Kas žygiuoja po Šeimų maršo vėliava (II)

Kolektyvinis Šeimų maršo dalyvių portretas psichologijos studentės akimis. Antra dalis.

Šeimų maršo mitingas Katedros aikštėje. E. Blaževič, LRT nuotrauka

Pir­ma­me teks­te ap­ta­rus de­ši­nio­jo au­to­ri­ta­riz­mo ir so­cia­li­nio do­mi­na­vi­mo są­vo­kas, to­liau siū­lau su­si­pa­žin­ti su psi­cho­lo­gi­jos įran­kiais, aiš­ki­nan­čiais są­moks­lo teo­ri­jas. Pa­sta­ro­sios šian­dien yra kas­die­ny­bės da­lis. Jei anks­čiau kir­pyk­lo­je nu­girs­da­vo­me apie nuo skie­pų dar­žo­vė­mis vir­tu­sius vai­kus, gal­būt tik pa­kel­da­vo­me an­ta­kį ir to­liau vers­da­vo­me pra­ėju­sio mė­ne­sio „Lai­mos“ pus­la­pius. Ta­čiau šian­dien, kai il­giau ir daž­niau lai­ką lei­džia­me ir bend­rau­ja­me nau­do­da­mie­si iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, to­kios te­zės įp­lie­s­kia konf­lik­tus, tu­ri po­ten­cia­lo nu­trauk­ti il­ga­me­tes drau­gys­tes ir su­p­ju­dy­ti gi­mi­nes, o pa­n­de­mi­jos aki­vaiz­do­je ga­li tap­ti pa­vo­jin­gos gyvybei.

Sąmokslo mentalitetas

Pra­ėju­sio am­žiaus pa­bai­go­je psi­cho­lo­gai, ban­dy­da­mi su­pras­ti, ko­dėl vie­ni žmo­nės yra leng­vai įti­ki­na­mi daž­nai ba­na­liais ir bai­siai sky­lė­tais pa­sa­ko­ji­mais apie įvai­raus mąs­to są­moks­lus, su­for­mu­la­vo są­vo­ką są­moks­lo men­ta­li­te­tas. Ji api­bū­di­na ideo­lo­gi­nę nuo­sta­tą, ku­ria pa­si­žy­min­tys žmo­nės lai­ko­si nuo­mo­nės, esą ne­ei­li­niai įvy­kiai, su­ke­lian­tys reikš­min­gus po­ky­čius vi­suo­me­nė­se, yra tam tik­rų as­me­nų ar jų gru­pių veik­los re­zul­ta­tas. Pa­sta­rie­ji, ve­di­ni sa­va­nau­diš­kų, daž­nai mer­kan­ti­li­nių in­te­re­sų, įvai­riais su­krė­ti­mais sie­kia pa­keis­ti vi­suo­me­nes, pa­kenk­ti vals­ty­bėms ar ma­ni­pu­liuo­ti pa­pras­tais žmonėmis. 

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Prie­šin­gai nei anks­čiau ap­tar­tas de­ši­ny­sis au­to­ri­ta­riz­mas ir so­cia­li­nio do­mi­na­vi­mo orien­ta­ci­ja, są­moks­lo men­ta­li­te­tas api­bū­di­na prie­šiš­ku­mą žmo­nėms ir gru­pėms, ku­rie yra su­vo­kia­mi kaip stip­res­ni ir ga­lin­ges­ni. George‘as So­ro­sas, Bil­las Ga­te­sas, Klau­sas Sch­wa­bas – vi­si la­bai tur­tin­gi ir la­bai daž­nai tam­pa są­moks­lo pa­sa­ko­ji­mų vei­kė­jais. Kaip ir ma­so­nai, Big Phar­ma ar, pa­žvel­gus į lie­tu­viš­kų są­moks­lo teo­ri­jų lo­by­ną, Lands­ber­gių kla­nas. Įdo­mu tai, kad ša­lia to­kių iš es­mės ne­gin­čy­ti­nai įta­kin­gų as­me­nų ir gru­pių są­moks­lo teo­ri­jų pa­sau­ly­je su­tik­si­me ir fe­mi­nis­tes, ir žy­dus, ir LGBTQ+ žmo­nes, ir pa­bė­gė­lius, ir net prieš kli­ma­to kai­tą ko­vo­jan­čius aktyvistus.

