Paskutinę mokesčių reformos svarstymo dieną Seime tvyro įtampa. Gedimino prospekte rikiuojasi traktorių vilkstinė, o Seimo stebėtojų tribūnos pripildytos augalotų, daugiausia trumpai kirptų vyrų eilėmis. Prasidėjus balsavimui dėl paskutinių teisės aktų, dalis jų atsistoja ir demonstratyviai atsuka nugaras Seimo nariams. Ant baltų marškinėlių nugarų – paraidžiui išdėstytas šūkis, balansuojantis tarp mokslinės fantastikos ir sovietinės nostalgijos: „Atgal į šviesų rytojų?“ Galiausiai parlamentarai priima jau trejus metus svarstytą mokesčių reformą – nors ir nusileidę ūkininkų reikalavimams dėl išlygų būsimiems mokesčių tarifams.
Šimonytė – mažiausias bendras vardiklis
Mokesčių reforma buvo ir praėjusios Ingridos Šimonytės ir konservatorių vedamos vyriausybės planuose, bet jos jai nebuvo lemta priimti. Pirmą kartą ją pristačius 2023-ųjų pavasarį, tąkart prieš reformą stojo įprasti įtariamieji: opozicija ir darbdavių atstovai. Tačiau galimai didžiausią žalą padarė koalicijos partnerė Laisvės partija, stojusi piestu prieš reformą. Netrukus prasidėjusiose diskusijose tuometis Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas (LP) kolegės konservatorės Gintarės Skaistės pristatytą reformą pavadino „Frankenšteinu“.
Kad koalicijos partneriai nesutaria dėl mokesčių reformos, buvo aišku dar prieš ją pristatant visuomenei. 2022–2023 metų žiemą prezidentui spaudžiant vyriausybę pateikti reformą konservatoriai užkulisiuose ėmėsi ją derinti su koalicijos partneriais – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu. Jau tada, kad susitarti bus sunku, liudijo nuolat iš vidinių koalicijos pokalbių nutekinama informacija. Likus savaitei iki Skaistės spaudos konferencijos, skirtos pristatyti pirmąjį mokesčių reformos projektą visuomenei, apie ją spėjo viešai ir konkrečiai pasisakyti ne tik Mitalas, bet ir Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Tad pasitikėjimo ir sutarimo tarp koalicijos narių stigo dar prieš reformai pasiekiant svarstymą Seime.
Pasipiktinus ne tik opozicijai, lobistams, bet ir koalicijos partneriams, konservatoriai tais metais atsitraukė. 2023 metais vienintelis priimtas mokestinis sprendimas buvo laikinas bankų solidarumo mokestis, kuris atsirado ne konservatorių vadovaujamos Finansų ministerijos, o Lietuvos banko iniciatyva dar 2022-ųjų gruodį. Nors iš pradžių numatytas kaip vienkartinis, vėliau jis buvo pratęstas dar dvejiems – 2024 ir 2025 metams. Finansų ministerijos duomenimis, už 2023 metus iš šio įnašo surinkta 163,8 mln. eurų, už 2024 metus tikimasi 292,6 mln., o 2025-aisiais – dar apie 90 mln. eurų – visos surinktos lėšos numatytos krašto gynybai. Visgi mažėjant „Euribor“ palūkanų normoms, pagrindo toliau taikyti šį mokestį nebelieka.
Įsipareigojimai Briuseliui – vis vien
Ir 2023, ir 2024 metais vykstant diskusijai dėl mokesčių reformos, vyriausybės pateiktiems pasiūlymams visgi atsirado palaikymo – iš Europos Komisijos. Kaip dar 2023 metų lapkritį LRT teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, „svarbiausia, kad Lietuvoje įvyktų reformos, kurios padėtų siekti nusistatytų tikslų – kad didėtų pajamos iš mažiau ekonomikai žalingų mokesčių, kurios padėtų finansuoti viešąsias paslaugas, kad mokesčių sistema taptų teisingesnė, mažėtų iškraipymų, o taip pat – socialinė nelygybė ir skurdas“.
Šis palaikymas rėmėsi konkrečiu pagrindu – įšaldytomis investicijomis pagal Europos ekonomikos gaivinimo fondą (dar vadinamą RRF, pagal Recovery and Resilience Facility). RRF iniciatyva ES pradėta 2021 metų pradžioje, jos tikslas – atgaivinti valstybių narių ekonomikas pandemijos metu ir po jos. 2025 metų pradžioje Valstybės kontrolė informavo, kad Lietuva dėl vis dar neįvykdytų įsipareigojimų tebėra negavusi daugiau nei pusės iš jai skirtų 3,8 mlrd. eurų.
