Kas žygiuoja po Šeimų maršo vėliava (II)

Kolektyvinis Šeimų maršo dalyvių portretas psichologijos studentės akimis. Antra dalis.

Šeimų maršo mitingas Katedros aikštėje. E. Blaževič, LRT nuotrauka

Pir­ma­me teks­te ap­ta­rus de­ši­nio­jo au­to­ri­ta­riz­mo ir so­cia­li­nio do­mi­na­vi­mo są­vo­kas, to­liau siū­lau su­si­pa­žin­ti su psi­cho­lo­gi­jos įran­kiais, aiš­ki­nan­čiais są­moks­lo teo­ri­jas. Pa­sta­ro­sios šian­dien yra kas­die­ny­bės da­lis. Jei anks­čiau kir­pyk­lo­je nu­girs­da­vo­me apie nuo skie­pų dar­žo­vė­mis vir­tu­sius vai­kus, gal­būt tik pa­kel­da­vo­me an­ta­kį ir to­liau vers­da­vo­me pra­ėju­sio mė­ne­sio „Lai­mos“ pus­la­pius. Ta­čiau šian­dien, kai il­giau ir daž­niau lai­ką lei­džia­me ir bend­rau­ja­me nau­do­da­mie­si iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, to­kios te­zės įp­lie­s­kia konf­lik­tus, tu­ri po­ten­cia­lo nu­trauk­ti il­ga­me­tes drau­gys­tes ir su­p­ju­dy­ti gi­mi­nes, o pa­n­de­mi­jos aki­vaiz­do­je ga­li tap­ti pa­vo­jin­gos gyvybei.

Sąmokslo mentalitetas

Pra­ėju­sio am­žiaus pa­bai­go­je psi­cho­lo­gai, ban­dy­da­mi su­pras­ti, ko­dėl vie­ni žmo­nės yra leng­vai įti­ki­na­mi daž­nai ba­na­liais ir bai­siai sky­lė­tais pa­sa­ko­ji­mais apie įvai­raus mąs­to są­moks­lus, su­for­mu­la­vo są­vo­ką są­moks­lo men­ta­li­te­tas. Ji api­bū­di­na ideo­lo­gi­nę nuo­sta­tą, ku­ria pa­si­žy­min­tys žmo­nės lai­ko­si nuo­mo­nės, esą ne­ei­li­niai įvy­kiai, su­ke­lian­tys reikš­min­gus po­ky­čius vi­suo­me­nė­se, yra tam tik­rų as­me­nų ar jų gru­pių veik­los re­zul­ta­tas. Pa­sta­rie­ji, ve­di­ni sa­va­nau­diš­kų, daž­nai mer­kan­ti­li­nių in­te­re­sų, įvai­riais su­krė­ti­mais sie­kia pa­keis­ti vi­suo­me­nes, pa­kenk­ti vals­ty­bėms ar ma­ni­pu­liuo­ti pa­pras­tais žmonėmis. 

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Prie­šin­gai nei anks­čiau ap­tar­tas de­ši­ny­sis au­to­ri­ta­riz­mas ir so­cia­li­nio do­mi­na­vi­mo orien­ta­ci­ja, są­moks­lo men­ta­li­te­tas api­bū­di­na prie­šiš­ku­mą žmo­nėms ir gru­pėms, ku­rie yra su­vo­kia­mi kaip stip­res­ni ir ga­lin­ges­ni. George‘as So­ro­sas, Bil­las Ga­te­sas, Klau­sas Sch­wa­bas – vi­si la­bai tur­tin­gi ir la­bai daž­nai tam­pa są­moks­lo pa­sa­ko­ji­mų vei­kė­jais. Kaip ir ma­so­nai, Big Phar­ma ar, pa­žvel­gus į lie­tu­viš­kų są­moks­lo teo­ri­jų lo­by­ną, Lands­ber­gių kla­nas. Įdo­mu tai, kad ša­lia to­kių iš es­mės ne­gin­čy­ti­nai įta­kin­gų as­me­nų ir gru­pių są­moks­lo teo­ri­jų pa­sau­ly­je su­tik­si­me ir fe­mi­nis­tes, ir žy­dus, ir LGBTQ+ žmo­nes, ir pa­bė­gė­lius, ir net prieš kli­ma­to kai­tą ko­vo­jan­čius aktyvistus.