Dėl šios prie­žas­ties rei­kia pa­brėž­ti, kad prieš žmo­ni­ją su­si­mo­kiu­sių są­moks­li­nin­kų ga­lia ne­re­tai yra tik pos­tu­luo­ja­ma. Iš tie­sų aukš­čiau mi­nė­tos gru­pės, ken­čian­čios di­s­kri­mi­na­ci­ją, pri­vers­tos ko­vo­ti dėl sa­vo tei­sių, tam tik­ra pras­me yra silp­no­sios pa­ly­gi­nus su dau­ge­liu ki­tų vi­suo­me­nės gru­pių, ku­rios to­kių sun­ku­mų nepatiria.

Svetimo ranka

To­kiais at­ve­jais rea­li ga­lios skir­tis nė­ra pag­rin­das plis­ti są­moks­lo teo­ri­joms apie mi­nė­tas gru­pes. Jų at­si­ra­di­mą api­bend­ri­no są­moks­lo men­ta­li­te­to są­vo­kos au­to­rius Serge‘as Mos­co­vi­ci. Pa­sak moks­li­nin­ko, dau­ge­lis są­moks­lo teo­ri­jų pa­grįs­tos tuo, jog ne­va kons­pi­ra­ci­jo­je da­ly­vau­jan­tys as­me­nys ar gru­pė yra su­vo­kia­mi kaip sve­ti­mie­ji, vei­kian­tys prieš vi­suo­me­nės in­te­re­sus ir esan­tys už jos ribų. 

Mos­co­vi­ci sa­vo dar­buo­se pa­ro­dė, kad kal­bė­da­mi apie reikš­min­gus po­li­ti­nius, so­cia­li­nius įvy­kius ir nu­si­kal­ti­mus, po­li­ti­kai, ži­nias­klai­da ar vi­suo­me­nės vei­kė­jai ne­re­tai yra lin­kę su­po­nuo­ti, jog už jų sly­pi „sve­ti­mo ran­ka“. Ji ga­li bū­ti ir ne­drau­giš­kų už­sie­nio vals­ty­bių žval­gy­bos, ir opo­zi­ci­nės po­li­ti­nės gru­pės, ir pro­tes­to ju­dė­ji­mus fi­nan­suo­jan­tys turtuoliai.

TAIP PAT SKAITYK 

Tu­rint tai ome­ny­je yra leng­viau su­pras­ti, ko­dėl, pa­vyz­džiui, už LGBTQ+ žmo­nių tei­ses ko­vo­jan­tys ak­ty­vis­tai daž­na­me kons­pi­ra­ci­nia­me na­ra­ty­ve tė­ra lai­ko­mi So­ro­so ge­rai ap­mo­ka­mo­mis ma­rio­ne­tė­mis. Itin daž­nai var­to­ja­mas api­bū­di­ni­mas „ne­tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos“ pats sa­vai­me nu­ro­do, kad LGBTQ+ žmo­nės yra su­vo­kia­mi kaip esan­tys už tra­di­ci­nių nor­mų ri­bų, o tai dau­ge­liui „pa­do­rių“ žmo­nių kai­ti­na fan­ta­zi­ją ir ruo­šia dir­vą bū­si­moms są­moks­lo teo­ri­joms. Kai LGBTQ+ bend­ruo­me­nė ima rei­ka­lau­ti sau ly­gių tei­sių ir taip no­ri keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką, ho­mo­fo­biš­kai nu­si­tei­kę švie­suo­liai sku­ba per­spė­ti tau­tą apie gre­sian­tį chao­są ir lenk­ty­niau­ja, kas nu­ta­pys bai­ses­nį ap­o­ka­lip­sės paveikslą.