Lėšas EK dalina ne veltui. Dar 2021 metais Šimonytės vadovaujama vyriausybė pati priėmė įsipareigojimus RRF plane: pagal jį Lietuva įsipareigojo ne tik vykdyti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, bet ir reformuoti mokesčių sistemą taip, kad ji taptų socialiai teisingesnė, mažiau iškraipanti ekonomiką bei tvaresnė viešųjų paslaugų finansavimo prasme.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Būtent dėl to vykstant diskusijoms apie mokesčius EK kartą jau kritikavo Lietuvą turint struktūriškai per mažas biudžeto pajamas. Pabrėžiama, kad šalyje pernelyg menkai išnaudojamas progresyvių mokesčių potencialas, o viešosios išlaidos – ypač socialinėje apsaugoje – išlieka vienos mažiausių ES. Tokia situacija riboja valstybės galimybes reaguoti į socialinius iššūkius ir palaikyti tvarią ekonominę struktūrą.
Anuometinė Šimonytės vyriausybė ir finansų ministrė Skaistė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: viena vertus – būtinybė įvykdyti savo įsipareigojimus Europos Komisijai, kita vertus – politinė realybė, kurioje opozicija ir koalicijos partnerė Laisvės partija skeptiškai vertino siūlymus plėsti mokestinę bazę. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tuomet rodė mažai supratimo apie pačios vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus: „Estai, latviai sugebėjo [į RRF] neįsidėti nė vieno mokestinio pakeitimo. Prisiminkime stojimo į ES sąlygas – mokesčiai nėra ES kompetencija“, – sakė jis.
2024 metų birželį prie mokesčių klausimo buvo grįžta, bet tikrai ne dėl to, kad buvo išgirsta Komisija. Artėjant JAV prezidento rinkimams ir galimai Trumpo pergalei juose, valdantiesiems pavyko susitarti tik dėl minimumo: gynybos išlaidoms pakelti iki 3 procentų nuo BVP buvo įsteigtas Gynybos fondas. Koalicijai negalint susitarti dėl esminės mokesčių reformos, prioritetu tapo gynybos finansavimo užtikrinimas: pelno mokesčio tarifas įmonėms pakeltas nuo 15 iki 16 procentų, padidinti alkoholio, tabako ir kuro akcizai. Iš viso tąkart priimtų mokestinių iniciatyvų apimtį Finansų ministerija biudžetui 2025–2027 metais vertino apie 750 milijonų eurų. Visos lėšos buvo numatytos augančioms gynybos išlaidoms padengti.
Paluckas – sąlygiškai didesnis biudžetas ir teisingumas
Tačiau Šimonytės vyriausybei nepavyko priimti GPM pakeitimų – nei per jį surinkti daugiau į biudžetą, nei teisingiau paskirstyti mokestinę naštą tarp mokesčių mokėtojų.
Po 2024 metų Seimo rinkimų estafetę perėmė Palucko ir socialdemokratų vedama vyriausybė, bet reformos kryptis liko ta pati – taip galima būtų apibendrinti neseniai Seimo patvirtintą mokesčių reformą. Nepaisant pasikeitusios valdančiosios daugumos, reforma savo turiniu tik iš dalies skiriasi nuo buvusio konservatorių pasiūlymo. Tai patvirtina ir faktas, kad dalis TS-LKD frakcijos narių, įskaitant Šimonytei artimą Seimo narių grupę, balsavo už kai kuriuos Palucko vyriausybės pasiūlytus pakeitimus – būtent už tuos, kurie iš dalies ar visiškai sutapo su ankstesnės vyriausybės projektais.
Galiausiai priimti GPM įstatymo pakeitimai, Pelno mokesčio įstatymo pataisos, PVM įstatymo pataisos, jų lengvatų peržiūra, naujas akcizas saldintiems gėrimams, naujas Saugumo įnašo įstatymas nuo ne gyvybės draudimo sutarčių ir NT mokesčio įstatymo pataisos. Pagal Finansų ministerijos prognozę, 2026 metais naujieji mokesčių įstatymų pakeitimai papildys valstybės ir savivaldybių biudžetus 277,1 mln. eurų, o 2027 metais – 549,4 mln. eurų.
Daugiau nei 90 proc. šių lėšų bus skirtos krašto apsaugos finansavimui. Metų pradžioje Valstybės gynimo taryba sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu didinti Lietuvos gynybos finansavimą 12 mlrd. eurų, t. y. iki 5–6 proc. nuo BVP kasmet.
Didesnis krašto apsaugos finansavimas pirmiausia siejamas su Pirmosios Lietuvos kariuomenės divizijos kūrimu, iš dalies – su Vokietijos brigados priėmimu. Valstybės gynimo taryba pernai spalį konstatavo, kad su 2023 metų gynybos finansavimu visą divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais. Tais metais Lietuva gynybai išleido apie 2,7 procentus BVP. Papildomi procentai biudžete Lietuvai išloštų daugiau laiko – atsižvelgęs į papildomą finansavimą VGT vadovas prezidentas Gitanas Nausėda kelią tikslą diviziją suformuoti iki 2030 metų. Šių metų biudžete gynybai numatyta skirti apie 3,3 mlrd. eurų, arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio.