Dėl šios prie­žas­ties rei­kia pa­brėž­ti, kad prieš žmo­ni­ją su­si­mo­kiu­sių są­moks­li­nin­kų ga­lia ne­re­tai yra tik pos­tu­luo­ja­ma. Iš tie­sų aukš­čiau mi­nė­tos gru­pės, ken­čian­čios di­s­kri­mi­na­ci­ją, pri­vers­tos ko­vo­ti dėl sa­vo tei­sių, tam tik­ra pras­me yra silp­no­sios pa­ly­gi­nus su dau­ge­liu ki­tų vi­suo­me­nės gru­pių, ku­rios to­kių sun­ku­mų nepatiria.

Svetimo ranka

To­kiais at­ve­jais rea­li ga­lios skir­tis nė­ra pag­rin­das plis­ti są­moks­lo teo­ri­joms apie mi­nė­tas gru­pes. Jų at­si­ra­di­mą api­bend­ri­no są­moks­lo men­ta­li­te­to są­vo­kos au­to­rius Serge‘as Mos­co­vi­ci. Pa­sak moks­li­nin­ko, dau­ge­lis są­moks­lo teo­ri­jų pa­grįs­tos tuo, jog ne­va kons­pi­ra­ci­jo­je da­ly­vau­jan­tys as­me­nys ar gru­pė yra su­vo­kia­mi kaip sve­ti­mie­ji, vei­kian­tys prieš vi­suo­me­nės in­te­re­sus ir esan­tys už jos ribų. 

Mos­co­vi­ci sa­vo dar­buo­se pa­ro­dė, kad kal­bė­da­mi apie reikš­min­gus po­li­ti­nius, so­cia­li­nius įvy­kius ir nu­si­kal­ti­mus, po­li­ti­kai, ži­nias­klai­da ar vi­suo­me­nės vei­kė­jai ne­re­tai yra lin­kę su­po­nuo­ti, jog už jų sly­pi „sve­ti­mo ran­ka“. Ji ga­li bū­ti ir ne­drau­giš­kų už­sie­nio vals­ty­bių žval­gy­bos, ir opo­zi­ci­nės po­li­ti­nės gru­pės, ir pro­tes­to ju­dė­ji­mus fi­nan­suo­jan­tys turtuoliai.

TAIP PAT SKAITYK 

Tu­rint tai ome­ny­je yra leng­viau su­pras­ti, ko­dėl, pa­vyz­džiui, už LGBTQ+ žmo­nių tei­ses ko­vo­jan­tys ak­ty­vis­tai daž­na­me kons­pi­ra­ci­nia­me na­ra­ty­ve tė­ra lai­ko­mi So­ro­so ge­rai ap­mo­ka­mo­mis ma­rio­ne­tė­mis. Itin daž­nai var­to­ja­mas api­bū­di­ni­mas „ne­tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos“ pats sa­vai­me nu­ro­do, kad LGBTQ+ žmo­nės yra su­vo­kia­mi kaip esan­tys už tra­di­ci­nių nor­mų ri­bų, o tai dau­ge­liui „pa­do­rių“ žmo­nių kai­ti­na fan­ta­zi­ją ir ruo­šia dir­vą bū­si­moms są­moks­lo teo­ri­joms. Kai LGBTQ+ bend­ruo­me­nė ima rei­ka­lau­ti sau ly­gių tei­sių ir taip no­ri keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką, ho­mo­fo­biš­kai nu­si­tei­kę švie­suo­liai sku­ba per­spė­ti tau­tą apie gre­sian­tį chao­są ir lenk­ty­niau­ja, kas nu­ta­pys bai­ses­nį ap­o­ka­lip­sės paveikslą.

