Nuo šešiolikos nebalsuosime – ir gerai

Kad Sei­mo sa­lė­je be­veik vie­nin­gai bal­suo­tų opo­zi­ci­jos ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai šian­dien yra re­tas reiš­ki­nys. Ne­pai­sant to, kad Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mas nu­leis­ti bal­sa­vi­mo kar­te­lę sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se iki 16 me­tų su­si­lau­kė 87 „už“, iki Kons­ti­tu­ci­nės pa­tai­sos vis­gi pri­trū­ko dar sep­ty­nių balsų.

Dėl re­zul­ta­to sa­vo ap­mau­do ne­slė­pė Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos (Li­JOT) pir­mi­nin­kas Um­ber­to Ma­si. Kam­pa­ni­jos vei­du ta­pęs Ma­si po bal­sa­vi­mo tei­gė, kad „daž­nu at­ve­ju pa­lai­ky­mas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms ir jau­ni­mui tė­ra dekla­ra­ci­jos, o ne rea­lūs veiksmai“.

Vis­gi ką iš tik­rų­jų ro­do ne­pa­vy­ku­si Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, tai kad Li­JOT stra­te­gi­ja at­sa­ko­my­bę dėl jau­ni­mo po­li­ti­nio ak­ty­vu­mo per­kel­ti po­li­ti­kams pa­sie­kė akla­vie­tę. Po­li­ti­kai Lie­tu­vos jau­ni­mo prob­le­mų ne­iš­spręs – dau­giau at­sa­ko­my­bės rei­kė­tų ti­kė­tis iš jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Tam yra bent trys priežastys.

Pir­ma, pa­stan­gos pa­da­ry­ti rin­ki­mus pa­traukles­nius jau­niems žmo­nėms be šių or­ga­ni­za­ci­jų įdir­bio ne­at­si­per­ka. Štai 2022 me­tais Li­JOT su jau­ni­mo po­li­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis sėk­min­gai pa­siū­lė su­ma­žin­ti am­žiaus kar­te­lę kan­di­da­tams į Sei­mą iki 21 me­tų. Ta­čiau 2024 me­tų rin­ki­muo­se at­ėjus lai­kui pa­si­nau­do­ti nau­jo­mis ga­li­my­bė­mis po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos mo­bi­li­za­vo­si van­giai. Re­zul­ta­tas – į par­la­men­tą vėl iš­rink­tas tik vie­nas jau­nes­nis nei 30 me­tų as­muo, o vi­du­ti­nis sei­mū­nų am­žius taip ir li­ko ties 50 me­tų riba.

Ant­ra, Lie­tu­vos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai me­tai iš me­tų fik­suo­ja men­ką ak­ty­vu­mą jau­ni­mo po­li­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tam be abe­jo įta­kos tu­ri ir bend­ras pi­lie­ti­nio pa­sy­vu­mo fo­nas, bet tarp vi­sų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų jų duo­me­nys yra be­ne pras­čiau­si. Tad sun­ku bū­tų rim­tu vei­du teig­ti, kad jau­ni­mo po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos yra pa­sie­ku­sios sa­vo veik­los lu­bas. Pa­vyz­džiui, jų gru­pių ne­ra­si­me nei mo­kyk­lų, nei uni­ver­si­te­tų sa­vi­val­do­se – nors to­kiai veik­lai nė­ra jo­kių tei­si­nių apribojimų.

Tre­čia, stip­res­nės po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ga­liau­siai su­teik­tų jau­ni­mui bend­rai di­des­nę įta­ką po­li­ti­niams pro­ce­sams. Tai liu­di­ja ir pa­sta­ra­sis bal­sa­vi­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos: dau­giau­sia bal­sų „prieš“ ji su­lau­kė iš vals­tie­čių ir auš­rie­čių, t. y. par­ti­jų ne­tu­rin­čių sa­vo jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų. Tuo tar­pu vie­nas iš pa­tai­są ini­cia­vu­sių Sei­mo na­rių To­mas Mar­ti­nai­tis (LSDP) yra so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo narys.

Tad lai­kas Li­JOT dau­giau at­sa­ko­my­bės rei­ka­lau­ti iš jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Ta­ry­bos ga­li­my­bės čia ne per di­džiau­sios – ga­liau­siai šios or­ga­ni­za­ci­jos yra jos na­rės ir tu­ri ne­ma­žai įta­kos su­da­rant ta­ry­bos va­do­vy­bę. Ta­čiau dip­lo­ma­tiš­ka ir an­ga­žuo­ta va­do­vy­bė ga­lė­tų tuo pa­si­nau­do­ti sa­vo naudai.

Be ki­ta ko dėl sa­vo skė­ti­nės pri­gim­ties Li­JOT yra ge­ro­je po­zi­ci­jo­je ini­ci­juo­ti jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų su­si­ta­ri­mą dėl vi­siems pri­im­ti­nų žai­di­mo tai­syk­lių veik­lai mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų sa­vi­val­do­se. Jos pa­dė­tų bent iš da­lies iš­sklai­dy­ti šio­se ins­ti­tu­ci­jo­se vis dar tvy­ran­čius nuo­gąs­ta­vi­mus dėl jau­ni­mo po­li­ti­za­vi­mo ir bū­tų paska­ta šioms or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau pra­dė­ti veik­lą ap­leis­to­se savivaldose.

Be to, Li­JOT pa­gal sa­vo veik­los ko­ky­bės stan­dar­tą ga­lė­tų pa­siū­ly­ti po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms kas­met at­lik­ti jų mo­ni­to­rin­gą. Svar­biau­si kri­te­ri­jai: jų įsi­šak­ni­ji­mas tarp jau­ni­mo, na­rių skai­čius, fi­nan­sai, įta­ka mo­ti­ni­nė­se par­ti­jo­se – vi­sa tai, kas po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­dė­tų kas­die­nė­je veik­lo­je ne­pa­mes­ti il­ga­lai­kių tiks­lų ir stip­rin­tų šių or­ga­ni­za­ci­jų ins­ti­tu­ci­nį tvarumą.

Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa ne­pa­vy­ko, bet kam­pa­ni­ja už ją tu­rė­jo vie­ną ver­tin­gą ži­nu­tę: jau­ni­mui ga­li­ma pa­ti­kė­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Da­bar šia ži­nu­te tu­rė­tų pa­sek­ti pa­čios po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos – joms tai pa­da­ry­ti ga­li pa­dė­ti LiJOT.