Smurtauja ir su aukštuoju

Nie­ko ne­nu­ste­bin­siu pa­sa­ky­da­ma, kad aš, kaip ir dau­ge­lis šį straips­nį skai­tan­čių, ne­tu­rė­jau ko­ky­biš­ko ly­ti­nio švie­ti­mo – nei mo­kyk­lo­je, nei uni­ver­si­te­te. Mo­kyk­lo­je ge­riau­siu at­ve­ju iš­mo­kau bio­lo­gi­nės me­cha­ni­kos ir su­ži­no­jau, kaip bai­su pa­sto­ti ne­su­lau­kus pil­na­me­tys­tės. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se smur­to ly­ties pag­rin­du ir prie­ka­bia­vi­mo te­mos iš­ky­la ne­bent so­cio­lo­gi­nių kon­fe­ren­ci­jų me­tu ar­ba trum­pa­lai­kių pro­jek­tų rė­muo­se. Ki­ta ga­li­my­bė su­si­dur­ti su šia te­ma pa­čiai – nu­ėjus į fuk­sų va­ka­rė­lį už­si­baig­ti to­kio­se sky­lė­se kaip Sa­len­to ar Ta­boo klu­bai, kur slam­pi­nė­ja ga­ly­bė įkau­šu­sių, sa­vi­mi ne­pa­si­ti­kin­čių ir taip pat ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo nie­ka­da ne­pa­ty­ru­sių vyrukų.

Ne­tru­kus pa­ju­si ap­gir­tu­sio ne­pa­žįs­ta­mo­jo ran­kas ant sa­vo klu­bų (po­pu­lia­rus ma­nev­ras pra­ei­nant pro mo­te­ris tan­kiau žmo­nė­mis pri­pil­dy­to­se erd­vė­se) ar pa­ste­bė­si gaš­lius žvilgs­nius, jei tu­ri bent ko­kį ne­už­deng­tos odos lo­pi­nė­lį. Ti­kė­ti­na, kad net pa­si­rin­ku­si iš pa­žiū­ros nor­ma­les­nį ber­ne­lį, jį par­si­ve­du­si na­mo su­si­dur­si su ne­no­ri­mais pri­si­lie­ti­mais, spau­di­mu my­lė­tis be pre­zer­va­ty­vo, gru­bu­mu ar ki­to­mis ma­žų ma­žiau­siai ne­ma­lo­nio­mis staig­me­no­mis. Ge­rai, jei bū­si pa­kan­ka­mai blai­vi ir tu­rė­si drą­sos ap­gin­ti sa­vo ri­bas ir at­si­sa­ky­ti to, ko ne­no­ri, o vai­ki­nas teik­sis to pai­sy­ti. De­ja, dėl ly­čių ne­ly­gy­bės ir ly­ti­nio švie­ti­mo trū­ku­mo sek­su­a­li­nis smur­tas tarp jau­ni­mo daž­nai nor­ma­li­zuo­ja­mas, trūks­ta ži­nių smur­tą at­pa­žin­ti ir įran­kių jam pasipriešinti.

Daug mer­gi­nų, uni­ver­si­te­te pra­de­dan­čių sa­vo ro­man­ti­nį gy­ve­ni­mą, su pa­na­šiais in­ci­den­tais su­si­du­ria ne kar­tą. Re­mian­tis 2020-ųjų JAV uni­ver­si­te­tų duo­me­ni­mis, kas ket­vir­ta mer­gi­na (ir be­veik 7 proc. vai­ki­nų) ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tu yra pa­ty­ru­si iš­prie­var­ta­vi­mą ar ne­no­ri­mą sek­su­a­li­nį kon­tak­tą, prieš ją pa­nau­do­jus fi­zi­nę jė­gą ar­ba jai ne­ga­lint są­mo­nin­gai iš­reikš­ti (ne)sutikimo. Kas ant­ra ba­ka­lau­ro stu­den­tė su­si­dū­rė su sek­su­a­li­niu prie­ka­bia­vi­mu, per­se­kio­ji­mu ar­ba in­ty­maus part­ne­rio smur­tu. Tin­de­rio ero­je prie­ka­biau­ti ir iš­nau­do­ti be jo­kių pa­sek­mių yra pa­pras­ta – bet ka­da ga­li­ma un­mat­chin­ti ir prob­le­mos nebėra.

Pa­ti­ki­mų duo­me­nų apie tai, ko­kius sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir smur­to san­ty­kiuo­se mas­tus pa­ti­ria Lie­tu­vos stu­den­tai, šiuo me­tu nė­ra. Vis dėl­to, ver­ta pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos 2021-ųjų ty­ri­mą, ku­ris, nors ir ne­rep­re­zen­ta­ty­vus, lei­džia bent apy­tik­riai įver­tin­ti esa­mą si­tu­aci­ją uni­ver­si­te­tuo­se. Anot ty­ri­mo, psi­cho­lo­gi­nis smur­tas ir sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je te­bė­ra prob­le­ma: be­veik 14 proc. ap­klaus­tų stu­den­tų at­sa­kė, kad že­mi­nan­čių ir sek­sis­ti­nių juo­ke­lių sa­ky­mas uni­ver­si­te­to ap­lin­ko­je yra pa­pli­tęs. Taip pat apie 5 proc. tei­gė, kad aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je yra pa­pli­tu­sios gaš­lios pa­sta­bos ir sek­su­a­li­nių ypa­ty­bių ap­ta­ri­mas as­mens aki­vaiz­do­je. La­bai men­ka stu­den­tų da­lis pra­ne­ša apie ne­tin­ka­mą el­ge­sį: ma­žiau nei 3 proc. ap­klaus­tų­jų yra pra­ne­šę apie psi­cho­lo­gi­nį smur­tą bei sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą. Be to, tik penk­ta­da­lis stu­den­tų ži­no apie ga­li­my­bę pra­neš­ti apie sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą ar­ba psi­cho­lo­gi­nį smur­tą aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je. Vis dėl­to, ga­li­ma pa­ste­bė­ti ir tei­gia­mų po­ky­čių: ly­gi­nant su 2018-ai­siais, ryš­kiai pa­ge­rėjo stu­den­tų ge­bė­ji­mas at­pa­žin­ti sek­su­a­li­nį priekabiavimą.

Uni­ver­si­te­to ap­lin­ko­je prie­ka­bia­vi­mas dėl studento–dėstytojo ga­lios san­ty­kio ga­li įgau­ti spe­ci­fi­nę for­mą. Te­rei­kia pri­si­min­ti 2017–2018-aisiais Lie­tu­vą pa­sie­ku­sį #Me­Too ju­dė­ji­mą, ku­rio me­tu stu­den­tės vie­šai pra­bi­lo apie pa­tir­tą sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą aukš­to­jo moks­lo įstai­go­se. #Me­Too ju­dė­ji­mo dė­ka į vie­šu­mą iš­ki­lo VDA bei LMTA to­le­ruo­ta sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir psi­cho­lo­gi­nio smur­to kul­tū­ra, LSMU ne­u­ro­chi­rur­gi­jos re­zi­den­tės pa­tir­tas mo­bin­gas ir sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas iš ki­tų gy­dy­to­jų, VGTU dės­ty­to­jo prie­ka­bia­vi­mo prie stu­den­tės is­to­ri­ja. Dėl ki­lu­sių skan­da­lų ir juos se­ku­sių ty­ri­mų da­lis šių ga­lia pi­knau­džia­vu­sių dės­ty­to­jų ne­te­ko sa­vo pa­rei­gų ir vi­suo­me­ni­nio prestižo.

Smur­tą ir prie­ka­bia­vi­mą tei­si­nan­čios sek­sis­ti­nės nuo­sta­tos vis dar pla­čiai pa­pli­tu­sios ir už uni­ver­si­te­to ri­bų. Pa­vyz­džiui, be­veik pu­sė Lie­tu­vos vy­rų ma­no, kad my­lė­tis su vy­ru yra žmo­nos pa­rei­ga, o 45 proc. ša­lies gy­ven­to­jų ber­niu­ko ka­bi­nė­ji­mą­si prie mer­gai­tės (si­jo­no kil­no­ji­mas ir t. t.) lai­ko vi­so la­bo ne­kal­tu dė­me­sio ro­dy­mu. Vi­sa tai vai­ni­kuo­ja įsi­ti­ki­ni­mas (be­veik 40 proc. ap­klaus­tų­jų), kad vy­rai iš pri­gim­ties yra ag­re­sy­vūs. Už­au­gus to­kio­je pa­švin­ku­sių ste­reo­ti­pų pri­si­sun­ku­sio­je ap­lin­ko­je, sun­ku ti­kė­tis, kad į uni­ver­si­te­tą at­ėję jau­nuo­liai ir jau­nuo­lės ne­at­kar­tos vi­suo­me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sių ža­lin­gų įsi­ti­ki­ni­mų, pa­tei­si­nan­čių smur­tiš­ko el­ge­sio modelius.