Ki­ta itin daž­nai de­mo­ni­zuo­ja­ma gru­pė yra žy­dai: kam ne­ži­no­mos is­to­ri­jos, ko­ne anek­do­tai apie ypa­tin­gai ta­len­tin­gus ir pro­tin­gus žy­dus ar­ba žy­do kaip įta­kin­go kons­pi­ran­to, vei­kian­čio še­šė­liuo­se, įvaiz­dis. Kaip ra­šė Han­nah Arendt, ne­pai­sant daž­nai skur­džios ir var­gin­gos mies­te­lių žy­dų pa­dė­ties prieš­ka­rio ir tar­pu­ka­rio Eu­ro­po­je, to­kie įsi­vaiz­da­vi­mai šimt­me­čiais da­vė pe­no dau­gy­bei kons­pi­ra­ty­vių pa­sa­ko­ji­mų apie žy­dų są­moks­lus. Ir nors šian­dien daž­niau gir­di­me apie Bil­lo Ga­te­so už­mo­jus su­či­puo­ti žmo­ni­ją, vos prieš ke­le­tą me­tų pro­tes­tuo­to­jai Vil­niu­je Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nę kal­ti­no cen­zū­ra ir va­di­no Krem­liaus fi­lia­lu.

„Visi jie tokie patys“

To­kiuo­se na­ra­ty­vuo­se, ku­rie daž­nai net nė­ra iki ga­lo aiš­kiai iš­ar­ti­ku­liuo­ti, be jau mi­nė­tų są­moks­lo men­ta­li­te­to as­pek­tų (ki­tos gru­pės su­vo­ki­mas kaip ga­lin­ges­nės, pra­na­šes­nės ir sve­ti­mos, mi­nė­tu at­ve­ju val­do­mos Krem­liaus), ga­li­ma iš­skir­ti dar vie­ną es­mi­nį Mos­co­vi­ci ap­ra­šy­tą ele­men­tą. Tai – ma­ny­mas, jog vie­nas gru­pės na­rys rep­re­zen­tuo­ja vi­są grupę.

Šei­mų mar­šo mi­tin­gas Ka­ted­ros aikš­tė­je. Mo­ni­kos Vi­šnevs­kos nuotrauka

Šian­die­nės ne­apy­kan­tos žy­dams kon­teks­te tai pa­si­reiš­kia aiš­ki­ni­mu, jog žy­dai ko­la­bo­ra­vo su so­vie­ti­ne val­džia, to­dėl lie­tu­vių bal­ta­raiš­čių įvyk­dy­tos žmog­žu­dys­tės ir Lie­tu­vos ka­ri­nin­kų ko­la­bo­ra­vi­mas su na­ciais nė­ra lai­ky­ti­ni Ho­lo­kaus­to vyk­dy­mu. Fak­tas, jog pa­vie­niai žy­dų tau­ty­bės žmo­nės ko­la­bo­ra­vo su so­vie­ti­nė­mis val­džios struk­tū­ro­mis, ul­t­ra­pat­rio­tų lū­po­se tam­pa vi­sų Lie­tu­vos žy­dų nuo­dė­me ir pag­rin­du to­liau vys­ty­ti ab­sur­diš­kas ir amo­ra­lias pa­sa­kas. Jos sa­vo ruož­tu kur­sto ne­apy­kan­tą bei sė­ja ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ir ne­sau­gu­mo jaus­mus visuomenėje. 

Sąmokslo teorijų grietinėlė

Nors čia ap­ta­ria­mos są­moks­lo teo­ri­jos yra tos, ku­rias no­rė­tu­me lai­ky­ti mar­gi­na­li­nė­mis, są­moks­lo men­ta­li­te­tas ne­sve­ti­mas ir aukš­to ran­go po­li­ti­kams. Vie­nas ge­riau­sių šių die­nų pa­vyz­džių – Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Lau­ry­no Kas­čiū­no ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės Ag­nės Bi­lo­tai­tės tandemas.