Tačiau kaip kitos sritys? Didžiausią dalį reformos surinktų lėšų skyrus gynybai kitiems asignavimas 2027 metais teliks vos 36,7 mln. eurų. Tuo tarpu vien dabartinės vyriausybės programoje iškeltam tikslui padidinti mokslinių tyrimų finansavimą nuo dabartinių 0,5 iki 1 procento BVP reikėtų apie 450 mln. eurų. Be to, vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais kelti pedagogų ir aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 5 procentais daugiau nei tais metais auga vidutinis šalies atlyginimas. 2025 metais tai reikštų apie 8,25 procento augimą, kuriam pasiekti papildomai reikėtų taip pat apie 450 milijonų eurų. Vien šie du tikslai reikalautų 1 procento BVP papildomų investicijų. Ir tai – tik dalis vyriausybės įsipareigojimų švietimo srityje, jau nekalbant apie sveikatos ar socialinę apsaugą. Tad mokesčių reforma, kuri būtų tvariai suderinusi gynybos, socialinius, sveikatos ir švietimo poreikius greičiausiai savo aprėptimi būtų buvusi ne kažkiek, bet kelis kartus didesnė. Tokių planų galiausiai neturėjo nei Šimonytės, nei Palucko projektai.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Visgi priimtai reformai pavyko pasiekti šiokių tokių tikslų tobulinant mokesčių teisingumą. Nors NT mokesčio progresyvumas ir visuotinumas ženkliai sumažėjo, GPM pakeitimai rodo teigiamų ženklų. Čia nustatytas didesnis aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumas ir vienodų gyventojų pajamų mokesčio tarifų taikymas skirtingų rūšių pajamoms. Visgi ir čia interesų grupės išsimušė lengvatų – daugiausia dėmesio sulaukė paskutinę minutę priimti specialūs tarifai ūkininkų pajamoms. Bet tai vis šis tas.
Reforma yra, bet
Nepaisant to, šių mokestinių korektūrų gali neužtekti atšaldyt RRF lėšas. Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas liepą pripažino, kad derybos su Europos Komisija vis dar vyksta, bet jo tonas labiau priminė atsargų lūkesčių valdymą nei optimistinę prognozę: RRF lėšų atlaisvinimas priklausys nuo to, ar Lietuva Komisijai sugebės įrodyti, kad gynybai skirta mokesčių reforma stiprina valstybės biudžeto finansinį tvarumą.
Bet tai bus nelengva. Nors finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad esą pusės milijardo eurų surinkimas „socialiai atsakingu būdu“ turėtų padaryti įspūdį Briuseliui. Kad mokesčių reforma yra „stiprus koziris“ derybose su Komisija tikino ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar ši reforma atitinka pačios Lietuvos sau išsikeltus socialinius tikslus RRF plane. Pats Šadžius dar birželį svarstant NT mokesčio pakeitimus pripažino: „Jeigu Seimas visiškai neapmokestins pagrindinio žmogaus nekilnojamojo turto, Lietuvai kyla rizika negauti dalies jai numatytų RRF lėšų.“
Galiausiai būtent tokią išimtį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme pirmajam būstui birželį ir priėmė Seimas. Taigi, paties finansų ministro vertinimu rizika prarasti milijonus eurų investicijų išlieka reali. Abejones pareiškė ir EP narys Virginijus Sinkevičius (DSVL): laiko iki 2026 metų rugpjūčio, kuomet baigiasi RRF programa, gali pritrūkti, kadangi numatytas lėšas ES dar turi pasiskolinti rinkose.
Tuo tarpu kol vyriausybė bandys įtikinti Komisiją, kad mokesčių reforma, kuri visuomenei pristatyta kaip „Mokestinių pasiūlymų paketas Gynybos fondui“ siekia socialinio teisingumo ir tvaresnio biudžeto, ministerijos turės veržtis diržus. Dar pavasarį vyriausybė pavedė visoms, išskyrus Krašto apsaugos, ministerijoms kitų metų planuose numatyti 5 proc. einamųjų išlaidų sumažinimą. Tai esą apims administracines išlaidas, IT projektus, konferencijas ir viešinimą. „Tai nei pensijų didinimas, nei atlyginimų didinimas nebus karpomas“, – balandį pabrėžė ministras Šadžius. Visgi darosi aišku, kad po mokesčių reformos valstybės biudžeto finansinis tvarumas iš esmės nepasikeitė: liepą derybos dėl 2026 metų biudžeto prasidėjo ne nuo didesnių investicijų į švietimą, socialinę ar sveikatos apsaugą, o nuo taupymo ministerijose.
Reziumė: reforma užtikrino įtemptoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai reikalingą krašto apsaugos finansavimą. Tačiau už jos akiračio liko socialinės investicijos ir, svarbiausia, ji neužtikrino ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo. Negana to, Lietuva priimdama reformą tikėtina praleido progą užsitikrinti reikšmingą europinių investicijų sumą.