Iš­kreip­tą ly­čių san­ty­kį nor­ma­li­zuo­jan­čios nuo­sta­tos glau­džiai su­si­ju­sios su gąs­di­nan­čiais smur­to mas­tais san­ty­kiuo­se. 1 iš 3 mo­te­rų Lie­tu­vo­je yra pa­ty­ru­si fi­zi­nį ar sek­su­a­li­nį smur­tą, daž­niau­siai iš sa­vo in­ty­maus part­ne­rio. 2020-ai­siais Lie­tu­vos tar­ny­bų fik­suo­ti smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je mas­tai pa­sie­kė re­kor­di­nį ly­gį per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus – už­re­gist­ruo­ti 58 553 pra­ne­ši­mai, iš ku­rių 80 proc. nu­ken­tė­ju­sių­jų bu­vo moterys.

Ką ga­li pa­da­ry­ti uni­ver­si­te­tai, kad už­kirs­tų ke­lią smur­tui ly­ties pag­rin­du uni­ver­si­te­te ir už jo ri­bų? Sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą ty­ri­nė­jan­čios VDU Psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros moks­li­nin­kės Mo­ni­ka Alek­sė ir Kri­s­ti­na Žar­dec­kai­tė-Ma­tu­lai­tie­nė tvir­ti­na: efek­ty­viau­sia prie­mo­nė už­kirs­ti smur­tui ke­lią yra pre­ven­ci­ja – nuo­sta­tų apie sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą kei­ti­mas ir mo­ky­ma­sis jį at­pa­žin­ti. Įgy­ven­din­ti prie­ka­bia­vi­mo ir di­s­kri­mi­na­ci­jos ly­ties pag­rin­du pre­ven­ci­ją for­ma­liai įsi­pa­rei­go­ję vi­si Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai. Nuo 2017-ųjų lie­pos įsi­ga­lio­ję Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai įpa­rei­go­ja švie­ti­mo ir moks­lo įstai­gas įgy­ven­din­ti ly­gias ga­li­my­bes ir įtvir­ti­na aukš­tų­jų mo­kyk­lų prie­vo­lę už­tik­rin­ti, kad stu­den­tai bei dar­buo­to­jai ne­pa­tir­tų sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir ki­tų di­s­kri­mi­na­vi­mo ly­ties pag­rin­du formų.

Ryž­tin­giau link aiš­kios vi­sų Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų po­li­ti­kos sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo at­žvil­giu bu­vo ženg­ta 2020-ai­siais, kai Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja pas­kel­bė Sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­jos ir at­ve­jų nag­ri­nė­ji­mo gai­res. Do­ku­men­te prie­ka­bia­vi­mas trak­tuo­ja­mas kaip aka­de­mi­nės eti­kos pa­žei­di­mas, api­brė­žia­mos pre­ven­ci­jos prie­mo­nės ir pa­žei­di­mo nag­ri­nė­ji­mo bei spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros. Gai­rės įpa­rei­go­ja uni­ver­si­te­tui pa­skir­ti at­sa­kin­gą as­me­nį, į ku­rį ga­li­ma bū­tų kreip­tis dėl prie­ka­bia­vi­mo. Do­ku­men­te taip pat dekla­ruo­ja­ma: „Uni­ver­si­te­tas yra at­sa­kin­gas už dar­bo są­ly­gų, ku­rios už­kirs­tų ke­lią prie­ka­bia­vi­mui ir pa­ty­čių kul­tū­rai aka­de­mi­nė­je bend­ruo­me­nė­je, su­da­ry­mą“. Tai­gi, šis do­ku­men­tas uni­ver­si­te­tus įpa­rei­go­ja įgy­ven­din­ti sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo prevenciją.