Ša­lia įvai­rių ra­si­s­ti­nių ir na­cio­na­lis­ti­nių min­ties per­lų, abu po­li­ti­kai mėgs­ta pa­si­sa­ky­ti apie žmo­gaus tei­ses gi­nan­čių or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų veik­lą mig­ra­ci­jos kon­teks­te, kai jų dar­buo­to­jai kri­ti­kuo­ja są­ly­gas mig­ran­tų ap­gy­ven­di­ni­mo sto­vyk­lo­se ar si­tu­aci­ją pa­sie­ny­je. „Nau­din­gi idio­tai, ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai su­pras­ti, ne­drau­giš­kų re­ži­mų pro­pa­gan­da pa­si­nau­dos jų vie­šais pa­si­sa­ky­mais, ga­li pa­kenk­ti Lie­tu­vos įvaiz­džiui…“ Tū­las lie­tu­vis tarp ei­lu­čių ga­li iš­skai­ty­ti daug ką, ypač jei yra kiek nors do­mė­ję­sis So­ro­so fi­nan­suo­ja­mais glo­ba­lis­tais ir gen­de­ris­tais. Sve­ti­mo kai­my­ni­nės ša­lies dik­ta­to­riaus ran­ka, ku­ri iš tie­sų šian­dien grū­mo­ja mū­sų vals­ty­bei, o sa­vo te­ri­to­ri­jo­je tal­žo pro­tes­tuo­to­jus ir so­di­na juos il­giems me­tams, to­kiais mū­sų po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mais yra nu­val­kio­ja­ma. Ji pa­ver­čia­ma be­for­me grės­mės gri­ma­sa ir šar­žu, la­biau pri­me­nan­čiu ru­siš­kos pro­pa­gan­dos klie­de­sius nei at­sa­kin­gų po­li­ti­kų poziciją.

Paaiškinimai

Są­moks­lo men­ta­li­te­tas sie­ja­mas su įvai­rio­mis bū­do sa­vy­bė­mis, nuo­sta­to­mis, mo­ty­vais bei el­ge­siu. Įvai­rių ty­ri­mų me­tu nu­sta­ty­ta, jog kont­ro­lės pra­ra­di­mo, be­jė­giš­ku­mo jaus­mas, men­kas pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi, taip pat di­s­kri­mi­na­ci­jos ir ne­pri­tek­liaus pa­tir­tis yra su­si­ję su pa­si­ti­kė­ji­mu są­moks­lo teo­ri­jo­mis ir są­moks­lo mentalitetu.

Žmo­nių po­lin­kį pa­si­ti­kė­ti kons­pi­ra­ci­niais pa­sa­ko­ji­mais ga­li­ma pa­aiš­kin­ti kon­cep­tu, ang­la­kal­bė­je li­te­ra­tū­ro­je va­di­na­mu „ne­ed for clo­su­re“ (lie­tu­viš­kai bū­tų ga­li­ma vers­ti „už­baig­tu­mo po­rei­kis“). Jis nu­sa­ko ten­den­ci­ją su­dė­tin­go­se si­tu­aci­jo­se ieš­ko­ti vie­na­reikš­mių at­sa­ky­mų ir el­ge­sio nuorodų.

Už­baig­tu­mo po­rei­kis, kaip so­cia­li­nis pa­ži­ni­mas bei el­ge­sys, tu­ri pag­rin­dą mū­sų mąs­ty­mo pro­ce­suo­se ir tam tik­ru ly­giu tu­rė­tų pa­si­reikš­ti kiek­vie­no mū­sų elg­se­no­je. Po­lin­kis ne­su­si­ju­sius at­ski­rus ele­men­tus su­sie­ti į vi­su­mą, ieš­ko­ti ry­šių tarp jo­kio ry­šio ne­tu­rin­čių da­ly­kų jau XX am­žiaus pra­džio­je bu­vo įvar­din­tos kaip es­mi­nės mąs­ty­mo sa­vy­bės (jo­mis grin­džia­mos įvai­rios op­ti­nės iliu­zi­jos, ku­rio­se ma­to­me, pa­vyz­džiui, ap­skri­ti­mą, ku­bą ar ki­tą geo­met­ri­nę fi­gū­rą, nors ji nė­ra nu­p­ieš­ta). Vis dėl­to są­moks­lo men­ta­li­te­tu pa­si­žy­min­tys žmo­nės pa­si­žy­mi ir di­des­niu už­baig­tu­mo poreikiu.

