Sunku nupjauti gulinčius javus

Ki­ni­jos jau­ni­mas su­ki­lo prieš vals­ty­bės spau­di­mą at­si­gul­da­mi. Jų ne­ten­ki­na vals­ty­bės rei­ka­la­vi­mai kur­ti di­de­les šei­mas, au­gin­ti ša­lies eko­no­mi­ką įsi­gy­jant na­mus, au­to­mo­bi­lius ir dir­bant viršvalandžius.

Tǎng ​píng yra so­cia­li­nis pro­tes­tas, pa­si­sa­kan­tis prieš Ki­ni­jos kul­tū­rai įpras­tus vir­š­va­lan­džius, eko­no­mi­nį ma­te­ria­liz­mą ir so­cia­li­nes pa­rei­gas. Jo se­kė­jai tei­kia pri­o­ri­te­tą psi­cho­lo­gi­nei svei­ka­tai: jie ma­ži­na sa­vo po­rei­kius, į gy­ve­ni­mą žiū­ri abe­jin­gai, siek­ti­nu lai­ko lė­tą gy­ve­ni­mo būdą.

Vie­nas ki­nų žur­na­lis­tas vė­liau pa­nai­kin­ta­me so­cia­li­nio tink­lo Si­na Wei­bo įra­še pas­kel­bė, kad Tǎng ​píng yra tai­kus, prieš ko­la­bo­ra­vi­mą nu­kreip­tas ju­dė­ji­mas, ty­lus pa­si­prie­ši­ni­mas pa­dė­ty­je be išeities.

Ju­dė­ji­mo se­kė­jai pa­si­ren­ka su­ma­žin­ti pro­fe­si­nius ir eko­no­mi­nius troš­ki­mus, ta­čiau dar vis pro­duk­ty­viai siek­ti sa­vo as­me­ni­nių tiks­lų. Jie kvie­čia at­mes­ti el­ge­sį ir po­žiū­rius, ku­riuos ska­ti­na eko­no­mi­kos au­gi­mą iš­lai­ky­ti be­si­sten­gian­ti Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė. Ju­dė­ji­mo na­riai pa­si­duo­da prieš ky­lan­čias pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­das ir ne­kil­no­ja­mo tur­to kai­nas. Taip pat at­me­ta­ma tri­jų vai­kų po­li­ti­ka, ku­rią Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja pas­kel­bė 2021-ųjų ge­gu­žę. „Kol jie rei­ka­lau­ja dau­gin­tis, mes gu­li­me“, – pa­ste­bi ju­dė­ji­mo da­ly­vis. Ju­dė­ji­mas ska­ti­na veik­ti kuo ga­li­ma la­biau iš­lai­kant mi­ni­ma­lis­ti­nį gy­ve­ni­mo sti­lių. Gre­ta šių tiks­lų ju­dė­ji­mo da­ly­viai pro­pa­guo­ja ko­mik­sų skai­ty­mą, kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus ir ani­ma­ci­nio tu­ri­nio vartojimą.

Ju­dė­ji­mą 2021-ai­siais ba­lan­džio mė­ne­sį įkvė­pė ano­ni­mi­nis įra­šas Bai­du Tie­ba – Fa­ce­bo­o­ką Ki­ni­jo­je at­sto­jan­čia­me so­cia­li­nia­me tink­le. Ano­ni­mo Kind-He­ar­ted Tra­ve­ler, ar­ba Ge­ra­šir­džio ke­liau­to­jo, įra­šas apie sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą ta­po Tǎng​ píng ju­dė­ji­mo pa­vyz­džiu. Au­to­rius pa­sa­ko­jo, kad taip gy­ven­ti pra­dė­jo 2019-ai­siais bū­da­mas 26-ių. Jis me­tė tuš­tu­mos po­jū­tį jam kė­lu­sį dar­bą ga­myk­lo­je ir be­veik 3 000 ki­lo­met­rų dvi­ra­čiu nu­my­nė nuo Ti­be­to iki Si­chu­an ir grį­žo į gim­tą­jį mies­tą Ki­ni­jos ry­ti­nė­je pakrantėje.

