/

Nuo šešiolikos nebalsuosime – ir gerai

LiJOT siekė atsakomybę dėl jaunų žmonių politinio pasyvumo perkelti politikams. Po nepavykusios Konstitucijos pataisos jai laikas imtis naujos strategijos.

Dmitrii Vaccinium / Unsplash nuotrauka

Kad Sei­mo sa­lė­je be­veik vie­nin­gai bal­suo­tų opo­zi­ci­jos ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai šian­dien yra re­tas reiš­ki­nys. Ne­pai­sant to, kad Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mas nu­leis­ti bal­sa­vi­mo kar­te­lę sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se iki 16 me­tų su­si­lau­kė 87 „už“, iki Kons­ti­tu­ci­nės pa­tai­sos vis­gi pri­trū­ko dar sep­ty­nių balsų.

Dėl re­zul­ta­to sa­vo ap­mau­do ne­slė­pė Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos (Li­JOT) pir­mi­nin­kas Um­ber­to Ma­si. Kam­pa­ni­jos vei­du ta­pęs Ma­si po bal­sa­vi­mo tei­gė, kad „daž­nu at­ve­ju pa­lai­ky­mas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms ir jau­ni­mui tė­ra dekla­ra­ci­jos, o ne rea­lūs veiksmai“.

Vis­gi ką iš tik­rų­jų ro­do ne­pa­vy­ku­si Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, tai kad Li­JOT stra­te­gi­ja at­sa­ko­my­bę dėl jau­ni­mo po­li­ti­nio ak­ty­vu­mo per­kel­ti po­li­ti­kams pa­sie­kė akla­vie­tę. Po­li­ti­kai Lie­tu­vos jau­ni­mo prob­le­mų ne­iš­spręs – dau­giau at­sa­ko­my­bės rei­kė­tų ti­kė­tis iš jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Tam yra bent trys priežastys.

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

Pir­ma, pa­stan­gos pa­da­ry­ti rin­ki­mus pa­traukles­nius jau­niems žmo­nėms be šių or­ga­ni­za­ci­jų įdir­bio ne­at­si­per­ka. Štai 2022 me­tais Li­JOT su jau­ni­mo po­li­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis sėk­min­gai pa­siū­lė su­ma­žin­ti am­žiaus kar­te­lę kan­di­da­tams į Sei­mą iki 21 me­tų. Ta­čiau 2024 me­tų rin­ki­muo­se at­ėjus lai­kui pa­si­nau­do­ti nau­jo­mis ga­li­my­bė­mis po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos mo­bi­li­za­vo­si van­giai. Re­zul­ta­tas – į par­la­men­tą vėl iš­rink­tas tik vie­nas jau­nes­nis nei 30 me­tų as­muo, o vi­du­ti­nis sei­mū­nų am­žius taip ir li­ko ties 50 me­tų riba.

Ant­ra, Lie­tu­vos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai me­tai iš me­tų fik­suo­ja men­ką ak­ty­vu­mą jau­ni­mo po­li­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tam be abe­jo įta­kos tu­ri ir bend­ras pi­lie­ti­nio pa­sy­vu­mo fo­nas, bet tarp vi­sų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų jų duo­me­nys yra be­ne pras­čiau­si. Tad sun­ku bū­tų rim­tu vei­du teig­ti, kad jau­ni­mo po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos yra pa­sie­ku­sios sa­vo veik­los lu­bas. Pa­vyz­džiui, jų gru­pių ne­ra­si­me nei mo­kyk­lų, nei uni­ver­si­te­tų sa­vi­val­do­se – nors to­kiai veik­lai nė­ra jo­kių tei­si­nių apribojimų.

Tre­čia, stip­res­nės po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ga­liau­siai su­teik­tų jau­ni­mui bend­rai di­des­nę įta­ką po­li­ti­niams pro­ce­sams. Tai liu­di­ja ir pa­sta­ra­sis bal­sa­vi­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos: dau­giau­sia bal­sų „prieš“ ji su­lau­kė iš vals­tie­čių ir auš­rie­čių, t. y. par­ti­jų ne­tu­rin­čių sa­vo jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų. Tuo tar­pu vie­nas iš pa­tai­są ini­cia­vu­sių Sei­mo na­rių To­mas Mar­ti­nai­tis (LSDP) yra so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo narys.

Tad lai­kas Li­JOT dau­giau at­sa­ko­my­bės rei­ka­lau­ti iš jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Ta­ry­bos ga­li­my­bės čia ne per di­džiau­sios – ga­liau­siai šios or­ga­ni­za­ci­jos yra jos na­rės ir tu­ri ne­ma­žai įta­kos su­da­rant ta­ry­bos va­do­vy­bę. Ta­čiau dip­lo­ma­tiš­ka ir an­ga­žuo­ta va­do­vy­bė ga­lė­tų tuo pa­si­nau­do­ti sa­vo naudai.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Be ki­ta ko dėl sa­vo skė­ti­nės pri­gim­ties Li­JOT yra ge­ro­je po­zi­ci­jo­je ini­ci­juo­ti jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų su­si­ta­ri­mą dėl vi­siems pri­im­ti­nų žai­di­mo tai­syk­lių veik­lai mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų sa­vi­val­do­se. Jos pa­dė­tų bent iš da­lies iš­sklai­dy­ti šio­se ins­ti­tu­ci­jo­se vis dar tvy­ran­čius nuo­gąs­ta­vi­mus dėl jau­ni­mo po­li­ti­za­vi­mo ir bū­tų paska­ta šioms or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau pra­dė­ti veik­lą ap­leis­to­se savivaldose.

Be to, Li­JOT pa­gal sa­vo veik­los ko­ky­bės stan­dar­tą ga­lė­tų pa­siū­ly­ti po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms kas­met at­lik­ti jų mo­ni­to­rin­gą. Svar­biau­si kri­te­ri­jai: jų įsi­šak­ni­ji­mas tarp jau­ni­mo, na­rių skai­čius, fi­nan­sai, įta­ka mo­ti­ni­nė­se par­ti­jo­se – vi­sa tai, kas po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­dė­tų kas­die­nė­je veik­lo­je ne­pa­mes­ti il­ga­lai­kių tiks­lų ir stip­rin­tų šių or­ga­ni­za­ci­jų ins­ti­tu­ci­nį tvarumą.

Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa ne­pa­vy­ko, bet kam­pa­ni­ja už ją tu­rė­jo vie­ną ver­tin­gą ži­nu­tę: jau­ni­mui ga­li­ma pa­ti­kė­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Da­bar šia ži­nu­te tu­rė­tų pa­sek­ti pa­čios po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos – joms tai pa­da­ry­ti ga­li pa­dė­ti LiJOT.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies