Kaip geriau – kaip visada

Pas­ku­ti­nę mo­kes­čių re­for­mos svars­ty­mo die­ną Sei­me tvy­ro įtam­pa. Ge­di­mi­no pro­s­pek­te ri­kiuo­ja­si trak­to­rių vilks­ti­nė, o Sei­mo ste­bė­to­jų tri­bū­nos pri­pil­dy­tos au­ga­lo­tų, dau­giau­sia trum­pai kirp­tų vy­rų ei­lė­mis. Pra­si­dė­jus bal­sa­vi­mui dėl pas­ku­ti­nių tei­sės ak­tų, da­lis jų at­si­sto­ja ir de­monst­ra­ty­viai at­su­ka nu­ga­ras Sei­mo na­riams. Ant bal­tų marš­ki­nė­lių nu­ga­rų – pa­rai­džiui iš­dės­ty­tas šū­kis, ba­lan­suo­jan­tis tarp moks­li­nės fan­ta­s­ti­kos ir so­vie­ti­nės nostal­gi­jos: „At­gal į švie­sų ry­to­jų?“ Ga­liau­siai par­la­men­ta­rai pri­ima jau tre­jus me­tus svars­ty­tą mo­kes­čių re­for­mą – nors ir nu­si­lei­dę ūki­nin­kų rei­ka­la­vi­mams dėl iš­ly­gų bū­si­miems mo­kes­čių tarifams.

Šimonytė – mažiausias bendras vardiklis

Mo­kes­čių re­for­ma bu­vo ir pra­ėju­sios In­gri­dos Ši­mo­ny­tės ir kon­ser­va­to­rių ve­da­mos vy­riau­sy­bės pla­nuo­se, bet jos jai ne­bu­vo lem­ta pri­im­ti. Pir­mą kar­tą ją pri­sta­čius 2023-ųjų pa­va­sa­rį, tą­kart prieš re­for­mą sto­jo įpras­ti įta­ria­mie­ji: opo­zi­ci­ja ir darb­da­vių at­sto­vai. Ta­čiau ga­li­mai di­džiau­sią ža­lą pa­da­rė ko­a­li­ci­jos part­ne­rė Lais­vės par­ti­ja, sto­ju­si pies­tu prieš re­for­mą. Ne­tru­kus pra­si­dė­ju­sio­se dis­ku­si­jo­se tuo­me­tis Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Mi­ta­las (LP) ko­le­gės kon­ser­va­to­rės Gin­ta­rės Skais­tės pri­sta­ty­tą re­for­mą pa­va­di­no „Fran­kenš­tei­nu“.

Kad ko­a­li­ci­jos part­ne­riai ne­su­ta­ria dėl mo­kes­čių re­for­mos, bu­vo aiš­ku dar prieš ją pri­sta­tant vi­suo­me­nei. 2022–2023 me­tų žie­mą pre­zi­den­tui spau­džiant vy­riau­sy­bę pa­teik­ti re­for­mą kon­ser­va­to­riai už­ku­li­siuo­se ėmė­si ją de­rin­ti su ko­a­li­ci­jos part­ne­riais – Lais­vės par­ti­ja ir Li­be­ra­lų są­jū­džiu. Jau ta­da, kad su­si­tar­ti bus sun­ku, liu­di­jo nuo­lat iš vi­di­nių ko­a­li­ci­jos po­kal­bių nu­te­ki­na­ma in­for­ma­ci­ja. Li­kus sa­vai­tei iki Skais­tės spau­dos kon­fe­ren­ci­jos, skir­tos pri­sta­ty­ti pir­mą­jį mo­kes­čių re­for­mos pro­jek­tą vi­suo­me­nei, apie ją spė­jo vie­šai ir konk­re­čiai pa­si­sa­ky­ti ne tik Mi­ta­las, bet ir Lie­tu­vos vers­li­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas And­rius Ro­ma­nov­skis. Tad pa­si­ti­kė­ji­mo ir su­ta­ri­mo tarp ko­a­li­ci­jos na­rių sti­go dar prieš re­for­mai pa­sie­kiant svars­ty­mą Seime.