Au­to­rius no­rė­jo įro­dy­ti, kad lai­min­gą gy­ve­ni­mą ga­li­ma gy­ven­ti ir ne­už­dir­bant sta­bi­laus ba­ka­lau­rą bai­gu­siems dar­buo­to­jams įpras­to 5 400 ju­anių, ar­ba 748 eu­rų, at­ly­gi­ni­mo. „Rei­kia tik gu­lė­ti. Gu­lė­ti na­muo­se, lau­ke, gu­lė­ti kaip gu­li šu­nys ir ka­tės… Pa­si­rin­kau gu­lė­ti ir dėl nie­ko ne­be­si­jau­di­nu“ – anot Ge­ra­šir­džio ke­liau­to­jo, jo gy­ve­ni­mo bū­das yra pi­gus ir rei­ka­lau­ja ma­žai pastangų.

Ta­čiau to­kį gy­ve­ni­mo sti­lių au­to­rius ga­li sau leis­ti tik dėl to, kad gy­ve­na su tė­vais – kaip di­de­lė da­lis ne­ve­du­sio Ki­ni­jos jau­ni­mo. Sa­vo reik­mėms iš­leis­da­mas tik 60 eu­rų jis per die­ną su­val­go du pa­tie­ka­lus. Pra­gy­ve­ni­mui rei­ka­lin­gus pi­ni­gus ano­ni­mas už­si­dir­ba ke­lis mė­ne­sius per me­tus im­da­ma­sis at­si­tik­ti­nių nekva­li­fi­kuo­tų dar­bų. Kai ne­dir­ba, jis skai­to fi­lo­so­fi­ją ir lai­ko sa­ve ci­ni­ku – pa­gal se­no­vės graikų fi­lo­so­fą Dio­ge­ną Sinopietį. 

Ki­ti ju­dė­ji­mo da­ly­viai, kaip, pa­vyz­džiui, vie­nas dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rių vai­ki­nas, prieš dvi sa­vai­tes me­tęs dar­bą fil­mų in­dust­ri­jo­je, lais­vu lai­ku mie­ga, skai­to kny­gas, vaikš­ti­nė­ja, mąs­to, žiū­ri te­le­vi­zi­jos serialus.

Po­li­ti­kos moks­lų dak­ta­ras Bos­to­no uni­ver­si­te­te Yi­cheng Wang tei­gia, kad šis ju­dė­ji­mas at­spin­di Ki­ni­jos vi­du­ri­nio­sios kla­sės po­žiū­rį į ne­ky­lan­čias al­gas brangs­tan­čiuo­se ir vis dau­giau kon­ku­ren­ci­jos pa­ti­rian­čiuo­se miestuose.

Stag­nuo­jant al­goms ky­la ne­už­tik­rin­tu­mas dėl dar­bo. Be to, Ki­ni­jo­je to­liau pu­čia­si būs­to kai­nų bur­bu­las. Bran­giau­sias būs­tas yra Pe­ki­ne, Šan­cha­ju­je, Šen­dže­ne. Pa­vyz­džiui, įpras­tas dar­buo­to­jas tu­rė­tų dirb­ti 27 me­tus ne­val­gy­da­mas ir ne­ger­da­mas, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti būs­tą Šendžene.

Dar­buo­to­jai pra­de­da su­vok­ti, kad ne­ga­lės pa­si­nau­do­ti mo­bi­lu­mu tarp skir­tin­gų so­cia­li­nių kla­sių. Jų gy­ve­ni­mas vi­sa­da liks koks yra, o jų pa­stan­gos iš­trūk­ti yra bevertės.

Ta­čiau daž­nas jau­nas dar­buo­to­jas dėl so­cio­e­ko­no­mi­nių prie­žas­čių ne­ga­li at­si­gul­ti ir pri­si­jung­ti prie šio ju­dė­ji­mo. Pra­ras­ti dar­bo ne­lei­džia iš­lai­ky­mo rei­ka­lau­jan­tys tė­vai ir seneliai.