Šei­mų mar­šo mi­tin­gas Ka­ted­ros aikš­tė­je. Mo­ni­kos Vi­šnevs­kos nuotrauka

Ki­tas su są­moks­lo men­ta­li­te­tu sie­ja­mas fe­no­me­nas yra mo­ty­vuo­tas pa­ži­ni­mas (mo­ti­va­ted cog­ni­tion). Tai pla­ti są­vo­ka, ap­iman­ti at­min­ties, su­vo­ki­mo ir mąs­ty­mo pro­ce­sus. Trum­pai ta­riant, mo­ty­vuo­tas pa­ži­ni­mas api­bū­di­ną to­kį in­for­ma­ci­jos ieš­ko­ji­mą, jos se­lek­ci­ją, ap­do­ro­ji­mą ir iš­sau­go­ji­mą, ku­ris pa­tvir­ti­na mū­sų tu­ri­mas nuo­sta­tas. Es­mi­nis jo tiks­las – iš­sau­go­ti ir pa­tvir­tin­ti tu­ri­mą sa­vęs, ap­lin­ki­nių žmo­nių bei pa­sau­lio vaizdą.

Šiuo fe­no­me­nu bū­tų ga­li­ma pa­aiš­kin­ti tai, kad daž­nas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ti­kin­tis žmo­gus at­ro­do tar­si šių teo­ri­jų skry­ne­lė. Pa­vyz­džiui, jei prieš ku­rį lai­ką žmo­gus ti­kė­jo, kad mo­kyk­lo­je jo vai­kui gre­sia gen­de­ris­ti­nis auk­lė­ji­mas, jam ne­sun­ku pa­ti­kė­ti, kad šį rug­sė­jį jo sū­nus ar duk­ra į mo­kyk­lą grį­žo tik tam, kad bū­tų su­či­puo­ti. Ar­ba jog mo­kyk­lo­se tuoj ims pri­vers­ti­nai mo­ky­ti ara­bų kal­bos. Tai, kas pa­tvir­ti­na, jog mo­kyk­la – pa­vo­jin­ga vie­ta, o švie­ti­mas yra val­do­mas pil­kų­jų glo­ba­liz­mo kar­di­no­lų, tam­pa dar vie­na pa­sau­lė­vaiz­džio de­ta­le ir taip ska­ti­na mo­ty­vuo­to pa­ži­ni­mo procesą. 

Be jau mi­nė­tų mo­ty­vų, įti­kė­ji­mą są­moks­lo teo­ri­jo­mis ga­li­ma su­pras­ti ir kaip bū­dą įtvir­tin­ti sa­vo ir sa­vo gru­pės ta­pa­ty­bę. Vie­nas iš bū­du, ku­riuo pa­tys su­vo­kia­me sa­vo ta­pa­ty­bę, yra ki­to nei­gi­mas – pa­sa­ky­da­mi, kas mes ne­sa­me, tar­si su­ži­no­me kuo esą. Konsta­ta­vi­mas, kad žy­dai ko­la­bo­ra­vo su so­vie­tais, ne tik su­po­nuo­ja, kad jie lie­tu­viams nu­si­dė­jo, bet ir tai, jog lie­tu­vių tau­ty­bės žmo­nės taip že­mai ne­puo­lė. Ka­dan­gi to­kiu at­ve­ju mei­lės Lie­tu­vai už­kai­tin­tas pat­rio­tas ne­sa­ko, jog su so­vie­tais ko­la­bo­ra­vo žmo­nės, o iš­ski­ria konk­re­čią gru­pę, ku­riai pats ne­pri­klau­so, jis ga­li šiek tiek ra­mes­ne są­ži­ne po­li­ruo­ti Ge­di­mi­nai­čių stul­pus ant dir­žo sagties.

Įdo­mu tai, kad la­biau są­moks­lo teo­ri­jo­mis yra lin­kę ti­kė­ti ra­di­ka­lių po­li­ti­nių pa­žiū­rų žmo­nės. 2020 me­tų pa­va­sa­rį Vo­kie­ti­jo­je at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad be­veik 80% ap­klaus­tų­jų, ku­rie pa­lai­ko ra­di­ka­lių de­ši­nių­jų par­ti­ją Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai (AfD), ma­nė, jog už ofi­cia­lių po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mų bei vi­ru­so pli­ti­mui su­stab­dy­ti vyk­dy­tos po­li­ti­kos iš tie­sų sly­pi vi­siš­kai ki­to­kie tiks­lai. Nors po­lin­kis pa­si­ti­kė­ti są­moks­lo teo­ri­jo­mis pa­ste­bi­mas ir ki­ta­me po­li­ti­nio spekt­ro ga­le, vis dėl­to tarp ra­di­ka­lių kai­rių­jų jis žen­kliai ma­žes­nis nei tarp ra­di­ka­lių dešiniųjų. 