Ki­ta itin daž­nai de­mo­ni­zuo­ja­ma gru­pė yra žy­dai: kam ne­ži­no­mos is­to­ri­jos, ko­ne anek­do­tai apie ypa­tin­gai ta­len­tin­gus ir pro­tin­gus žy­dus ar­ba žy­do kaip įta­kin­go kons­pi­ran­to, vei­kian­čio še­šė­liuo­se, įvaiz­dis. Kaip ra­šė Han­nah Arendt, ne­pai­sant daž­nai skur­džios ir var­gin­gos mies­te­lių žy­dų pa­dė­ties prieš­ka­rio ir tar­pu­ka­rio Eu­ro­po­je, to­kie įsi­vaiz­da­vi­mai šimt­me­čiais da­vė pe­no dau­gy­bei kons­pi­ra­ty­vių pa­sa­ko­ji­mų apie žy­dų są­moks­lus. Ir nors šian­dien daž­niau gir­di­me apie Bil­lo Ga­te­so už­mo­jus su­či­puo­ti žmo­ni­ją, vos prieš ke­le­tą me­tų pro­tes­tuo­to­jai Vil­niu­je Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nę kal­ti­no cen­zū­ra ir va­di­no Krem­liaus fi­lia­lu.

„Visi jie tokie patys“

To­kiuo­se na­ra­ty­vuo­se, ku­rie daž­nai net nė­ra iki ga­lo aiš­kiai iš­ar­ti­ku­liuo­ti, be jau mi­nė­tų są­moks­lo men­ta­li­te­to as­pek­tų (ki­tos gru­pės su­vo­ki­mas kaip ga­lin­ges­nės, pra­na­šes­nės ir sve­ti­mos, mi­nė­tu at­ve­ju val­do­mos Krem­liaus), ga­li­ma iš­skir­ti dar vie­ną es­mi­nį Mos­co­vi­ci ap­ra­šy­tą ele­men­tą. Tai – ma­ny­mas, jog vie­nas gru­pės na­rys rep­re­zen­tuo­ja vi­są grupę.

Šei­mų mar­šo mi­tin­gas Ka­ted­ros aikš­tė­je. Mo­ni­kos Vi­šnevs­kos nuotrauka

Šian­die­nės ne­apy­kan­tos žy­dams kon­teks­te tai pa­si­reiš­kia aiš­ki­ni­mu, jog žy­dai ko­la­bo­ra­vo su so­vie­ti­ne val­džia, to­dėl lie­tu­vių bal­ta­raiš­čių įvyk­dy­tos žmog­žu­dys­tės ir Lie­tu­vos ka­ri­nin­kų ko­la­bo­ra­vi­mas su na­ciais nė­ra lai­ky­ti­ni Ho­lo­kaus­to vyk­dy­mu. Fak­tas, jog pa­vie­niai žy­dų tau­ty­bės žmo­nės ko­la­bo­ra­vo su so­vie­ti­nė­mis val­džios struk­tū­ro­mis, ul­t­ra­pat­rio­tų lū­po­se tam­pa vi­sų Lie­tu­vos žy­dų nuo­dė­me ir pag­rin­du to­liau vys­ty­ti ab­sur­diš­kas ir amo­ra­lias pa­sa­kas. Jos sa­vo ruož­tu kur­sto ne­apy­kan­tą bei sė­ja ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ir ne­sau­gu­mo jaus­mus visuomenėje. 

Sąmokslo teorijų grietinėlė

Nors čia ap­ta­ria­mos są­moks­lo teo­ri­jos yra tos, ku­rias no­rė­tu­me lai­ky­ti mar­gi­na­li­nė­mis, są­moks­lo men­ta­li­te­tas ne­sve­ti­mas ir aukš­to ran­go po­li­ti­kams. Vie­nas ge­riau­sių šių die­nų pa­vyz­džių – Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Lau­ry­no Kas­čiū­no ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės Ag­nės Bi­lo­tai­tės tandemas.