Jau­ni­mo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą da­bar­ti­nė­mis dar­bo są­ly­go­mis ga­li­ma pa­aiš­kin­ti pa­žvel­gus į dar­buo­to­jų pa­dė­ties po­ky­čius Ki­ni­jo­je. Aš­tuo­nias­de­šim­tai­siais ir de­vy­nias­de­šim­tai­siais į dar­bo rin­ką žen­gę dar­buo­to­jai pa­ju­to žy­mų po­ky­tį tarp gy­ve­ni­mo skur­de ir mo­der­nios vi­suo­me­nės pa­to­gu­mų. Ta­čiau šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas jau ne­ma­tė anks­tes­nio gy­ve­ni­mo sun­ku­mų. Už­au­gę Ki­ni­jai lai­kan­tis pa­gar­sė­ju­sios vie­no vai­ko po­li­ti­kos, jie gau­da­vo dau­gu­mą no­ri­mų pa­to­gu­mų, dvie­jų tė­vų ir ke­tu­rių se­ne­lių dė­me­sį. Tad pro­tes­tą pa­lai­kan­tis jau­ni­mas ne­be­si­ti­ki ge­res­nės at­ei­ties ir nė­ra pa­si­ry­žęs dėl jos pa­au­ko­ti sa­vo dabartį.

Bū­tent to iš jų rei­ka­lau­ja da­bar­ti­nė Ki­ni­jos dar­bo rin­ka. Pa­vyz­džiui, tech­no­lo­gi­jų sek­to­riu­je įpras­ta 996 dar­bo kul­tū­ra, kai dir­ba­ma nuo de­vin­tos va­lan­dos ry­to iki de­vin­tos va­lan­dos va­ka­ro še­šias die­nas per sa­vai­tę. Taip per sa­vai­tę iš­dir­ba­mos 72 va­lan­dos. Dėl itin ma­žo dar­buo­to­jų tu­ri­mo lais­vo lai­ko 996 dar­bo kul­tū­ra dar va­di­na­ma na­tū­ra­lia kontracepcija.

Ki­tos pa­na­šios dar­bo for­mos yra 8106 (nuo aš­tun­tos ry­to iki de­šim­tos va­lan­dos va­ka­ro še­šias die­nas per sa­vai­tę), 997 (nuo de­vin­tos ry­to iki de­vin­tos va­ka­ro sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę) ir la­biau­siai ste­bi­nan­tis 007 (dar­bas vi­są pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę). Pa­sta­ra­ja­me dar­buo­to­jas vi­sa­da tu­ri bū­ti pa­sie­kia­mas sa­vo vadovo.

Dar­bo vir­š­va­lan­džiais kul­tū­ra įsi­tvir­ti­no aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai Ki­ni­jos rin­ka ta­po at­vi­ra Va­ka­rams ir tik dir­bant vir­š­va­lan­džius bu­vo įma­no­ma pri­kel­ti vals­ty­bę iš skur­do ir kon­ku­ruo­ti su Va­ka­rų įmo­nė­mis. Pa­gal pas­ku­ti­nį Ki­ni­jos so­cia­li­nių moks­lų aka­de­mi­jos ty­ri­mą, jau­nes­ni kaip tris­de­šimt še­še­rių dar­buo­to­jai dir­ba ne­pa­sto­vio­se dar­bo vie­to­se ir gau­na san­ty­ki­nai ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Taip pat ty­ri­mas pa­ro­dė, kad reikš­min­gas skai­čius stu­den­tų bai­gę uni­ver­si­te­tą pa­ti­ria sun­ku­mų ieš­kant darbo. 