Pa­si­pik­ti­nus ne tik opo­zi­ci­jai, lo­bis­tams, bet ir ko­a­li­ci­jos part­ne­riams, kon­ser­va­to­riai tais me­tais at­si­trau­kė. 2023 me­tais vie­nin­te­lis pri­im­tas mo­kes­ti­nis spren­di­mas bu­vo lai­ki­nas ban­kų so­li­da­ru­mo mo­kes­tis, ku­ris at­si­ra­do ne kon­ser­va­to­rių va­do­vau­ja­mos Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, o Lie­tu­vos ban­ko ini­cia­ty­va dar 2022-ųjų gruo­dį. Nors iš pra­džių nu­ma­ty­tas kaip vien­kar­ti­nis, vė­liau jis bu­vo pra­tęs­tas dar dve­jiems – 2024 ir 2025 me­tams. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, už 2023 me­tus iš šio įna­šo su­rink­ta 163,8 mln. eu­rų, už 2024 me­tus ti­ki­ma­si 292,6 mln., o 2025-ai­siais – dar apie 90 mln. eu­rų – vi­sos su­rink­tos lė­šos nu­ma­ty­tos kraš­to gy­ny­bai. Vis­gi ma­žė­jant „Euri­bor“ pa­lū­ka­nų nor­moms, pag­rin­do to­liau tai­ky­ti šį mo­kes­tį nebelieka.

Įsipareigojimai Briuseliui – vis vien

Ir 2023, ir 2024 me­tais vyks­tant dis­ku­si­jai dėl mo­kes­čių re­for­mos, vy­riau­sy­bės pa­teik­tiems pa­siū­ly­mams vis­gi at­si­ra­do pa­lai­ky­mo – iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. Kaip dar 2023 me­tų lap­kri­tį LRT tei­gė EK at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas Ma­rius Vaš­če­ga, „svar­biau­sia, kad Lie­tu­vo­je įvyk­tų re­for­mos, ku­rios pa­dė­tų siek­ti nu­si­sta­ty­tų tiks­lų – kad di­dė­tų pa­ja­mos iš ma­žiau eko­no­mi­kai ža­lin­gų mo­kes­čių, ku­rios pa­dė­tų fi­nan­suo­ti vie­šą­sias pa­slau­gas, kad mo­kes­čių sis­te­ma tap­tų tei­sin­ges­nė, ma­žė­tų iš­krai­py­mų, o taip pat – so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė ir skurdas“.

Šis pa­lai­ky­mas rė­mė­si konk­re­čiu pag­rin­du – įšal­dy­to­mis in­ves­ti­ci­jo­mis pa­gal Eu­ro­pos eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo fon­dą (dar va­di­na­mą RRF, pa­gal Re­co­ve­ry and Re­si­lien­ce Fa­ci­li­ty). RRF ini­cia­ty­va ES pra­dė­ta 2021 me­tų pra­džio­je, jos tiks­las – at­gai­vin­ti vals­ty­bių na­rių eko­no­mi­kas pa­n­de­mi­jos me­tu ir po jos. 2025 me­tų pra­džio­je Vals­ty­bės kont­ro­lė in­for­ma­vo, kad Lie­tu­va dėl vis dar ne­įvyk­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų te­bė­ra ne­ga­vu­si dau­giau nei pu­sės iš jai skir­tų 3,8 mlrd. eurų.

Lė­šas EK da­li­na ne vel­tui. Dar 2021 me­tais Ši­mo­ny­tės va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­bė pa­ti pri­ėmė įsi­pa­rei­go­ji­mus RRF pla­ne: pa­gal jį Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­jo ne tik vyk­dy­ti ža­lią­ją ir skait­me­ni­nę trans­for­ma­ci­ją, bet ir re­for­muo­ti mo­kes­čių sis­te­mą taip, kad ji tap­tų so­cia­liai tei­sin­ges­nė, ma­žiau iš­krai­pan­ti eko­no­mi­ką bei tva­res­nė vie­šų­jų pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mo prasme.

Bū­tent dėl to vyks­tant dis­ku­si­joms apie mo­kes­čius EK kar­tą jau kri­ti­ka­vo Lie­tu­vą tu­rint struk­tū­riš­kai per ma­žas biu­dže­to pa­ja­mas. Pa­brė­žia­ma, kad ša­ly­je per­ne­lyg men­kai iš­nau­do­ja­mas pro­g­re­sy­vių mo­kes­čių po­ten­cia­las, o vie­šo­sios iš­lai­dos – ypač so­cia­li­nė­je ap­sau­go­je – iš­lie­ka vie­nos ma­žiau­sių ES. To­kia si­tu­aci­ja ri­bo­ja vals­ty­bės ga­li­my­bes rea­guo­ti į so­cia­li­nius iš­šū­kius ir pa­lai­ky­ti tva­rią eko­no­mi­nę struktūrą.

Anuo­me­ti­nė Ši­mo­ny­tės vy­riau­sy­bė ir fi­nan­sų mi­nist­rė Skais­tė at­si­dū­rė tarp kū­jo ir prie­ka­lo: vie­na ver­tus – bū­ti­ny­bė įvyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, ki­ta ver­tus – po­li­ti­nė rea­ly­bė, ku­rio­je opo­zi­ci­ja ir ko­a­li­ci­jos part­ne­rė Lais­vės par­ti­ja skep­tiš­kai ver­ti­no siū­ly­mus plės­ti mo­kes­ti­nę ba­zę. Lais­vės frak­ci­jos se­niū­nas Vy­tau­tas Mi­ta­las tuo­met ro­dė ma­žai su­pra­t­imo apie pa­čios vy­riau­sy­bės pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus: „Es­tai, lat­viai su­ge­bė­jo [į RRF] ne­įsi­dė­ti nė vie­no mo­kes­ti­nio pa­kei­ti­mo. Pri­si­min­ki­me sto­ji­mo į ES są­ly­gas – mo­kes­čiai nė­ra ES kom­pe­ten­ci­ja“, – sa­kė jis.

2024 me­tų bir­že­lį prie mo­kes­čių klau­si­mo bu­vo grįž­ta, bet tik­rai ne dėl to, kad bu­vo iš­girs­ta Ko­mi­si­ja. Ar­tė­jant JAV pre­zi­den­to rin­ki­mams ir ga­li­mai Trum­po per­ga­lei juo­se, val­dan­tie­siems pa­vy­ko su­si­tar­ti tik dėl mi­ni­mu­mo: gy­ny­bos iš­lai­doms pa­kel­ti iki 3 pro­cen­tų nuo BVP bu­vo įsteig­tas Gy­ny­bos fon­das. Ko­a­li­ci­jai ne­ga­lint su­si­tar­ti dėl es­mi­nės mo­kes­čių re­for­mos, pri­o­ri­te­tu ta­po gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo už­tik­ri­ni­mas: pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas įmo­nėms pa­kel­tas nuo 15 iki 16 pro­cen­tų, pa­di­din­ti al­ko­ho­lio, ta­ba­ko ir ku­ro ak­ci­zai. Iš vi­so tą­kart pri­im­tų mo­kes­ti­nių ini­cia­ty­vų ap­im­tį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja biu­dže­tui 2025–2027 me­tais ver­ti­no apie 750 mi­li­jo­nų eu­rų. Vi­sos lė­šos bu­vo nu­ma­ty­tos au­gan­čioms gy­ny­bos iš­lai­doms padengti.

Paluckas – sąlygiškai didesnis biudžetas ir teisingumas

Ta­čiau Ši­mo­ny­tės vy­riau­sy­bei ne­pa­vy­ko pri­im­ti GPM pa­kei­ti­mų – nei per jį su­rink­ti dau­giau į biu­dže­tą, nei tei­sin­giau pa­skirs­ty­ti mo­kes­ti­nę naš­tą tarp mo­kes­čių mokėtojų.

Po 2024 me­tų Sei­mo rin­ki­mų es­ta­fe­tę per­ėmė Pa­luc­ko ir so­cial­de­mo­kra­tų ve­da­ma vy­riau­sy­bė, bet re­for­mos kryp­tis li­ko ta pa­ti – taip ga­li­ma bū­tų api­bend­rin­ti ne­se­niai Sei­mo pa­tvir­tin­tą mo­kes­čių re­for­mą. Ne­pai­sant pa­si­kei­tu­sios val­dan­čio­sios dau­gu­mos, re­for­ma sa­vo tu­ri­niu tik iš da­lies ski­ria­si nuo bu­vu­sio kon­ser­va­to­rių pa­siū­ly­mo. Tai pa­tvir­ti­na ir fak­tas, kad da­lis TS-LKD frak­ci­jos na­rių, įskai­tant Ši­mo­ny­tei ar­ti­mą Sei­mo na­rių gru­pę, bal­sa­vo už kai ku­riuos Pa­luc­ko vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­tus pa­kei­ti­mus – bū­tent už tuos, ku­rie iš da­lies ar vi­siš­kai su­ta­po su anks­tes­nės vy­riau­sy­bės projektais.

Ga­liau­siai pri­im­ti GPM įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­tai­sos, PVM įsta­ty­mo pa­tai­sos, jų leng­va­tų per­žiū­ra, nau­jas ak­ci­zas sal­din­tiems gė­ri­mams, nau­jas Sau­gu­mo įna­šo įsta­ty­mas nuo ne gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­čių ir NT mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­tai­sos. Pa­gal Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zę, 2026 me­tais nau­jie­ji mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai pa­pil­dys vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus 277,1 mln. eu­rų, o 2027 me­tais – 549,4 mln. eurų.