Mi­nė­tuo­se do­ku­men­tuo­se api­brėž­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus įgy­ven­din­ti pir­mau­ja VU: jis pir­ma­sis aiš­kiai dekla­ra­vo sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ne­to­le­ra­vi­mo po­li­ti­ką ir įstei­gė pa­si­ti­kė­ji­mo li­ni­ją, ku­ria ga­li­ma kon­fi­den­cia­liai pra­neš­ti apie pa­tir­tą ar pa­ste­bė­tą sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą. Be to, VU pa­sta­rai­siais me­tais įgy­ven­di­no pa­vie­nius pre­ven­ci­nius už­si­ėmi­mus, o stu­den­tams re­ko­men­duo­ja prieš pra­de­dant stu­di­jas iš­klau­sy­ti nuo­to­li­nius sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo at­pa­ži­ni­mo ir pre­ven­ci­jos mo­ky­mus. 2021–2025-iesiems VU pas­kel­bė Ly­čių ly­gy­bės pla­ną, ku­riuo, be ki­tų ly­čių ly­gy­bės prin­ci­pų įgy­ven­di­ni­mo as­pek­tų, įsi­pa­rei­go­ja vyk­dy­ti di­s­kri­mi­na­ci­jos, mo­bin­go ir sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ją. VDU pra­ei­tą bir­že­lį taip pat pa­tvir­ti­no uni­ver­si­te­to Ly­čių ly­gy­bės pla­ną 2021–2025-iesiems, ku­riuo nu­ma­to­ma ir at­ski­ra pa­rei­gy­bė, at­sa­kin­ga už ly­gių ga­li­my­bių už­tik­ri­ni­mą ir sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ją. Kol kas pa­sta­rie­ji tiks­lai VDU nė­ra įgy­ven­din­ti. Pa­na­šius ly­čių ly­gy­bei įpa­rei­go­jan­čius do­ku­men­tus pa­sta­rai­siais me­tais pas­kel­bė ir ki­tos aukš­to­sios: VDA, LMTA, VGTU. De­ja, konk­re­tes­nės in­for­ma­ci­jos apie pre­ven­ci­nių prie­mo­nių po­bū­dį, mas­tą ir pri­va­lo­mu­mą uni­ver­si­te­tų do­ku­men­tuo­se nenurodyta.

Aiš­ki uni­ver­si­te­tų po­zi­ci­ja ly­čių ly­gy­bės at­žvil­giu ir tam įgy­ven­din­ti skir­tos pa­rei­gy­bės yra tik­rai svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Ta­čiau rea­liam po­ky­čiui dekla­ra­ci­jo­se links­niuo­ja­mų teisin­gų buzz­wor­dų ne­pa­kan­ka. Smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ja tu­ri tap­ti nuo­sek­liu dar­bu, pa­sie­kian­čiu vi­sus stu­den­tus ir dės­ty­to­jus, o ne lik­ti for­ma­lu­mu ban­dant įsi­sa­vin­ti ES lėšas.

Ge­rų­jų prak­ti­kų spren­džiant smur­to ly­ties pag­rin­du prob­le­mą ga­li­me ap­tik­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se. Pa­vyz­džiui, dau­ge­lis JAV uni­ver­si­te­tų įgy­ven­di­na ty­ri­mais pa­grįs­tas pre­ven­ci­nes prog­ra­mas, to­kias kaip „Green Dot Prog­ram“, ku­ri pa­brė­žia ap­lin­ki­nių el­ge­sį ir smur­tiš­ko el­ge­sio at­pa­ži­ni­mą. Lon­do­no eko­no­mi­kos ir po­li­ti­kos moks­lų mo­kyk­los (LSE) stu­den­tų sa­vi­val­da ini­ci­ja­vo ir šie­met ėmė reng­ti kas­me­čiais tap­sian­čius „Con­sen­tEd“ mo­ky­mus pir­ma­kur­siams, ku­riuo­se kal­ba­ma apie žo­di­nio su­ti­ki­mo (angl. con­sent) svar­bą prieš bet ko­kį in­ty­mų kon­tak­tą ir ug­do­mas ge­bė­ji­mas at­pa­žin­ti smur­tiš­ką el­ge­sį. Šie mo­ky­mai pri­va­lo­mi, no­rint da­ly­vau­ti kai ku­rio­se stu­den­tų klu­bų veik­lo­se. Šiuo me­tu pen­ki uni­ver­si­te­tai Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je sa­vo stu­den­tų rei­ka­lau­ja iš­klau­sy­ti pri­va­lo­mus švie­ti­mo apie su­ti­ki­mą (angl. con­sent edu­ca­tion) mo­ky­mus: St And­rews, Li­ver­po­ol, Re­ading, Dur­ham ir Camb­ri­d­ge, o dau­ge­ly­je ki­tų uni­ver­si­te­tų mo­ky­mai yra re­ko­men­duo­ja­mi pra­de­dant studijas.