996 dar­bo kul­tū­ra yra už­draus­ta įsta­ty­mais, ta­čiau dau­gy­bė įmo­nių vis dar jos lai­ko­si. Pa­gal Ki­ni­jos dar­bo ko­dek­są per pa­rą lei­džia­ma dirb­ti iki aš­tuo­nių va­lan­dų, ne dau­giau kaip 48 va­lan­das per sa­vai­tę, įskai­čius 4 va­lan­das vir­š­va­lan­džių. Kad iš­veng­tų ne­ma­lo­nu­mų, dar­buo­to­jai daž­nai ne­pra­ne­ša sa­vo dir­ba­mų viš­va­lan­džių žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių sky­riams, tai­gi daž­nai už juos ne­gau­na ir algos.

Api­bū­din­ti šias žiur­kių lenk­ty­nes 2019-ai­siais me­tais ki­niš­ka­me in­ter­ne­te pra­dė­tas var­to­ti žo­dis nèi​juǎn​, ar­ba in­vo­liu­ci­ja, reiš­kian­tis per­dė­tą kon­ku­ren­ci­ją dar­bo rin­ko­je. Jo­je ma­žiau am­bi­cin­gi dar­buo­to­jai dir­ba il­giau, kad ne­at­ro­dy­tų be­si­ša­li­nan­tys dar­bo ša­lia ki­tų vir­š­va­lan­džius dir­ban­čių bend­ra­dar­bių. Vi­siems dir­bant vir­š­va­lan­džius, am­bi­cin­giau­si dar­buo­to­jai pa­si­ren­ka dirb­ti dar il­giau, kad išsiskirtų.

„Dar­bo vir­š­va­lan­džiais kul­tū­ra įsi­tvir­ti­no aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai Ki­ni­jos rin­ka ta­po at­vi­ra Va­ka­rams ir tik dir­bant vir­š­va­lan­džius bu­vo įma­no­ma pri­kel­ti vals­ty­bę iš skur­do ir kon­ku­ruo­ti su Va­ka­rų įmonėmis.“

Tad da­bar­ti­nė­je Ki­ni­jos dar­bo ap­lin­ko­je yra nor­ma­lu ti­kė­tis, kad dar­buo­to­jas dirbs vir­š­va­lan­džius. Dirb­ti dvy­li­ką va­lan­dų per pa­rą yra įpras­ta. 35-ių me­tų ban­ko dar­buo­to­ja pa­si­guo­dė, kad va­do­vy­bė ne­pra­ne­šu­si at­vyks­ta de­šim­tą va­ka­ro no­rė­da­mi pa­tik­rin­ti, kas vis dar dir­ba. Tik dar­be esan­tys dar­buo­to­jai tu­ri ga­li­my­bę gau­ti pa­aukš­ti­ni­mą. Vie­nas Ali­ba­ba dar­buo­to­jas tei­gė, kad be­ku­riant nau­ją pro­duk­tą ar at­ėjus la­biau už­im­tam se­zo­nui, jis dir­ba nuo de­vy­nių iki tri­jų ry­to tik trum­pam grįž­da­mas na­mo pa­gul­dy­ti vai­ką į lo­vą. Pats dar­bas jam pa­tin­ka, ta­čiau jis ne­ap­ken­čia dar­bo valandų.

Anot Ali­ba­ba įkū­rė­jo Jac­ko Ma, ga­li­my­bė dirb­ti 996 yra pa­lai­mi­ni­mas. Tik jau­nas dar­buo­to­jas ga­li taip įnir­tin­gai dirb­ti, tei­gė Ma. Jo įra­šas bu­vo pla­čiai kri­ti­kuo­tas ir iš­trin­tas. JD​.com, dar vie­nos elekt­ro­ni­nės Ki­ni­jos par­duo­tu­vės, įkū­rė­jas Ri­char­das Liu pa­lai­kė Ma sa­ky­da­mas, kad „tin­gi­niai nė­ra jo bro­liai“. Sun­ku ne­pa­ste­bė­ti ta­ria­mai so­cia­lis­ti­nės vals­ty­bės įmo­nių va­do­vų pa­na­šu­mo į ko­le­gas iš ka­pi­ta­lis­ti­nio pa­sau­lio. Ne per se­niau­siai Te­s­la va­do­vas Elo­nas Mu­s­kas tei­gė, kad nie­kas ne­pa­kei­tė pa­sau­lio dirb­da­mas 40 va­lan­dų per sa­vai­tę. Esą dirb­ti rei­kė­tų bent dvi­gu­bai ilgiau. 

