Neskubėk ir būsi jaunas

Vie­na po­li­ti­kos moks­lų kli­šė by­lo­ja, kad jau­ni žmo­nės bal­suo­ja pa­sy­viau nei vy­res­ni, bet jų bal­sas lin­kęs nuo jų skir­tis. Esą senstant po­li­ti­ka da­ro­si ak­tu­ales­nė, o pa­žiū­ros – nuosaikesnės.

Įvy­kiai Eu­ro­po­je šią te­zę tar­si pa­tvir­ti­na: Len­ki­jo­je per pas­ku­ti­nius rin­ki­mus jau­ni­mas kraš­tu­ti­nės de­ši­nės „Kon­fe­de­ra­ci­jai“ ati­da­vė pro­por­cin­gai dau­giau bal­sų nei li­ku­sie­ji rin­kė­jai. Vo­kie­ti­jo­je po­pu­lia­riau­sia jau­ni­mo par­ti­ja dar ne­se­niai bu­vo ža­lie­ji. Bet per EP rin­ki­mus, ku­riuo­se pir­mą kar­tą ga­lė­jo bal­suo­ti še­šio­lik­me­čiai, jau­ni­mo pa­lai­ky­mas ža­lie­siems žen­kliai smu­ko, o kraš­tu­ti­nės de­ši­nės par­ti­jai „Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai“ (AfD) – ge­ro­kai iš­au­go. Ta pro­ga li­ku­sios ša­lies par­ti­jos su­si­g­rie­bė, kad AfD Tik­To­ko pa­sky­ros se­kė­jų skai­čius di­des­nis nei vi­sų ki­tų kar­tu su­dė­jus. Ten­den­ci­ja kar­to­ja­si Pran­cū­zi­jo­je. Čia kraš­tu­ti­nės de­ši­nės „Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas“ (RN) par­ti­jos pir­mi­nin­ku ir kan­di­da­tu į pre­mje­rus per pre­zi­den­to Mac­ro­no pas­kelb­tus iš­anks­ti­nius par­la­men­to rin­ki­mus pa­si­rin­ko 28-erių pa­ry­žie­tį Jor­da­ną Bardellą.

Vis­gi ši kli­šė ne­pa­de­da pa­aiš­kin­ti po­li­ti­nės si­tu­aci­jos Ma­ri­jos že­mė­je. Kaip ir ki­tur, jau­ni­mas čia rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ja taip ak­ty­viai kaip vy­res­ni. Ki­taip nei ki­tur, jų po­li­ti­nės nuo­mo­nės ge­ro­kai pa­na­šios į li­ku­sių rinkėjų.

Šiais me­tais pag­rin­di­nė ša­lies jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja – Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba (Li­JOT) – pir­mą kar­tą or­ga­ni­za­vo ban­do­muo­sius pre­zi­den­to rin­ki­mus ir re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės tarp 8–12 kla­sių mok­s­lei­vių. Abie­juo­se bal­sa­vi­muo­se iš 3 902 da­ly­va­vo be­veik 60 pro­cen­tų mok­s­lei­vių. Da­bar­ti­nį pre­zi­den­tą į ant­rą ka­den­ci­ją jie per­kė­lė dar pir­ma­me tu­re – Nau­sė­da su­rin­ko per 53 pro­cen­tus bal­sų. Dau­giau ne­ri­mo ke­lia mok­s­lei­vių pa­lai­ky­mas Eduar­dui Vait­kui. Jis su­rin­ko 7,33 pro­cen­to bal­sų – kiek dau­giau nei tik­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se. Kaip ir rin­kė­jai, da­lis mok­s­lei­vių ne­at­si­spy­rė vie­nin­te­lio pro­ru­siš­kų pa­žiū­rų kan­di­da­to skep­siui part­ne­rys­tės, dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ar NATO at­žvil­giu. Ar šie bal­sai bu­vo ati­duo­ti juo­kais po Tik­To­ke pra­slin­ku­sių Vait­kaus me­mų – pa­tik­rin­ti sun­ku. Re­fe­ren­du­mo bal­sa­vi­me kar­to­jo­si ta pa­ti is­to­ri­ja: pa­aug­liai žy­mia dau­gu­ma bal­sa­vo už dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, bet da­ly­va­vo ne­pa­kan­ka­mai ak­ty­viai, kad re­fe­ren­du­mas įvyktų.

Bet ko­kiu at­ve­ju Li­JOT pre­zi­den­tas Um­ber­to Ma­si to­kį mok­s­lei­vių pa­si­rin­ki­mą įver­ti­no tei­gia­mai. Esą tai įro­dy­mas, kad įve­dus bal­sa­vi­mą nuo 16 me­tų Lie­tu­va nesugriūtų.