Pasekmės

Pa­si­ti­kė­ji­mas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ir są­moks­lo men­ta­li­te­tas ga­lė­tų bū­ti lai­ko­mas nei blo­gu, nei ge­ru da­ly­ku ir net at­ro­dy­ti kaip kiek eg­zo­tiš­kas ty­ri­nė­ji­mų ob­jek­tas. Ta­čiau pa­žvel­gus į jų imp­li­kuo­ja­mą el­ge­sį aki­vaiz­du, kad pla­čiai pa­pli­tę me­la­gin­gi pa­sa­ko­ji­mai su­ke­lia rim­tų ir ne­re­tai tra­giš­kų pa­da­ri­nių. Šiuo me­tu daž­nai ap­ta­ri­nė­ja­mi at­ve­jai, kai už­sie­nio ša­ly­se ka­te­go­riš­kai prieš skie­pi­ji­mą pa­si­sa­kę ži­no­mi žmo­nės mi­rė nuo ko­ro­na­vi­ru­so su­kel­tos li­gos.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Pa­si­ti­kė­ji­mas są­moks­lo teo­ri­jo­mis ne tik ska­ti­na at­si­sa­ky­ti skie­pų, bet ir di­di­ną skep­sį tra­di­ci­nės me­di­ci­nos ir moks­lo at­žvil­giu. O šio­mis die­no­mis pa­sta­ra­sis pe­rau­ga ir į gra­si­ni­mus mir­ti­mi ir ag­re­si­ją prieš svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus ir mokslininkus. 

Prieš ke­le­rius me­tus at­lik­tuo­se ty­ri­muo­se nu­sta­ty­ta, kad są­moks­lo teo­ri­jo­mis ti­kin­tys žmo­nės ne tik pa­lan­kiau žiū­ri į smur­tą, prie­var­tą ir lais­vių ap­ri­bo­ji­mus kaip prie­mo­nes po­li­ti­niams tiks­lams pa­siek­ti, bet ir pa­si­žy­mi po­lin­kiu, esant rei­ka­lui, šių prie­mo­nių im­tis. Ty­ri­mų re­zul­ta­tų in­kar­na­ci­jas ga­lė­jo­me ma­ty­ti rug­pjū­čio 10-ąją prie Sei­mo, kai į po­li­ci­nin­kus skrie­jo ak­me­nys, o Sei­mo na­riai ne­ga­lė­jo pa­lik­ti par­la­men­to; taip pat ir rug­sė­jo 4‑ąją Kau­ne, kur bu­vo blo­kuo­ja­ma Kau­nas Pri­de eisena.

Ži­no­ma, ag­re­si­jos, smur­ta­vi­mo, ne­apy­kan­tos ne­įma­no­ma pa­aiš­kin­ti pa­si­tel­kus ke­lis psi­cho­lo­gi­nius kon­cep­tus. To jums ir ne­siū­lau da­ry­ti, nes marš­is­tų port­re­tas – mar­gas, komp­lek­siš­kas ir ne­vie­na­ly­tis. Psi­cho­lo­gi­jos ži­nios tu­ri bū­ti var­to­ja­mos at­sa­kin­gai, ge­riau­siai – drau­ge su ki­tų moks­lų ži­nio­mis, ir ne­pa­si­tar­nau­ti di­des­niam su­si­prie­ši­ni­mui. Tad ne­sku­bė­ki­te bu­vu­sio ge­riau­sio drau­go, ge­ra­šir­dės te­tos ar auk­sa­ran­kio kai­my­no ap­kli­juo­ti „de­ši­nio­jo au­to­ri­ta­ro“ ar „jis tu­ri są­moks­lo men­ta­li­te­tą“ etiketėmis.

Taip pat skaityk