Ša­lia įvai­rių ra­si­s­ti­nių ir na­cio­na­lis­ti­nių min­ties per­lų, abu po­li­ti­kai mėgs­ta pa­si­sa­ky­ti apie žmo­gaus tei­ses gi­nan­čių or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų veik­lą mig­ra­ci­jos kon­teks­te, kai jų dar­buo­to­jai kri­ti­kuo­ja są­ly­gas mig­ran­tų ap­gy­ven­di­ni­mo sto­vyk­lo­se ar si­tu­aci­ją pa­sie­ny­je. „Nau­din­gi idio­tai, ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai su­pras­ti, ne­drau­giš­kų re­ži­mų pro­pa­gan­da pa­si­nau­dos jų vie­šais pa­si­sa­ky­mais, ga­li pa­kenk­ti Lie­tu­vos įvaiz­džiui…“ Tū­las lie­tu­vis tarp ei­lu­čių ga­li iš­skai­ty­ti daug ką, ypač jei yra kiek nors do­mė­ję­sis So­ro­so fi­nan­suo­ja­mais glo­ba­lis­tais ir gen­de­ris­tais. Sve­ti­mo kai­my­ni­nės ša­lies dik­ta­to­riaus ran­ka, ku­ri iš tie­sų šian­dien grū­mo­ja mū­sų vals­ty­bei, o sa­vo te­ri­to­ri­jo­je tal­žo pro­tes­tuo­to­jus ir so­di­na juos il­giems me­tams, to­kiais mū­sų po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mais yra nu­val­kio­ja­ma. Ji pa­ver­čia­ma be­for­me grės­mės gri­ma­sa ir šar­žu, la­biau pri­me­nan­čiu ru­siš­kos pro­pa­gan­dos klie­de­sius nei at­sa­kin­gų po­li­ti­kų poziciją.

Paaiškinimai

Są­moks­lo men­ta­li­te­tas sie­ja­mas su įvai­rio­mis bū­do sa­vy­bė­mis, nuo­sta­to­mis, mo­ty­vais bei el­ge­siu. Įvai­rių ty­ri­mų me­tu nu­sta­ty­ta, jog kont­ro­lės pra­ra­di­mo, be­jė­giš­ku­mo jaus­mas, men­kas pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi, taip pat di­s­kri­mi­na­ci­jos ir ne­pri­tek­liaus pa­tir­tis yra su­si­ję su pa­si­ti­kė­ji­mu są­moks­lo teo­ri­jo­mis ir są­moks­lo mentalitetu.

Žmo­nių po­lin­kį pa­si­ti­kė­ti kons­pi­ra­ci­niais pa­sa­ko­ji­mais ga­li­ma pa­aiš­kin­ti kon­cep­tu, ang­la­kal­bė­je li­te­ra­tū­ro­je va­di­na­mu „ne­ed for clo­su­re“ (lie­tu­viš­kai bū­tų ga­li­ma vers­ti „už­baig­tu­mo po­rei­kis“). Jis nu­sa­ko ten­den­ci­ją su­dė­tin­go­se si­tu­aci­jo­se ieš­ko­ti vie­na­reikš­mių at­sa­ky­mų ir el­ge­sio nuorodų.

Už­baig­tu­mo po­rei­kis, kaip so­cia­li­nis pa­ži­ni­mas bei el­ge­sys, tu­ri pag­rin­dą mū­sų mąs­ty­mo pro­ce­suo­se ir tam tik­ru ly­giu tu­rė­tų pa­si­reikš­ti kiek­vie­no mū­sų elg­se­no­je. Po­lin­kis ne­su­si­ju­sius at­ski­rus ele­men­tus su­sie­ti į vi­su­mą, ieš­ko­ti ry­šių tarp jo­kio ry­šio ne­tu­rin­čių da­ly­kų jau XX am­žiaus pra­džio­je bu­vo įvar­din­tos kaip es­mi­nės mąs­ty­mo sa­vy­bės (jo­mis grin­džia­mos įvai­rios op­ti­nės iliu­zi­jos, ku­rio­se ma­to­me, pa­vyz­džiui, ap­skri­ti­mą, ku­bą ar ki­tą geo­met­ri­nę fi­gū­rą, nors ji nė­ra nu­p­ieš­ta). Vis dėl­to są­moks­lo men­ta­li­te­tu pa­si­žy­min­tys žmo­nės pa­si­žy­mi ir di­des­niu už­baig­tu­mo poreikiu.