Dau­giau nei 90 proc. šių lė­šų bus skir­tos kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mui. Me­tų pra­džio­je Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba su­ta­rė 2026–2030 me­tų lai­ko­tar­piu di­din­ti Lie­tu­vos gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mą 12 mlrd. eu­rų, t. y. iki 5–6 proc. nuo BVP kasmet.

Di­des­nis kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mas pir­miau­sia sie­ja­mas su Pir­mo­sios Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės di­vi­zi­jos kū­ri­mu, iš da­lies – su Vo­kie­ti­jos bri­ga­dos pri­ėmi­mu. Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba per­nai spa­lį konsta­ta­vo, kad su 2023 me­tų gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mu vi­są di­vi­zi­jos pa­jė­gu­mą bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti 2036–2040 me­tais. Tais me­tais Lie­tu­va gy­ny­bai iš­lei­do apie 2,7 pro­cen­tus BVP. Pa­pil­do­mi pro­cen­tai biu­dže­te Lie­tu­vai iš­loš­tų dau­giau lai­ko – at­si­žvel­gęs į pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą VGT va­do­vas pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ke­lią tiks­lą di­vi­zi­ją su­for­muo­ti iki 2030 me­tų. Šių me­tų biu­dže­te gy­ny­bai nu­ma­ty­ta skir­ti apie 3,3 mlrd. eu­rų, ar­ba kiek dau­giau nei 3 proc. eko­no­mi­kos dydžio.

Ta­čiau kaip ki­tos sri­tys? Di­džiau­sią da­lį re­for­mos su­rink­tų lė­šų sky­rus gy­ny­bai ki­tiems asig­na­vi­mas 2027 me­tais te­liks vos 36,7 mln. eu­rų. Tuo tar­pu vien da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je iš­kel­tam tiks­lui pa­di­din­ti moks­li­nių ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mą nuo da­bar­ti­nių 0,5 iki 1 pro­cen­to BVP rei­kė­tų apie 450 mln. eu­rų. Be to, vy­riau­sy­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si kiek­vie­nais me­tais kel­ti pe­da­go­gų ir aukš­to­jo moks­lo dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus ne ma­žiau kaip 5 pro­cen­tais dau­giau nei tais me­tais au­ga vi­du­ti­nis ša­lies at­ly­gi­ni­mas. 2025 me­tais tai reikš­tų apie 8,25 pro­cen­to au­gi­mą, ku­riam pa­siek­ti pa­pil­do­mai rei­kė­tų taip pat apie 450 mi­li­jo­nų eu­rų. Vien šie du tiks­lai rei­ka­lau­tų 1 pro­cen­to BVP pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų. Ir tai – tik da­lis vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų švie­ti­mo sri­ty­je, jau ne­kal­bant apie svei­ka­tos ar so­cia­li­nę ap­sau­gą. Tad mo­kes­čių re­for­ma, ku­ri bū­tų tva­riai su­de­ri­nu­si gy­ny­bos, so­cia­li­nius, svei­ka­tos ir švie­ti­mo po­rei­kius grei­čiau­siai sa­vo ap­rėp­ti­mi bū­tų bu­vu­si ne kaž­kiek, bet ke­lis kar­tus di­des­nė. To­kių pla­nų ga­liau­siai ne­tu­rė­jo nei Ši­mo­ny­tės, nei Pa­luc­ko projektai.

Vis­gi pri­im­tai re­for­mai pa­vy­ko pa­siek­ti šio­kių to­kių tiks­lų to­bu­li­nant mo­kes­čių tei­sin­gu­mą. Nors NT mo­kes­čio pro­g­re­sy­vu­mas ir vi­suo­ti­nu­mas žen­kliai su­ma­žė­jo, GPM pa­kei­ti­mai ro­do tei­gia­mų ženk­lų. Čia nu­sta­ty­tas di­des­nis aukš­tes­nių pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo pro­g­re­sy­vu­mas ir vie­no­dų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fų tai­ky­mas skir­tin­gų rū­šių pa­ja­moms. Vis­gi ir čia in­te­re­sų gru­pės iš­si­mu­šė leng­va­tų – dau­giau­sia dė­me­sio su­lau­kė pas­ku­ti­nę mi­nu­tę pri­im­ti spe­cia­lūs ta­ri­fai ūki­nin­kų pa­ja­moms. Bet tai vis šis tas.