Stu­den­tų bal­sas šiuo klau­si­mu aiš­kus. Ne­se­niai pas­kelb­ta JK ba­ka­lau­ro stu­den­tų ap­klau­sa at­sklei­dė ly­ti­nio švie­ti­mo po­rei­kį uni­ver­si­te­tuo­se – dau­giau nei pu­sė ap­klaus­tų­jų pa­si­sa­kė už pri­va­lo­mus sau­gių san­ty­kių mo­ky­mus uni­ver­si­te­to nau­jo­kams. To­je pa­čio­je ap­klau­so­je 35 proc. stu­den­tų pri­pa­ži­no, kad apie sek­są dau­giau iš­mo­ko iš por­no­gra­fi­jos nei for­ma­laus švie­ti­mo. Stu­den­tų ak­ty­vis­tės ir ak­ty­vis­tai ne vie­ne­rius me­tus ko­vo­ja už adekva­tų ly­ti­nį švie­ti­mą aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ir pri­va­lo­mus pre­ven­ci­nius mo­ky­mus, ku­rie ska­tin­tų sau­gių ir pa­gar­bių san­ty­kių kul­tū­rą uni­ver­si­te­te. Anot vie­nos JK stu­den­tų kam­pa­ni­jos už pri­va­lo­mus su­ti­ki­mo mo­ky­mus uni­ver­si­te­te: „If con­sent clas­ses aren’t man­da­to­ry, then asking for con­sent se­ems optional“.

Ne­si­ryž­čiau teig­ti, kad pri­va­lo­mi su­ti­ki­mo mo­ky­mai iš­spręs vi­sas smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo prob­le­mas tarp stu­den­tų. Vis dėl­to, uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė­je, ku­rio­je ak­ty­viai ko­vo­ja­ma su ly­čių ste­reo­ti­pais ir ska­ti­na­ma sau­gių ir pa­gar­bių san­ty­kių kul­tū­ra, jaus­čiau­si ne­abe­jo­ti­nai sau­giau. Pa­leng­vė­ja, kai ne­pri­va­lai skai­ty­ti kito(s) min­čių ir ne­ri­zi­kuo­ji ri­bų per­žen­gi­mu ir prie­var­ta. Prie­šin­gai pa­pli­tu­siam įsi­vaiz­da­vi­mui, at­si­žvel­gi­mas į part­ne­rio ri­bas ir žo­di­nis pa­klau­si­mas anaip­tol ne­pa­nai­ki­na aist­ros ir ma­lo­nu­mo, at­virkš­čiai – tai už­tik­ri­na, kad in­ty­mu­mu mė­gau­sis abi pu­sės. Ki­taip ta­riant, con­sent is sexy. Tikiu(osi), kad at­ei­ty­je ly­ti­nis švie­ti­mas taps įpras­ta uni­ver­si­te­to ug­dy­mo prog­ra­mų da­li­mi, o su­pra­t­i­mas apie pa­gar­bius ly­gia­ver­čius san­ty­kius bei žo­di­nio su­ti­ki­mo svar­bą įsi­tvir­tins tarp Lie­tu­vos stu­den­tų. Nuo to vi­soms ir vi­siems bus tik maloniau.

Mo­ni­ka Vi­šnevs­ka, „Smur­tau­ja ir su aukš­tuo­ju“, Šauks­mas, nr. 1 (2022 pa­va­sa­ris), p. 24–26.