Šei­mų mar­šo mi­tin­gas Ka­ted­ros aikš­tė­je. Mo­ni­kos Vi­šnevs­kos nuotrauka

Ki­tas su są­moks­lo men­ta­li­te­tu sie­ja­mas fe­no­me­nas yra mo­ty­vuo­tas pa­ži­ni­mas (mo­ti­va­ted cog­ni­tion). Tai pla­ti są­vo­ka, ap­iman­ti at­min­ties, su­vo­ki­mo ir mąs­ty­mo pro­ce­sus. Trum­pai ta­riant, mo­ty­vuo­tas pa­ži­ni­mas api­bū­di­ną to­kį in­for­ma­ci­jos ieš­ko­ji­mą, jos se­lek­ci­ją, ap­do­ro­ji­mą ir iš­sau­go­ji­mą, ku­ris pa­tvir­ti­na mū­sų tu­ri­mas nuo­sta­tas. Es­mi­nis jo tiks­las – iš­sau­go­ti ir pa­tvir­tin­ti tu­ri­mą sa­vęs, ap­lin­ki­nių žmo­nių bei pa­sau­lio vaizdą.

Šiuo fe­no­me­nu bū­tų ga­li­ma pa­aiš­kin­ti tai, kad daž­nas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ti­kin­tis žmo­gus at­ro­do tar­si šių teo­ri­jų skry­ne­lė. Pa­vyz­džiui, jei prieš ku­rį lai­ką žmo­gus ti­kė­jo, kad mo­kyk­lo­je jo vai­kui gre­sia gen­de­ris­ti­nis auk­lė­ji­mas, jam ne­sun­ku pa­ti­kė­ti, kad šį rug­sė­jį jo sū­nus ar duk­ra į mo­kyk­lą grį­žo tik tam, kad bū­tų su­či­puo­ti. Ar­ba jog mo­kyk­lo­se tuoj ims pri­vers­ti­nai mo­ky­ti ara­bų kal­bos. Tai, kas pa­tvir­ti­na, jog mo­kyk­la – pa­vo­jin­ga vie­ta, o švie­ti­mas yra val­do­mas pil­kų­jų glo­ba­liz­mo kar­di­no­lų, tam­pa dar vie­na pa­sau­lė­vaiz­džio de­ta­le ir taip ska­ti­na mo­ty­vuo­to pa­ži­ni­mo procesą. 

Be jau mi­nė­tų mo­ty­vų, įti­kė­ji­mą są­moks­lo teo­ri­jo­mis ga­li­ma su­pras­ti ir kaip bū­dą įtvir­tin­ti sa­vo ir sa­vo gru­pės ta­pa­ty­bę. Vie­nas iš bū­du, ku­riuo pa­tys su­vo­kia­me sa­vo ta­pa­ty­bę, yra ki­to nei­gi­mas – pa­sa­ky­da­mi, kas mes ne­sa­me, tar­si su­ži­no­me kuo esą. Konsta­ta­vi­mas, kad žy­dai ko­la­bo­ra­vo su so­vie­tais, ne tik su­po­nuo­ja, kad jie lie­tu­viams nu­si­dė­jo, bet ir tai, jog lie­tu­vių tau­ty­bės žmo­nės taip že­mai ne­puo­lė. Ka­dan­gi to­kiu at­ve­ju mei­lės Lie­tu­vai už­kai­tin­tas pat­rio­tas ne­sa­ko, jog su so­vie­tais ko­la­bo­ra­vo žmo­nės, o iš­ski­ria konk­re­čią gru­pę, ku­riai pats ne­pri­klau­so, jis ga­li šiek tiek ra­mes­ne są­ži­ne po­li­ruo­ti Ge­di­mi­nai­čių stul­pus ant dir­žo sagties.

Įdo­mu tai, kad la­biau są­moks­lo teo­ri­jo­mis yra lin­kę ti­kė­ti ra­di­ka­lių po­li­ti­nių pa­žiū­rų žmo­nės. 2020 me­tų pa­va­sa­rį Vo­kie­ti­jo­je at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad be­veik 80% ap­klaus­tų­jų, ku­rie pa­lai­ko ra­di­ka­lių de­ši­nių­jų par­ti­ją Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai (AfD), ma­nė, jog už ofi­cia­lių po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mų bei vi­ru­so pli­ti­mui su­stab­dy­ti vyk­dy­tos po­li­ti­kos iš tie­sų sly­pi vi­siš­kai ki­to­kie tiks­lai. Nors po­lin­kis pa­si­ti­kė­ti są­moks­lo teo­ri­jo­mis pa­ste­bi­mas ir ki­ta­me po­li­ti­nio spekt­ro ga­le, vis dėl­to tarp ra­di­ka­lių kai­rių­jų jis žen­kliai ma­žes­nis nei tarp ra­di­ka­lių dešiniųjų. 