„Kaip ir ki­tur, Lie­tu­vos jau­ni­mas rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ja taip ak­ty­viai kaip vy­res­ni. Ki­taip nei ki­tur, jų po­li­ti­nės nuo­mo­nės ge­ro­kai pa­na­šios į li­ku­sių rinkėjų.“

Sun­ku gin­čy­tis, kad jau­ni­mui bal­suo­jant kaip vy­res­nie­siems lai­duo­ja­mas tam tik­ras po­li­ti­nės sis­te­mos sta­bi­lu­mas. Bet kai re­fe­ren­du­mo dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės re­zul­ta­tas toks pat kaip prieš pen­ke­rius me­tus, kai pre­zi­den­to ant­ra­sis tu­ras – déjà vu iš 2019 me­tų, kai bė­gant me­tams es­tai ir lat­viai žings­niuo­ja part­ne­rys­tės ir ly­gia­tei­sių ve­dy­bų ke­liais, kai nau­jo lie­tu­viš­ko rin­ki­mų cik­lo po­li­ti­kų vei­dai var­giai ski­ria­si nuo pas­ku­ti­nio, sta­bi­lu­mas pa­na­šė­ja į stagnaciją.

Ei­na ket­vir­tas ne­pri­klau­so­my­bės de­šimt­me­tis, bet Lie­tu­vos jau­ni­mas, ro­dos, tie­siog ne­sku­ba for­muo­tis ki­to­kios nei anks­tes­nių kar­tų po­li­ti­nės nuomonės.

Tei­sy­bės dė­lei: kan­di­da­tų pa­si­rin­ki­mas pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ga­lė­jo bū­ti ir pla­tes­nis, ypač kai­rės po­zi­ci­jo­se. Ki­ta ver­tus, Lais­vės par­ti­jos – po­li­ti­nės jė­gos per pas­ku­ti­nius Sei­mo rin­ki­mus su­rin­ku­sios be­veik pu­sę jau­niau­sios rin­kė­jų gru­pės bal­sų – kan­di­da­to pa­lai­ky­mas tarp pa­aug­lių nu­si­lei­do net Vaitkui.

Ma­si iš­va­da tu­rė­jo sa­vo lo­gi­ką. Pa­drą­sin­ta 2022 me­tų per­ga­lės, kai iki 21 me­tų bu­vo nu­leis­ta kar­te­lė kan­di­da­tams į Sei­mą, Li­JOT pra­ėju­sį ru­de­nį ėmė­si ini­cia­ty­vos sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se įtei­sin­ti bal­sa­vi­mą nuo 16 me­tų. Nuo lap­kri­čio iki ko­vo vy­ku­sios kam­pa­ni­jos re­zul­ta­tas: su­rink­ti 653 pa­ra­šai Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų ini­cia­ty­vai. Iki sėk­mės pri­trū­ko tik maž­daug 300 000. Ži­no­ma, tai – Lie­tu­vos jau­ni­mo ved­lių ir vi­sų jau­nų žmo­nių ne­sėk­mė. Ki­ta ver­tus: ko ver­ta ši ini­cia­ty­va, jei jau­ni­mas lin­kęs bal­suo­ti kaip likusieji?

Jau­ni­mo ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se iš­lie­ka prob­le­ma, bet 2024 me­tų bal­sa­vi­mai ro­do, kad yra rim­tų bė­dų ir su jau­ni­mo po­li­ti­nių nuo­sta­tų for­ma­vi­mu. Ir jei bal­sa­vi­mo am­žius kei­čia­mas įsta­ty­mais, tai žmo­nių nuo­mo­nės taip ne­re­gu­liuo­ja­mos. Tą pa­tį kar­to­ja pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai: dau­gu­ma jau­ni­mo bal­sa­vi­mą jau lai­ko pi­lie­tiš­ka veik­la, bet žy­miai sun­kiau ke­lią ski­na­si da­ly­va­vi­mas jau­ni­mo – ypač po­li­ti­nė­se – or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tai­gi, ak­mens nu­si­pel­no ir pa­čių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­los daržas.

Ar­tė­jant pas­ku­ti­niams – ir svar­biau­siems – šių me­tų rin­ki­mams į Sei­mą ti­kė­ti­na vėl ai­dės ko­men­ta­rai, kaip ne­at­si­žvel­gia­ma į jau­ni­mo in­te­re­sus. Bet si­tu­aci­ja gal ne to­kia dra­ma­tiš­ka ir kiek pa­pras­tes­nė: jau­ni­mo bal­sas liks ne­iš­girs­tas, nes nu­skam­bės kaip vyresniųjų. ■

Do­mas Lavru­kai­tis, „Ne­sku­bėk ir bū­si jau­nas“, Šauks­mas, 2024, nr. 1 (va­sa­ra), p. 8.