Ki­ni­jos vi­suo­me­nės dė­me­sys į ža­lin­gą dar­bo kul­tū­rą bu­vo nu­kreip­tas 2019-ųjų gruo­džio 29-ąją, kai dar­buo­to­ja ei­da­ma iš dar­bo in­ter­ne­ti­nės pre­ky­bos plat­for­mos įmo­nė­je „Pin­duo­duo“ pu­sė dvie­jų nak­ties su­smu­ko gat­vė­je ir mi­rė. Po ma­žiau nei dvie­jų sa­vai­čių tos pa­čios įmo­nės dar­buo­to­jas nu­šo­ko nuo sto­go po trum­po su­si­ti­ki­mo su sa­vo tė­vais. Ki­tą die­ną iš dar­bo bu­vo at­leis­tas įmo­nės dar­buo­to­jas, ku­ris so­cia­li­niuo­se tink­luo­se su­kri­ti­ka­vo Pin­duo­duo dar­bo kul­tū­rą ir įkė­lė grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio ša­lia įmo­nės pa­sta­to nuo­trau­ką. Po pir­mo­sios dar­buo­to­jo mir­ties ofi­cia­lio­je Pin­duo­duo so­cia­li­nė­je pa­sky­ro­je pa­si­ro­dė įra­šas, ku­ria­me re­to­riš­kai klau­sia­ma, „o kas nė­ra iš­kei­tęs sa­vo gy­ve­ni­mo į pi­ni­gus?“. Šis įra­šas bu­vo grei­tai iš­trin­tas ir var­to­to­jų iš­sau­go­tos pra­ne­ši­mo nuo­trau­kos pas­kelb­tos netikromis.

Kai ku­rios įmo­nės Ki­ni­jo­je ne­si­lai­ko tra­di­ci­nės dar­bo kul­tū­ros ir ska­ti­na dar­buo­to­jus pa­lik­ti dar­bo vie­tas anks­ti va­ka­re ir ato­sto­gau­ti. Šios te­mos gro­ta­žy­mės Wei­bo so­cia­li­nia­me tink­le su­si­lau­kė daug dė­me­sio ir ki­tos įmo­nės ima sek­ti jų pa­vyz­džiu, bet ne­pa­na­šu, kad tai pa­keis ki­nų dar­bo įpročius.

Val­džia jau­ni­mo ju­dė­ji­mui per di­de­lio vaid­mens ne­su­tei­kė. Štai Xie Fei, vie­nos He­na­no trans­lia­ci­jos ve­dė­ja ir nau­jie­nų ap­žval­gi­nin­kė Ki­ni­jos Dže­dzian­go te­le­vi­zi­jo­je tei­gia, kad ši kar­ta ne­be­tu­ri to­kių pa­čių ga­li­my­bių kil­ti mo­bi­lu­mo laip­tais, ko­kias tu­rė­jo jų tė­vai. Tė­vų kar­ta pa­si­nau­do­jo iš­skir­ti­nė­mis sep­tin­to ir aš­tun­to de­šimt­me­čio eko­no­mi­nė­mis są­ly­go­mis, kai tuo­me­ti­nio Ki­ni­jos va­do­vo Deng Xiao­ping po­li­ti­ka at­vė­rė Ki­ni­ją tarp­tau­ti­nėms įmo­nėms ir už­sie­nio investicijoms.

Vals­ty­bi­nis Ki­ni­jos dien­raš­tis „Chi­na Dai­ly“ tei­gia, kad prob­le­mos nė­ra ir kad uni­ver­si­te­tą bai­gęs stu­den­tas ga­li leng­vai įsi­dar­bin­ti ir džiaug­tis už­tik­rin­to­mis pa­rei­go­mis. Ta­čiau Hon­kon­go dien­raš­tis „Sou­th Chi­na Mor­ning Post“ pra­ne­ša, kad dėl ki­lu­sios pa­n­de­mi­jos 2021-ųjų lai­dos uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai dėl dar­bo vie­tų tu­ri var­žy­tis su 2020-ųjų laida. 