Reforma yra, bet

Ne­pai­sant to, šių mo­kes­ti­nių ko­rek­tū­rų ga­li ne­už­tek­ti at­šal­dyt RRF lė­šas. Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Juo­zas Ole­kas lie­pą pri­pa­ži­no, kad de­ry­bos su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vis dar vyks­ta, bet jo to­nas la­biau pri­mi­nė at­sar­gų lū­kes­čių val­dy­mą nei op­ti­mis­ti­nę prog­no­zę: RRF lė­šų at­lais­vi­ni­mas pri­klau­sys nuo to, ar Lie­tu­va Ko­mi­si­jai su­ge­bės įro­dy­ti, kad gy­ny­bai skir­ta mo­kes­čių re­for­ma stip­ri­na vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­si­nį tvarumą.

Bet tai bus ne­leng­va. Nors fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius pa­reiš­kė, kad esą pu­sės mi­li­jar­do eu­rų su­rin­ki­mas „so­cia­liai at­sa­kin­gu bū­du“ tu­rė­tų pa­da­ry­ti įspū­dį Briu­se­liui. Kad mo­kes­čių re­for­ma yra „stip­rus ko­zi­ris“ de­ry­bo­se su Ko­mi­si­ja ti­ki­no ir pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Vai­das Au­gus­ti­na­vi­čius. Ta­čiau ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių, ar ši re­for­ma ati­tin­ka pa­čios Lie­tu­vos sau iš­si­kel­tus so­cia­li­nius tiks­lus RRF pla­ne. Pats Ša­džius dar bir­že­lį svars­tant NT mo­kes­čio pa­kei­ti­mus pri­pa­ži­no: „Jei­gu Sei­mas vi­siš­kai ne­ap­mo­kes­tins pag­rin­di­nio žmo­gaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, Lie­tu­vai ky­la ri­zi­ka ne­gau­ti da­lies jai nu­ma­ty­tų RRF lėšų.“

Ga­liau­siai bū­tent to­kią iš­im­tį Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­me pir­ma­jam būs­tui bir­že­lį ir pri­ėmė Sei­mas. Tai­gi, pa­ties fi­nan­sų mi­nist­ro ver­ti­ni­mu ri­zi­ka pra­ras­ti mi­li­jo­nus eu­rų in­ves­ti­ci­jų iš­lie­ka rea­li. Abe­jo­nes pa­reiš­kė ir EP na­rys Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius (DSVL): lai­ko iki 2026 me­tų rug­pjū­čio, kuo­met bai­gia­si RRF prog­ra­ma, ga­li pri­trūk­ti, ka­dan­gi nu­ma­ty­tas lė­šas ES dar tu­ri pa­si­sko­lin­ti rinkose.

Tuo tar­pu kol vy­riau­sy­bė ban­dys įti­kin­ti Ko­mi­si­ją, kad mo­kes­čių re­for­ma, ku­ri vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ta kaip „Mo­kes­ti­nių pa­siū­ly­mų pa­ke­tas Gy­ny­bos fon­dui“ sie­kia so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ir tva­res­nio biu­dže­to, mi­nis­te­ri­jos tu­rės verž­tis dir­žus. Dar pa­va­sa­rį vy­riau­sy­bė pa­ve­dė vi­soms, iš­sky­rus Kraš­to ap­sau­gos, mi­nis­te­ri­joms ki­tų me­tų pla­nuo­se nu­ma­ty­ti 5 proc. ei­na­mų­jų iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mą. Tai esą ap­ims ad­mi­nist­ra­ci­nes iš­lai­das, IT pro­jek­tus, kon­fe­ren­ci­jas ir vie­ši­ni­mą. „Tai nei pen­si­jų di­di­ni­mas, nei at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas ne­bus kar­po­mas“, – ba­lan­dį pa­brė­žė mi­nist­ras Ša­džius. Vis­gi da­ro­si aiš­ku, kad po mo­kes­čių re­for­mos vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­si­nis tva­ru­mas iš es­mės ne­pa­si­kei­tė: lie­pą de­ry­bos dėl 2026 me­tų biu­dže­to pra­si­dė­jo ne nuo di­des­nių in­ves­ti­ci­jų į švie­ti­mą, so­cia­li­nę ar svei­ka­tos ap­sau­gą, o nuo tau­py­mo ministerijose.

Re­ziu­mė: re­for­ma už­tik­ri­no įtemp­to­je geo­po­li­ti­nė­je si­tu­aci­jo­je Lie­tu­vai rei­ka­lin­gą kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą. Ta­čiau už jos aki­ra­čio li­ko so­cia­li­nės in­ves­ti­ci­jos ir, svar­biau­sia, ji ne­už­tik­ri­no il­ga­lai­kio vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mo. Ne­ga­na to, Lie­tu­va pri­im­da­ma re­for­mą ti­kė­ti­na pra­lei­do pro­gą už­si­tik­rin­ti reikš­min­gą eu­ro­pi­nių in­ves­ti­ci­jų sumą.