­si­do­mė­ji­mą ir su­da­ry­tų są­ly­gas ak­ty­viam stu­den­tų da­ly­va­vi­mui sa­vo savivaldoje.

To­kie žings­niai rei­ka­lin­gi, kad iš sau­je­lės ne­vy­riau­sy­bi­nių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų plė­to­tų­si vi­sa­ver­tiš­ka stu­den­tų savivalda.

Anks­tes­nė­je šio straips­nio ver­si­jo­je bu­vo nu­ro­dy­ta klai­din­ga ISIC pa­žy­mė­ji­mo kaina.