Anot Tai­va­no Si­ni­kos aka­de­mi­jos So­cio­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­ko Lin Thung-Hong, sto­ja Ki­ni­jos eko­no­mi­nė rai­da ir jau­ni dar­buo­to­jai vis­gi sun­kiai ran­da dar­bo. Ju­dė­ji­mas at­si­gul­ti at­spin­di šiuos bend­rus eko­no­mi­nius Ki­ni­jos sunkumus.

Ki­ni­jos vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja į Tǎng​ píng ju­dė­ji­mą bu­vo grei­ta ir ne­bū­din­ga ki­tiems iki šiol in­ter­ne­te ki­lu­siems ju­dė­ji­mams. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jai pri­klau­san­ti na­cio­na­li­nė te­le­vi­zi­ja pa­smer­kė ju­dė­ji­mo na­rius. Esą jau­no­ji kar­ta ne gu­la­si, o sun­kiai dir­ba, pa­vyz­džiui, prieš co­vid-19 ko­vo­jan­tys me­di­ci­nos darbuotojai. 

So­cia­li­nėms plat­for­moms bu­vo liep­ta iš­trin­ti vi­sus įra­šus apie Tǎng ​píng ir pa­ša­lin­ti ju­dė­ji­mo ša­li­nin­kų gru­pes. Taip pat už­draus­ta par­da­vi­nė­ti su Tǎng ​píng su­si­ju­sią at­ri­bu­ti­ką. Li­te­ra­tū­ros pro­fe­so­rė Hu­ang Ping tei­gia, kad nau­jie­nų šal­ti­niai bi­jo, jog šis ju­dė­ji­mas su­ma­žins jau­ni­mo produktyvumą.

Kai ku­rios Ki­ni­jos me­di­jos skel­bia sėk­mės is­to­ri­jas ir sie­kia pa­ro­dy­ti Ki­ni­jo­je eg­zis­tuo­jan­čias ga­li­my­bes, ta­čiau jos re­tai ka­da kal­ba apie Ki­ni­jos ša­lies jau­ni­mą. Jų he­ro­jai – vy­res­ni, pa­kan­ka­mai san­tau­pų tu­rin­tys žmonės. 

Tie­sa, kai ku­rios ži­nias­klai­dos prie­mo­nės į ju­dė­ji­mą žiū­ri švel­niau, lai­ko jį kvie­ti­mu ref­lek­si­jai, įro­dy­mu, kad no­rint sun­kiai dir­ban­čios jau­nuo­me­nės rei­kia su­kur­ti ge­res­nes dar­bo sąlygas. 

Man­ha­te­no ins­ti­tu­to eko­no­mis­tė Ali­son Sch­ra­ger tei­gia, kad aukš­tes­nės vi­du­ri­nio­sios kla­sės iš­si­la­vi­nę Z kar­tos ir tūks­tant­me­čio kar­tų at­sto­vai Ame­ri­ko­je el­gia­si pa­na­šiai. Jie re­kor­diš­kais skai­čiais pa­lie­ka dar­bo rinką.

Vis­gi eks­per­tai tei­gia, kad ne­pa­na­šu, jog ju­dė­ji­mas pa­keis da­bar­ti­nę Ki­ni­jos vi­suo­me­nę. Dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos me­cha­niz­mų trū­ku­mų Ki­ni­jo­je iš­gy­ven­ti at­si­gu­lus yra be­veik ne­įma­no­ma. Pa­sta­rie­ji pa­lie­ka dar­bus ne dėl to, kad jie gu­la­si, bet to­dėl, kad yra fi­nan­siš­kai nepriklausomi.

Ra­min­ta Ur­bo­na­vi­čiū­tė, „Sun­ku nu­pjau­ti gu­lin­čius ja­vus“, Šauks­mas, 2022, nr. 2 (ru­duo), p. 11–13.