Pasekmės

Pa­si­ti­kė­ji­mas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ir są­moks­lo men­ta­li­te­tas ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mas nei blo­gu, nei ge­ru da­ly­ku ir net at­ro­dy­ti kaip kiek eg­zo­tiš­kas ty­ri­nė­ji­mų ob­jek­tas. Ta­čiau pa­žvel­gus į jų imp­li­kuo­ja­mą el­ge­sį aki­vaiz­du, kad pla­čiai pa­pli­tę me­la­gin­gi pa­sa­ko­ji­mai su­ke­lia rim­tų ir ne­re­tai tra­giš­kų pa­da­ri­nių. Šiuo me­tu daž­nai ap­ta­ri­nė­ja­mi at­ve­jai, kai už­sie­nio ša­ly­se ka­te­go­riš­kai prieš skie­pi­ji­mą pa­si­sa­kę ži­no­mi žmo­nės mi­rė nuo ko­ro­na­vi­ru­so su­kel­tos li­gos.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Pa­si­ti­kė­ji­mas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ne tik ska­ti­na at­si­sa­ky­ti skie­pų, bet ir di­di­ną skep­sį tra­di­ci­nės me­di­ci­nos ir moks­lo at­žvil­giu. O šio­mis die­no­mis pa­sta­ra­sis pe­rau­ga ir į gra­si­ni­mus mir­ti­mi ir ag­re­si­ją prieš svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus ir mokslininkus. 

Prieš ke­le­rius me­tus at­lik­tuo­se ty­ri­muo­se nu­sta­ty­ta, kad są­moks­lo teo­ri­jo­mis ti­kin­tys žmo­nės ne tik pa­lan­kiau žiū­ri į smur­tą, prie­var­tą ir lais­vių ap­ri­bo­ji­mus kaip prie­mo­nes po­li­ti­niams tiks­lams pa­siek­ti, bet ir pa­si­žy­mi po­lin­kiu, esant rei­ka­lui, šių prie­mo­nių im­tis. Ty­ri­mų re­zul­ta­tų in­kar­na­ci­jas ga­lė­jo­me ma­ty­ti rug­pjū­čio 10-ąją prie Sei­mo, kai į po­li­ci­nin­kus skrie­jo ak­me­nys, o Sei­mo na­riai ne­ga­lė­jo pa­lik­ti par­la­men­to; taip pat ir rug­sė­jo 4‑ąją Kau­ne, kur bu­vo blo­kuo­ja­ma Kau­nas Pri­de eisena.

Ži­no­ma, ag­re­si­jos, smur­ta­vi­mo, ne­apy­kan­tos ne­įma­no­ma pa­aiš­kin­ti pa­si­tel­kus ke­lis psi­cho­lo­gi­nius kon­cep­tus. To jums ir ne­siū­lau da­ry­ti, nes marš­is­tų port­re­tas – mar­gas, komp­lek­siš­kas ir ne­vie­na­ly­tis. Psi­cho­lo­gi­jos ži­nios tu­ri bū­ti var­to­ja­mos at­sa­kin­gai, ge­riau­siai – drau­ge su ki­tų moks­lų ži­nio­mis, ir ne­pa­si­tar­nau­ti di­des­niam su­si­prie­ši­ni­mui. Tad ne­sku­bė­ki­te bu­vu­sio ge­riau­sio drau­go, ge­ra­šir­dės te­tos ar auk­sa­ran­kio kai­my­no ap­kli­juo­ti „de­ši­nio­jo au­to­ri­ta­ro“ ar „jis tu­ri są­moks­lo men­ta­li­te­tą“ etiketėmis.

Taip pat skaityk

Studentai kovoje su klimato krize

Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu,

Jaunimas ir revoliucija

Iš arti stebėjęs didžiausius studentų neramumus istorijoje A. J. Greimas 1969-ųjų pranešime aiškinasi pamatines jaunimo bruzdėjimų